- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-31
- Bylos Nr.
- 2-42-617/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00725-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- R. M., D. M.
- Advokatai
- Nerijus Žvingila, Ramūnas Vanagas
Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Anatolij Januševskij
dalyvaujant ieškovei D. M.
atsakovui R. M.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei neturtinės žalos atlyginimo ir R. M. ieškinį atsakovei D. M. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. M., kreipdamasi į teismą su ieškiniu, prašė nutraukti tarp jos ir atsakovo R. M. 2003-06-14 sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokinės pavardes; padalinti santuokos metu įgytą turtą ir atsakovui priteisti automobilius VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini) 2600 Lt vertės ir Renault 19, v.n. (duomenys neskelbtini) 2100 Lt vertės, o jai priteisti kompensaciją – 2350 Lt; nustatyti sūnaus M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja; nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką, nustatant, jog atsakovas turi teisę bendrauti ir matytis su vaiku kas antrą, t.y. du kartus į mėnesį, jeigu atsakovas norės išsivežti vaiką atostogauti ar ilgesniam nei vienos dienos laikotarpiui ar nenumatytomis dienomis, jis privalo iš anksto informuoti ieškovę ir gauti jos raštišką sutikimą, ieškovė įsipareigoja netrukdyti atsakovui bendrauti su vaiku ir neriboti jo dalyvavimo vaiko auklėjime; priteisti iš atsakovo 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Ieškovas R. M. ieškiniu, o vėliau, patikslinus reikalavimus, prašė nutraukti tarp jo ir atsakovės D. M. 2003-06-14 sudarytą santuoką pripažįstant abu kaltus dėl santuokos iširimo; po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokinės pavardes; nepilnamečio sūnaus M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina D. M.; nustatyti, kad santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinėms teisėms teisinės pasekmės yra taikomos nuo 2009 m. gruodžio mėn. ir pripažinti, kad automobilis VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini) yra jo asmeninė nuosavybė.
Švenčionių rajono apylinkės teismo l.e. teismo pirmininkės pareigas teisėjos 2011-10-13 nutartimi civilinė byla pagal D. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei neturtinės žalos atlyginimo ir civilinė byla pagal R. M.
ieškinį atsakovei D. M. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo yra sujungtos į vieną bylą.
Šalies argumentai
Ieškovė D. M. paaiškino, kad jos ir atsakovo santuoka buvo įregistruota 2003-06-14. Po santuokos sudarymo ji su sutuoktiniu gyveno Pabradės m., Švenčionių r. kartu su jos tėvais iki 2006 m. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus M. 2006 m. mirė atsakovo diedukas, kuris jam (duomenys neskelbtini) paliko namą. Po senelio mirties atsakovas persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Atsakovas įsidarbino Kaune UAB „Tauro ženklas“ ir laukė, kol ji atvažiuos pas jį gyventi. Ji tuo metu turėjo darbą, dirbo Pabradės m. Pusantrų metų jie gyveno skirtinguose vietovėse, važinėjo vienas pas kitą, taip vyko jų bendravimas. Vyras spaudė ją mesti darbą ir atvažiuoti kartu su vaiku pas jį gyventi. Vyras sakė, kad ji su vaiku bus namie, kol suras darbą, o jis juos išlaikys. 