Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2014-11-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-251-482/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-11-25
Bylos Nr.
1-251-482/2014
Teisminio proceso Nr.
1-56-1-00641-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aksinija Žemantauskienė
Kaltinamasis
N. K.
Advokatai
Erikas Rugienius
Baudžiamoji byla Nr. 1 –251-482/2014proceso Nr. 1-56-1-00641-2013-0

procesinio dokumento kategorijos :1.2.4.5; 1.1.10.1;2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3.

(S)

VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 25 d.,Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, dalyvaujant prokurorei Agnei Kubiliūtei, gynėjui advokato padėjėjui Erikui Rugieniui, viešame teisiamajame posėdyje, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), baigęs 9 klases, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas:

1) 2011-10-28 Marijampolės r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau-BK) 284 str. 1 d. 5 mėn. viešųjų darbų bausme:

2) 2012-09-13 Marijampolės r. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. 1m. laisvės apribojimo bausme, išbrauktas iš Kauno apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos skyriaus registro 2013-10-14, pasibaigus bausmės laikui, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, būtent: 2013 m. naktį iš rugpjūčio mėnesio 4 į 5 dieną, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) kambaryje ir koridoriuje sudavė D. G. ne daugiau dešimt smūgių rankomis ir kojomis į įvairias galvos ir kūno sritis, padarydamas nukentėjusiajam apatinio žandikaulio lūžimą kairio kampo srityje, kairės pusės kompleksinį viršutinio žandikaulio-skruostikaulio lūžimą, flegnomą, kraujosruvą kairės akies vokuose, tokiu būdu nukentėjusiajam D. G. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, byloje surinkta rašytine medžiaga ( BPK 273str.).

Kaltinamasis N. K. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino, gailėjosi dėl savo poelgio ir parodė, kad 2013 m. rugpjūčio mėnesį jis atvažiavo pas R. G., gyv. (duomenys neskelbtini). Jo paprašė, kad išvestų vieną vyrą iš buto. Jis nuėjęs rado nukentėjusįjį gulintį. Jis nukentėjusiojo nepažinojo. Jis pajudino nukentėjusįjį, liepė išeiti, nukentėjusysis sutiko, prašė padaryti kavos. Po kiek laiko jis vėl atėjo ir paėmęs nukentėjusiajam už drabužių, jį ištempė į koridorių, tada nukentėjęs jam sudavė. Jis supyko ir nukentėjusįjį, paėmęs už drabužių, išvilko į koridorių, laikydamas už drabužių, trankė į sieną, po to sudavė smūgį į šoną, o nukentėjusiajam pasilenkus, spyrė į galvą, nuo ko nukentėjęs parkrito. Nukentėjusiajam atsistojus, jis dar spyrė į galvą, nuo ko nukentėjęs atsisėdo, matė, kad nukentėjęs kruvinas. Kodėl sumušė nukentėjusįjį, negali paaiškinti, supyko, kad jis jam sudavė. Suduoti smūgiai buvo stiprūs. Nukentėjusiajam žalą atlygino, sumokėdamas 50 litų ir nupirkdamas du butelius degtinės.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. G. parodė, kad 2013-08-04 vakare, tikslaus laiko neatsimena, atvyko pas D. į svečius, vartojo alkoholį su D., R., šios mama bei nepažįstamu vyriškiu. Nuėjęs miegoti ir užmigęs, pajuto, kad kažkas „išlupo“ jį iš lovos ir pajuto suduodamus smūgius į galvos sritį ir įvairias kūno vietas. Buvo suduota ne mažiau 10 kartų į galvos sritį, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Neatsimena, ar buvo ištemtas į kitas patalpas. Atsipeikėjo ryte ant grindų, skaudėjo visą veido, galvos, burnos sritis, veidas buvo apibrozdintas, kruvinas. Dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas ligoninėje, buvo lūžę žandikauliai ( b.l. 7-9, 10).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. G. parodė, kad pas D. į (duomenys neskelbtini), atvažiavo draugas D., kartu su šiais bei savo mama ir A. G. ir R. vartojo alkoholį. D. nuėjo miegoti. Maždaug po pusvalandžio atvažiavo N., kuris nuėjo į kambarį, kur miegojo D., kad išprašyti šį iš namų. Pakėlė iš lovos, vedė iš kambario, D. buvo nepatenkintas, reiškė pretenzijas, sudavė N., tada N. pradėjo jį mušti, matė, kad du kartus spyrė, po to D. uždarė duris, ir ji nematė. Vėliau matė ant grindų gulintį D., jo veidas buvo kruvinas, ryte jam iškvietė greitąją pagalbą ( b.l. 37).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. U. parodė, kad datos neatsimena, buvo atvažiavęs D., vėliau atvažiavo R. draugas N., kuris nuėjo D. išvyti iš D. namų. Matė, kai D. nepatenkintas sudavė N., po ko N. kumščiais mušė D., o šiam parkritus, spardė daugiausia į galvą ( b.l. 44).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. K. parodė, kad 2013-08-04 apie 14 val. į namus (duomenys neskelbtini), atvažiavo pažįstamas D.. Ji, D., R., O. ir R. gėrė alkoholį. Pradėjus tempti, D. jau buvo visiškai girtas, todėl sutiko jį priimti miegoti. Jis nuėjo į jos butą, atsigulė ant sofos. Gal po kokių 2 valandų atėjo N., prikėlė D. ir liepė jam išeiti. Išėjus į kolidorių, D. N. paklausė, ko šis nori ir sudavė į veidą. D. suduodamų smūgių nematė ( b.l. 51).