2008-03-01 ji su sūnumi persikraustė gyventi pas vyrą į Alytaus r. Atvažiavus gyventi pas vyrą ji ten buvo svetima, buvo spaudžiama psichologiškai kiekvieną dieną. Vyras dirbo Kaune, savaitėmis neatvažiuodavo namo, tik savaitgaliais, bet kai atvažiuodavo, iš karto rėkdavo, priekaištavo, kad ji daug naudoja maisto, elektros energijos, vandens ir t.t. Jis pats, būdamas Kaune, pramogavo, moterį turėjo, o ją žemindavo visokiais žodžiais vaiko akivaizdoje. Anksčiau, dar iki santuokos sudarymo, 1998 m. ji buvo operuota, bet pasveiko. Po psichologinio spaudimo šeimoje ji vėl parado sveikatą, atsinaujino navikas, 2009 m. buvo diagnozuotas navikas naujai kitoje vietoje ir teko kas tris mėnesius važinėti pas gydytojus onkologus, o jos vyrui tai labai nepatikdavo. Vyras sakydavo, kad ji kreiva, šleiva, kuprota, kad jis suras gražesnę, sveiką, protingą, sakydavo, kad jis gražus ir kitų moterų dėmesio netrūks jam. 2009-12-12 vyras ją kartu su sūnumi nuvežė į Pabradės m. eiliniam patikrinimui ir po to jų santykiai nutruko. Ji prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės ir priteisti iš atsakovo 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti už patirtą psichologinį spaudimą ir dėl šios priežasties atsinaujinusią ligą. Taip pat prašo nustatyti sūnaus M. gyvenamąją vietą kartu su ja ir nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovė paaiškino, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-06-20 sprendimu iš atsakovo yra priteistas išlaikymas sūnui ir ji neprašo keisti priteisto išlaikymo dydžio. Santuokoje buvo įgyti du automobiliai: Renault 19 ir VW Passat, kuriuos ji prašo padalinti. Atsakovas jai nežinant pardavė jų bendrai įgytą automobilį Renault 19, v.n. (duomenys neskelbtini) už 2500 Lt, taip pat automobilio VW Passat vertė pagal portalo www.epmprekis.lt vertė yra 2600 Lt. Ji prašo automobilius priteisti atsakovui, o jai priteisti 50 proc. automobilių vertės kompensaciją.
Ieškovės atstovas advokatas R.Vanagas paaiškino, kad atsakovas, tvirtindamas vienus ar kitus teiginius, kad jis buvo terorizuojamas, kad psichiškai nesveika ieškovė su peiliu laksto ir t.t. elgiasi visiškai priešingai. Jis vaiką palieka, kaip teigia, su psichiškai nesveika, peiliu grasinančia motina, visiškai nesistengia dėl vaiko, nesirūpina, nenori jo atgauti, nenori, kad jis gyventų su juo, tvirtina, kad jis neturi lėšų advokatams, bet matome, kad jis yra atstovaujamas advokato. Atsakovas painiojasi savo parodymuose aiškindamas, jog nežinojo ieškovės laidinio telefono numerio. Tuo tarpu ieškovės parodymai yra nuoseklūs. Ieškovė yra labai jautri, bet kiekvienas būtų jautrus išgyvendamas sveikatos radikalų pablogėjimą, skyrybas, tai yra natūrali reakcija. Reikėtų vertinti tai, kad atsakovas nė karto nesikreipė į policiją, kai tuo tarpu ieškovė kreipėsi į policiją. Atsakovas nė karto nesikreipė į vaiko teises, ieškovė tuo tarpu kreipėsi į tas tarnybas. Ir šios aplinkybės nurodo į atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas, kaip ieškovės kaltę nurodo tai, jog ieškovė tingėjo dirbti, ilgam išvažiuodavo, nebūdavo namuose. Bet ieškovė šiuo metu dirba, ji išvažiuodavo dėl sveikatos būklės. Atsakovo pozicija, kad jis finansiškai išlaiko vaiką, o atsakovė jam trukdo bendrauti, paneigta byloje surinktais įrodymais ir dokumentais. Ieškovė, nesulaukusi išlaikymo, kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Byloje yra Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-252-405-2011, kuriame konstatuota, kad atsakovas neišlaikė vaiko, todėl išlaikymas buvo priteistas. Ieškovė gyveno nuolatiniame strese, ją veikė emociniai sukrėtimai ir dėl to atsinaujino liga. Dėl to yra kaltas atsakovas, todėl ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovo 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo ginčo nėra. Šalys santuokoje įgijo du automobilius, tai yra bendras turtas, kuris turi būti padalintas atsakovui priteisiant
automobilius, o ieškovei – pusę jų vertės kompensaciją. Ieškovės atstovas prašo ieškinį patenkinti visiškai.
Šalies argumentai
Ieškovas R. M. paaiškino, kad jis su D. M. susituokė 2003 m. Jai ši santuoka buvo antra, o jam – pirma. Iš pirmos santuokos žmona turi dukrą. Po santuokos sudarymo jis atsikėlė gyventi į Pabradę ir jie gyveno jo sutuoktinės motinai priklausiančiame name. Jis susirado darbą ir dirbo dviejose darbovietėse. Sutuoktinė tuo metu dirbo vaikų namuose puse etato ir gaudavo apie 400 Lt darbo užmokestį. Mirus jo seneliui, jis išvažiavo gyventi į savo (duomenys neskelbtini), susirado darbą ir dirbo Alytaus šaldytuvų gamykloje „Snaigė“. Jis atvažiuodavo į Pabradę aplankyti vaiko, kiek galėjo rūpinosi vaiku. Sutuoktinė pas jį neatvažiuodavo. Sutuoktinė yra ūmaus būdo, jai darbas pusę etato nusibodo, ji išėjo iš darbo ir 2008 m. atvažiavo į Alytų, užsiregistravo darbo biržoje. Alytuje buvo slaugytojos darbas, taip pat reikėjo darbuotojų gamykloje „Snaigė“, bet ji atsisakė dirbti motyvuodama tuo, kad šis kraštas jai yra svetimas ir ji nedirbs. Vėliau jo pusbrolis pasiūlė jam darbą Kaune įmonėje „Tauro ženklas“. Jis rūpinosi ne tik savo šeima, bet ir sutuoktinės vaiku iš pirmosios santuokos. Apie žmonos ligą jis žinojo iki santuokos sudarymo. Ištekėdama už jo žmona sakė, kad jos pirmas vyras buvo labai blogas, jis ją skriaudė, ją skriaudė ir kaimynai, ir motina, ir sesė. Ji sakė, kad gydytojai patarė gimdyti ir tada jos liga susitvarkys. Žmona 2004 m. pagimdė sūnų, bet niekas neatsistatė. Žmona išvažiuodavo pas gydytojus tikrintis ir dingdavo porai mėnesių. Eilinį kartą susiruošė pas gydytojus 2009 m. gruodžio mėn. Jis savo automobiliu ją ir sūnų atvežė į Pabradės m., nes tuo metu paukščių gripo epidemija ir jis nenorėjo, kad važiuojant visuomeniniu transportu vaikas susirgtų. Praėjus tam tikram laikui jis paskambino žmonai paklausti, kodėl ji neatvažiuoja, ir sužinojo, jog ji užsiregistravo Pabradėje darbo biržoje ir nesiruošia pas jį atvažiuoti. Nuo to laiko jie gyvena atskirai. Jis siūlė nutraukti santuoką abipusiu susitarimu, bet gavusi jo pasiūlymą, žmona atsisakė. Santuokoje jie įgijo automobilį Renault 19. Jis žmonai paliko baldus, šaldytuvą, o jam liko automobilis Renault 19, kuris buvo nevažiuojantis, todėl jis jį pardavė. Jis žmonos atžvilgiu jokio psichologinio ar fizinio smurto nevartojo, žmona išvažiavo iš Alytaus, nes nenorėjo dirbti, tas kraštas jai buvo svetimas, ji nepritapo. Jis nesutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, jis buvo ištikimas, o žmona jį šmeižia rašydama skundus policijai ir Vaiko teisių pasaugos institucijai. Jis mano, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, nes jie nesugebėjo išsaugoti santuokos. Jau gyvenant atskirai jis įgijo automobilį VW Passat, kurio dabartinė vertė yra apie 600 Lt. Kadangi šis automobilis įgytas gyvenant atskirai, prašo laikyti jį asmeninė jo nuosavybe. Jis prašo santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės, sutinka, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su motina, taip pat sutinka su nurodyta bendravimo su vaiku tvarka, nes dėl jo darbo pobūdžio konkrečios bendravimo tvarkos nustatyti nėra galimybės. Prašo jo ieškinį patenkinti.