2013-09-04 D. G. protokole-pareiškime nurodė, kad 2013-08-04 vakare jis atvyko į (duomenys neskelbtini) pas pažįstamą D. į svečius ir išgertuvių metu jį sužalojo nepažįstami asmenys, jam buvo lūžę apatinis ir viršutiniai žandikauliai, gulėjo ligoninėje ( b.l. 2).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu D. G. atpažino, kad nuotraukoje Nr. 6 yra asmuo, prisipažinęs jį sumušęs 2013-08-04 D. namuose. Nuotrauka Nr. 6 yra N. K. ( b.l. 11-13).

Teismo medicinos ekspertas specialisto išvadoje Nr. G 1026/13(09) klinikiniais duomenimis D. G. konstatavo apatinio žandikaulio lūžimą kairio kampo srityje, kairės pusės kompleksinį viršutinio žandikaulio-skruostikaulio lūžimą, flegmoną, kraujosruvą kairės akies vokuose, kurie galėjo būti padaryta 2013-08-04 ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą ( b.l. 17-18).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu R. G. atpažino, kad nuotraukoje Nr. 4 yra asmuo vardu D., kuriam asmuo vardu N. 2013-08-04 (duomenys neskelbtini), įspyrė du kartus ( b.l. 38-40).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu R. G. atpažino, kad nuotraukoje Nr. 3 yra asmuo vardu N., kuris 2013-08-04 apie 21:00 val. namo (duomenys neskelbtini), koridoriuje sumušė D. spirdamas du kartus į šoną ( b.l. 41-43).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas G. U. atpažino, kad nuotraukoje Nr. 6 yra asmuo vardu D., kuris (duomenys neskelbtini) 2013-08-04 koridoriuje sudavė vieną kartą N., po ko N. sudavė smūgius jam rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas ( b.l. 45-47).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas G. U. atpažino, kad nuotraukoje Nr. 4 yra asmuo vardu N., kuris po D. suduoto smūgio 2013-08-04 (duomenys neskelbtini), koridoriuje sumušė D. suduodamas smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas ( b.l. 48-50).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja D. K. atpažino, kad nuotraukoje Nr. 4 yra N., kuris 2013-08-04 (duomenys neskelbtini), kolidoriuje susimušė su D.. N. suduodamų smūgių nematė ( b.l. 52-54).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja D. K. atpažino, kad nuotraukoje Nr. 2 yra D., kuris 2013-08-04 (duomenys neskelbtini)

, kolidoriuje vieną kartą rankos kumštimi sudavė N. ( b.l. 55-57).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis N. K. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. rugpjūčio mėnesį, dienos neatsimena, atvažiavo pas R. G., gyv. (duomenys neskelbtini), namuose šnekėjosi. Apie 22 val. į kambarį atėjo D. vaikai ir paprašė iš D. buto išvesti asmenį, kurio nei vardo, nei pavardės nesakė. Nuėjęs rado lovoje miegantį D., pasakė, kad keltųsi ir dingtų. D. nesipriešino, paprašė padaryti kavos ir sakė, kad išeis. Paraginęs, nuėjo pas R.. Po 15-20 min. vėl sugrįžo. Priėjo prie D. ir čiupo gulinčiam už rūbų, numetė kambaryje ant grindų. Šis atsistojo, pasakė „ko čia šokinėji“, tada jis sugriebė už rūbų ir išvilko į koridorių. Koridoriuje buvo D., R. ir G.. D. sudavė jam vieną kartą, visi kiti uždarė duris. Tada jam trūko kantrybė ir jis, laikydamas D. už drabužių trankė į sienas, D. atidarė duris, ir, atsiradus šviesai, jis vieną kartą rankos kumštimi sudavė į šoną, o palinkusiam du kartus spyrė koja į galvą, po ko šis nukrito. Šis dar atsistojo ir jis paskutinį kartą koja spyrė į galvą, po ko šis atsisėdo. Matė nukentėjusiojo kruviną veidą. Sekančią dieną po įvykio, jis sužinojo, kad nukentėjusiajam sulaužė žandikaulį, gavęs jo numerį, jam skambino tartis. D. paprašė 100 litų. D. sugrįžus iš ligoninės, jis jam davė 50 litų ir du butelius po 0,7 litro talpos degtinės. D. jam pasakė, kad pretenzijų neturi, važiuos pas tyrėją ir atsiims pareiškimą ( b.l. 73).