Ieškovo R. M. atstovas advokato padėjėjas N. Žvingila paaiškino, kad R. M. sutinka, kad būtų santuoka nutraukta, tačiau nesutinka, kad būtų nutraukta dėl jo kaltės. Mano, kad būtent dėl pačios ieškovės santuoka nutrūko, tačiau kaip bebūtų susiklostęs santuokinis gyvenimas, R. M. nenori kaltinti ieškovės. CPK 178 str. numato pareigą šaliai įrodyti savo ieškinio reikalavimus. Ieškovė, prašydama pripažinti, jog santuoka nutruko dėl atsakovo kaltės, vadovaujasi savo melagingais bei nepagrįstais kreipimaisi į tam tikras institucijas, t.y. 2010-10-19 pranešimu Švenčionių r. PK ir prašymu Švenčionių rajono savivaldybės administracijai. Atsakymų iš šių institucijų nėra, todėl nėra pagrįstas reikalavimas, kad atsakovas piktnaudžiavo savo teisėmis, veikė prieš ieškovę. Anaiptol, abi šalys pripažįsta, kad nuo 2009 m. gruodžio mėn. abu sutuoktiniai negyvena kartu, neveda bendro ūkio, pripažįsta, kad santuoka faktiškai buvo iširusi ir egzistavo tiktai formaliai. R. M. savo ieškinyje nurodė pagrindines priežastis dėl ko faktiškai iširo šalių santuoka, tai ieškovės impulsyvus būdas, nenuspėjamas elgesys, nepagrįsti begaliniai priekaištai, lojalumo nebuvimas. Taip pat atsakovas nurodė, kad ieškovė dažnai išvykdavo iš namų, ką pats atsakovas įvardijo bylos iš esmės nagrinėjime, kad ieškovė dažnai išvyksta pas savo tėvus į Pabradę. 2009-12-30 ieškovė aplamai išvyko į Pabradę ir nebegrįžo. R. M. sužinojo, kad ieškovė užsiregistravo į Švenčionių darbo biržą kaip ieškanti darbą ir liko ten gyventi, Būtent nuo 2009 m. gruodžio mėn. santuoka faktiškai yra iširusi ir egzistuoja tiktai formaliai. Ieškovė sveikatos problemų
turėjo jau ir pirmoje santuokoje. R. M. šios aplinkybės buvo žinomos, tačiau vėliau ieškovė pradėjo piktnaudžiauti savo liga. Atsižvelgiant į byloje surinktus rašytinius įrodymus, nėra pagrindo pripažinti, kad šalių santuoka iširo būtent tik dėl atsakovo kaltės. Atsakovas pagrįstai prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Atmetus ieškovės reikalavimą dėl pripažinimo atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo, atmestinas ir jos reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo. CK 3.70 str. 2 d. numato, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą netaikomas, jei santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.88 str. numato, kad nutraukus santuoką dalintinas turtas yra tas, kuris įgytas santuokos metu ir yra bendroji jungtinė nuosavybė. Ieškovė nurodo, kad santuokos metu įgyti du automobiliai VW Passat ir Renault 19, kurie dalintini santuokos metu. Automobilis VW Passat yra įgytas 2010 m. rugsėjo mėn. kai jau šalys negyveno kartu ir nevedė bendro ūkio. Tuo pagrindu atsakovas 2011-11-11 ieškinio papildymu prašo teismą vadovautis CK 3.67 str. 2 d. ir šį turtą pripažinti kaip atsakovo asmeninę nuosavybę, kadangi šalių santuoka faktiškai buvo iširusi, o egzistavo tiktai formaliai. Kas liečia automobilio Renault 19, šis automobilis buvo parduotas pagal šalių žodinį susitarimą. Atsakovas perėmė automobilį, o ieškovei atiteko baldai, buitinė technika, buitinė įranga, kurie liko pas ieškovę. Todėl atsižvelgiant į šį šalių susitarimą, atsakovui pardavus automobilį už 2500 Lt, ši suma perėjo į atsakovo asmeninę nuosavybę. Dėl nepilnamečio sūnaus M. M. gyvenamosios vietos ginčo nėra ir jo gyvenamąją vietą prašo nustatyti kartu su D. M.. Prašo patenkinti R. M. ieškinį ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
D. M. ieškinys tenkintinas iš dalies, R. M. ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš bylos medžiagos, šalių, jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad tarp D. M. ir R. M. 2003-06-14 buvo sudaryta santuoka ( įrašo Nr. 28 ). Santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. ( b.l. 9 ). Neginčijamai nustatyta, kad D. M. ir R. M. kartu kaip šeima negyvena nuo 2009 m. gruodžio mėn., nuo šio laiko neveda bendro ūkio. Šalių tarpusavio santykiai yra priešiški, šalys taikytis kategoriškai nesutinka. Esant tokioms aplinkybėms teismas mano, kad šeima iširo, šeima egzistuoja tik formaliai ir išsaugoti ją nebeįmanoma. Todėl teismas santuoką nutraukia. Ieškovė D. M. prašo nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, o R. M. – dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes kategoriškai nesutinka, jog santuoka iširo dėl jo kaltės. Ieškovė D. M., apibrėždama R. M. kaltę dėl santuokos nutraukimo, teismo posėdyje nurodė, kad pastarasis jos atžvilgiu vartojo psichologinį smurtą, rėkdavo, priekaištavo, kad ji daug naudoja maisto, elektros energijos, vandens ir t.t. Jis pats, būdamas Kaune, pramogavo, moterį turėjo, o ją žemindavo visokiais žodžiais vaiko akivaizdoje. Ieškinyje, apibrėždama R. M. kaltę dėl santuokos nutraukimo, D. M. nurodė, kad naujoje gyvenamojoje vietoje atsakovas su ieškove elgėsi nepagarbiai, nuolat žemino, naudojo psichologinį smurtą, o kai ieškovės sveikata pablogėjo, pradėjo akivaizdžiai demonstruoti, kad ji jam su vaiku nereikalingi, priekaištauti, kad ieškovė yra našta, o jis yra dirbantis, patrauklus, girdavosi nuolatinių dėmesių iš moterų pusės, tuo akivaizdžiai žemindamas ieškovę. Po ieškovės susirgimo jis nesirūpino jos sveikata. Po gydymo 2010 m. pavasarį, atsakovas ieškovės su nepilnamečiu vaiku į savo namus nebepriėmė, pasakęs, kad jis jau gyvena su kita moterimi, o žmona su vaiku jam yra svetimi ir nereikalingi. R. M. ilgą laiką nesirūpino šeima, žiauriai elgėsi su ieškove ir sūnumi, yra neištikimas, gyvena su kita moterimi ir tai buvo esminis momentas, nulėmęs ieškovės apsisprendimą skirtis. LR CK 3.60 str. 2 d. nurodyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. LR CPK 178 str. numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nors ieškovė ir teismo posėdžio metu ir ieškinyje nurodė, kad R. M. jos atžvilgiu vartojo psichologinį smurtą, rėkdavo, priekaištavo, kad ji daug naudoja maisto, elektros
energijos, vandens ir t.t., jis pats, būdamas Kaune, pramogavo, moterį turėjo, o ją žemindavo visokiais žodžiais vaiko akivaizdoje, nesirūpino ja ir vaiku, žiauriau su ja elgėsi, buvo jai neištikimas, gyvena su kita moterimi, pats R. M. kategoriškai neigia visus kaltinimus. Ieškovė nepateikė jokių R. M. kaltę patvirtinančių įrodymų. Jos buvusių ir esamų aplinkybių egzistavimas yra paremtas tik emocijomis ir subjektyviu vertinimu. Nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovui nepripažinus kaltės, ji šiuos faktus įrodinės liudytojų pagalba, bet ji neprašė kviesti liudytojų. Byloje yra ieškovės 2010-10-19 rašytas Švenčionių r. PK viršininkui pranešimas dėl R. M. grasinimų ( b.l. 27-28 ), 2011-08-23 raštas, adresuotas Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ( b.l. 29 ), bet nėra pateikti jokie atsakymai į minėtus raštus, kuriuose būtų užfiksuoti ir konstatuoti neteisėti R. M. veiksmai. Prie atsiliepimo į ieškinį yra pateiktos „atsakovo ieškovei rašytos trumposios ( SMS ) žinutės“ ( b.l. 