Atsižvelgiant į išdėstytus rašytinius įrodymus, kaltinamojo duotus parodymus, teismas pripažįsta esant visiškai įrodyta, kad kaltinamasis tyčia kumščiu smogdamas ir spirdamas nukentėjusiajam į galvą, kitas kūno vietas, padarė nukentėjusiajam apatinio žandikaulio lūžimą kairio kampo srityje, kairės pusės kompleksinį viršutinio žandikaulio-skruostikaulio lūžimą, flegmoną, kraujosruvą kairės akies vokuose, t. y. sukeldamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis kumščiu smogdamas ir spirdamas nukentėjusiajam į galvą, suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė galimus padarinius ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tokia kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė-kaltinamasis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.“ Vadinasi, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Kaltinamasis anksčiau teistas ( b.l.83-91), baustas adminsitracinėmis nuobaudomis ( b.l.94-98), jo teigimu, nukentėjusiajam atlygino žalą. Jo padaryta nusikalstama veika tyčinė nesunki ( BK 11str. 3d.). Tai baigtas nusikaltimas. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas nėra iš anksto planuotas, o greičiau atsitiktinis. Kaltinamasis stengėsi pašalinti nusikaltimu sukeltus padarinius : sekančią dieną susisiekė su nukentėjusiuoju, atlygino jam žalą. Esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, bausmė turėtų būti skiriama ją skaičiuojant nuo vidurkio mažėjimo kryptimi. Kaltinamasis šios veikos padarymo metu buvo jau nuteistas du kartus už tyčinių nusikaltimų padarymą. Šiuo metu jis bausmes pagal ankstesnius nuosprendžius yra atlikęs, 2013-10-14 išbrauktas iš probacijos skyriaus registro, tačiau teistumas nėra išnykęs ar įstatymų nustatyta tvarka panaikintas. Sutinkamai su BK 27 straipsnio 1 dalimi ir 56 straipsnio 1 dalimi, kaltinamasis laikytinas recidyvistu ir jam turėtų būti skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Tačiau atsižvelgus į jo elgesį po nusikaltimo padarymo, teismas sprendžia, kad yra pagrindas kaltinamajam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

Teismas BK 75 straipsnį turi taikyti tais atvejais, kai BK specialiosios dalies straipsnio sankcija jam nesuteikia kitų alternatyvių bausmių rūšių pasirinkimo, o bylos aplinkybės ir kaltininko asmenybė duoda pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 62 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindų nenustatyta, todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas BK 75 straipsnio 1 dalimi atidėtinas, sprendžiant, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas ir skirti teismo įpareigojimai bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, sulaikys kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų padarymo, tikėtina, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, tuo pačiu bus užtikrintas teisingumo principas : įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per vieną mėnesį pradėti dirbti, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ( BK 75 str.2d. 5p.,7p.,10p.).

Paskirtos kaltinamajam kardomosios priemonės įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1.74,75), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 3883,86 Lt žalos atlyginimo ( b.l. 27-29). Žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo ( CK 6.283str.1d.). Nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Už nukentėjusiajm padarytą žalą atsakingas kaltinamasis. Dėl suteiktų medicininių paslaugų nukentėjusiajam dėl padaryto sužalojimo, Valstybinė ligonių kasa patyrė žalą. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 punkte ir 31 str.1 punkte nurodyta, kad privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas baudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 8 punkte nurodyta, kad privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų. Todėl iš kaltinamojo priteistina 3883,86 litai už nukentėjusiojo N. K. gydymą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-304str. str., 306str., 312str., 313str., teismas

nusprendė:

N. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 1 metams ir 3 mėnesiams laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taikyti BK 64 ¹ str. 1 d. ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, galutinę bausmę nustatyti 10 mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taikyti BK 75 str. 1 ir 2 dalis, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per vieną mėnesį pradėti dirbti ( BK 75 str.2d. 5p.,7p.,10p.).

Paskirtas kardomąsias priemones įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo N. K. 3883,86 litus nukentėjusiojo D. G. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilkaviškio rajono apylinkės teismui.

Teisėja Aksinija Žemantauskienė