102 ). Ieškovė teismo posėdyje neprašė apžiūrėti mobilaus ryšio telefonų, kuriuose, kaip ji teigia, yra šios žinutės, nepateiktas antstolės surašytas aplinkybių konstatavimo aktas, kuris galėtų būti įrodymu byloje, todėl ieškovės surašytų, jos teigimu R. M. jai siustų žinučių išrašas, negali būti įrodymu byloje. Nors ieškovė teigia, kad R. M. ilgą laiką nesirūpino šeima, ši aplinkybė yra paneigta Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-06-20 sprendimu ( b.l. 61-63 ), kur konstatuota, kad nuo 2010-01-01, kaip ir iki tol, R. M. prisidėjo prie sūnaus išlaikymo pervesdamas D. M. lėšas sūnaus išlaikymui, pirkdamas būtinus daiktus, veždamas sūnų pas medikus. R. M. nurodė, kad jis išlaikė ne tik savo šeimą, bet ir D. M. dukrą iš pirmosios santuokos, šių aplinkybių D. M. nepaneigė. R. M. nurodė, kad nuo 2008 m. gyvenant kartu Alytaus r., D. M. nedirbo, nepritapo prie svetimos aplinkos, dažnai išvažiuodavo, kaip sakė pas gydytojus, bet užtrukdavo net porai mėnesių. Šių aplinkybių taip pat ieškovė nepaneigė. Byloje yra pateikti išrašai iš jos medicininių dokumentų iš kurių matyti, kad ieškovė pas gydytojus lankėsi nuo 2009-12-15 ( b.l. 93-98 ), t.y. faktiškai tuo laikotarpiu, kai kartu su R. M. jau negyveno. Ieškovė nepaneigė ir tų aplinkybių, jog, kaip nurodė R. M., ji 2010 m. pradžioje Pabradės m. užsiregistravo darbo biržoje, t.y. neketino sugrįžti gyventi į Alytaus r. pas R. M.. Kito sutuoktinio kaltei konstatuoti turėtų būti nustatyti konkretūs šio sutuoktinio pareigų pažeidimo faktai. Tokių faktų būvimą ieškovė neįrodė. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas mano, kad ieškovė neįrodė, jog dėl santuokos iširimo yra kaltas R. M.. Pastarasis pripažįsta, kad nesugebėjo išsaugoti santuokos, mano, kad dėl santuokos iširimo yra abiejų kaltė. Išnagrinėjus šalių paaiškinimus, jų nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokinės pavardės.
Byloje nustatyta, kad šalims santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. Ieškovė prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja. Nustatyta, kad Martynas gyvena kartu su ieškove, R. M. neprieštarauja, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su motina, todėl šalių sūnaus M. M. gyvenamoji vieta nustatytina su motina D. M.. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-06-20 sprendimu iš R. M. sūnui Martynui yra priteistas išlaikymas, kurio dydžio ieškovė nepageidauja keisti. Ieškovė prašo nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką. R. M. sutinka, kad būtų nustatyta ieškovės nurodytą bendravimo tvarką, todėl šioje dalyje D. M. ieškinys tenkintinas ir nustatoma jos prašomą bendravimo su sūnumi tvarka.
Ieškovė D. M. prašė priteisti iš R. M. 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti. LR CK 3.70 str. 2 d. numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kadangi teismas santuoką nutraukia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, D. M. ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo netenkintinas.
Ieškovė D. M. prašo padalinti santuokos metu įgytą turtą, t.y. automobilius VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini) ir Renault 19, v.n. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad remiantis www.epmprekis.lt duomenimis vidutinė VW Passat automobilio vertė yra 2600 Lt, o iš R. M. pateiktos pažymos matyti, kad automobilis Renault 19, v.n. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas už 2500 Lt.
D. M. prašo automobilius priteisti R. M., o jai – 50 proc. automobilių vertės kompensaciją. R. M. nurodė, kad jis paliko D. M. baldus, šaldytuvą, o jam atiteko automobilis Renault 19, v.n. (duomenys neskelbtini), kuris buvo neveikiantis, todėl jis jį pardavė. Automobilį VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini) jis įgijo už 1000 Lt gyvenant su D. M. atskira, todėl prašo pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2009 m. gruodžio mėn. kai faktiškai nutruko sutuoktinis gyvenimas ir tuo pagrindu pripažinti, jog automobilis VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini) yra jo asmeninė nuosavybė. LR CK 3.88 str. numato, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. LR CK 3.67 str. 2 d. numato, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Teismas konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl R. M. reikalavimas pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2009 m. gruodžio mėn. kai faktiškai nutruko sutuoktinis gyvenimas ir tuo pagrindu pripažinti, jog automobilis VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini) yra jo asmeninė nuosavybė, negali būti patenkintas. Automobiliai VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini) ir Renault 19, v.n. (duomenys neskelbtini) yra įgyti santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl turi būti padalinti. LR CK 3.117 str. 1 d. numato, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nors R. M. nurodė, kad jis paliko D. M. baldus, šaldytuvą, o jam atiteko automobilis Renault 19, v.n. (duomenys neskelbtini) ir jis jį pardavė, D. M. neigia, jog buvo dalintas bendras turtas. R. M. savo teiginiams patvirtinti nepateikė jokių įrodymų ( notaro patvirtintos sutarties dėl turto padalinimo ir pan. ). Kadangi automobilis Renault 19, v.n. (duomenys neskelbtini) buvo bendroji jungtinė nuosavybė, R. M. jį pardavė šalims jau gyvenant skyrium ( b.l. 138 ) be D. M. sutikimo, iš R. M. priteistina D. M. ½ dalis automobilio vertės – 1250 Lt. Kaip jau minėta, automobilis VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini) taip pat yra bendroji jungtinė nuosavybė. D. M. automobilį prašo priteisti R. M., o iš pastarojo jai – kompensaciją. Nors R. M. nurodė, kad jis šį automobilį pirko už 1000 Lt, jis šiuo metu yra nevažiuojantis ir jo vertė yra 600 Lt, bet automobilio vertei pagrįsti jis nepateikė jokių įrodymų. Kaip minėta, D. M. nurodė, kad remiantis www.epmprekis.lt duomenimis vidutinė VW Passat automobilio vertė yra 2600 Lt. Pats R. M., siūlydamas D. M. nutraukti santuoką bendru sutikimu, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šį automobilį įvertino 2580 Lt ( b.l. 99-101 ). Todėl teismas, sprendžiant dėl automobilio vertės, remiasi D. M. pasiūlytu įvertinimu. Automobilis VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini) yra R. M. žinioje, jis juo naudojasi, todėl šis automobilis priteistinas R. M., o iš jo – D. M. 1300 Lt kompensaciją.
Paskirstant tarp šalių jų turėtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiama į tai, kad ir D. M. ieškinys, ir R. M. ieškinys yra patenkinti iš dalies, santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteisiamos.
Teismas iš šalių priteisia po 15,10 Lt teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai ( LR CPK 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d. ).
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-09-16 nutartimi ieškinio užtikrinimui buvo areštuotos R. M. vardu registruotos transporto priemonės. Sprendimui įsiteisėjus taikytos laikinos apsaugos priemonės panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 270 str., 384, 385 str., LR CK 3.61, 3.67 str. 2 d., 3.69, 3.70, 3.88, 3.117 str. 1 d., 3.169, 3.170 str., teismas
nusprendė:
D. M. ieškinį patenkinti iš dalies, R. M. ieškinį patenkinti iš dalies.
Santuoką, įregistruotą 2003-06-14 Alytaus rajono CMS ( akto įrašo Nr. 28 ) tarp R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokinės pavardes.
Nustatyti M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina D. M..
Nustatyti bendravimo su vaiku tvarka: R. M. bendraus ir matysis su M. M., gim. (duomenys neskelbtini), kas antrą, t.y. 1 ir 3 sekmadienį kiekvieno mėnesio. J. R. M. norėtų išsivežti vaiką atostogauti ar ilgesniam nei vienos dienos laikotarpiui ar nenumatytomis dienomis, jis privalo iš anksto informuoti D. M. ir gauti jos raštišką sutikimą. D. M. įsipareigoja netrukdyti R. M. bendrauti su vaiku ir neriboti jo dalyvavimo Martyno auklėjime.
Padalinti santuokos metu įgytą turtą ir R. M. priteisti automobilį VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini) 2600 Lt vertės.
Priteisti iš R. M. D. M. 2550 Lt ( du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt Lt ) kompensaciją.
Kitoje dalyje D. M. ir R. M. ieškinius atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-09-16 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Priteisti iš D. M. ir R. M. po 15,10 Lt ( penkiolika Lt 10 ct ) teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.