- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-01
- Bylos Nr.
- A-442-505-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- I. R.
- Atsakovas
- Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 8.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. R. prekybos įmonės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. R. prekybos įmonės skundą atsakovui Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas I. R. prekybos įmonė (toliau – ir pareiškėjas, ir Įmonė) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Marijampolės AVMI) 2008 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. A-09-20-2762p (toliau – ir Sprendimas Nr. A-09-20-2762p).
Paaiškino, kad atlikus įmonės patikrinimą bei nustačius pažeidimus, 1997 m. vasario 10 d. buvo surašytas patikrinimo aktas, pagal kurį už atsiskaitymus grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimus, buvo apskaičiuota 129 618 Lt bauda. Už pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) apskaičiavimo pažeidimus apskaičiuota 181 047 Lt PVM suma ir paskirta 181 047 Lt bauda, iš viso priskaičiuota sumokėti į valstybės biudžetą 491 712 Lt. 1997 m. vasario 28 d. patikrinimo aktas buvo apskųstas Marijampolės miesto mokesčių inspekcijos viršininkui, 1997 m. kovo 26 d. skundas buvo pateiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija), kuri savo sprendimu paliko patikrinimo aktą nepakeistą. 1997 m. gegužės 20 d. pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą prašydamas prašymu panaikinti 1997 m. vasario 10 d. patikrinimo aktą bei papildomai apskaičiuotas mokesčių ir baudų sumas. Teismas iškėlė civilinę bylą dėl turtinių reikalavimų ir bylą sustabdė iki tol, kol bus išnagrinėta pareiškėjui iškelta baudžiamoji byla dėl tų pačių mokestinių pažeidimų. Teismas ieškinį baudžiamojoje byloje paliko nenagrinėtu, todėl pareiškėjo prašymu buvo nutraukta civilinė byla.
Žemesnės instancijos teismas
2005 m. sausio 19 d. pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės AVMI prašydamas peržiūrėti 1997 m. vasario 10 d. patikrinimo aktą. Prašymas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad civilinė byla buvo nutraukta, o Marijampolės rajono apylinkės teismas nusprendė pareiškėją pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 322 straipsnyje ir nepriėmė sprendimo dėl mokesčių perskaičiavimo. Marijampolės rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą nustatė faktą, kad pareiškėjas pirko cigarečių iš koncerno „Alga“ tik pagal 162 sąskaitas-faktūras, o ne pagal 183, kaip suskaičiavo mokesčių inspekcija. Pažymėjo, kad Marijampolės apskrities VMI turėjo perskaičiuoti mokesčius ir baudas tik pagal tas sąskaitas-faktūras, kurios buvo išrašytos pareiškėjui.
Šalies argumentai
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjas iš tikrųjų siekia, jog būtų panaikintos mokesčių, baudų ir delspinigių sumos priskaitytos 1997 m. vasario 10 d. patikrinimo aktu. Paaiškino, kad dėl to pareiškėjas yra kreipęsis keletą kartų ir šiuo klausimu yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai ir faktai iš naujo neįrodinėjami. Pagal pareiškėjo prašymą mokestinės nepriemokos delspinigiai buvo perskaičiuoti, t. y. nepriemoka buvo sumažinta iki 218 148,15 Lt. Pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė priežasčių, kodėl Sprendimas Nr. A-09-20-2762p yra nepagrįstas ir neteisėtas.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - ir MAĮ) 144 straipsnis suteikia mokesčių mokėtojui teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą ar neveikimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, ginčydamas Sprendimą Nr. A-09-20-2762p, prašydamas jį panaikinti bei vadovaudamasis MAĮ 67 straipsnio nuostatomis, nurodo, kad mokesčių administratorius nepagrindžia jam, kaip mokesčių mokėtojui, apskaičiuotų mokesčių, su jais susijusių sumų ir teigia, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje buvo nustatytos naujos bei kitokios, negu patikrinimo akte konstatuotos faktinės aplinkybės, t. y. kad nėra įrodymų dėl 21 sąskaitos faktūros išrašymo įmonei. Teigė, kad priimdamas ginčijamą sprendimą šių aplinkybių atsakovas nevertino. Teismas nustatė, kad iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas, prašydamas panaikinti Sprendimą Nr. A-09-20-2762 faktiškai siekia mokesčių, baudų, delspinigių sumos pagal 1997 m. vasario 10 d. patikrinimo aktą perskaičiavimo. ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Įsiteisėjusiame Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 26 d. sprendime (administracinė byla Nr. I-2153-414/2006, b. l. 24-27) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 5 d. nutartyje (b. l. 28-32) yra išsamiai aptartos visos reikšmingos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimus nagrinėjamoje administracinėje byloje dėl mokestinės nepriemokos sumažinimo, sprendimuose nustatyti visi teisiškai reikšmingi faktai bei konstatuota, jog mokestinis ginčas dėl minėto mokestinio patikrinimo išspręstas iš esmės, mokestinės bylos procesas užbaigtas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl Marijampolės AVMI 2005 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. (11.11-06)-A2-28 panaikinimo ir mokestinio ginčo atnaujinimo. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 69-93 buvo atsisakyta atnaujinti mokestinį ginčą ir perskaičiuoti mokesčių sumas, priskaitytas pagal Marijampolės AVMI 1997 m. vasario 10 d. patikrinimo aktą (b. l. 33-35). Šis sprendimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (administracinė byla Nr. I-1273-11/2005, b. l. 36-38). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. lapkričio 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo I. R. prekybos įmonės apeliacinį skundą atmetė (b. l. 39-45).
Remiantis ABTĮ 23 ir 52 straipsniais, teisė suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą priklauso pareiškėjui. Suformuluojant skundo dalyką ir pagrindą yra nustatomos bylos nagrinėjimo ribos. ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punktas aiškiai nustato pareiškėjo pareigą skunde (prašyme) nurodyti aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas atitinkamas reikalavimas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pateiktame skunde nenurodyta naujų reikšmingų aplinkybių, pagrindžiančių reikalavimą dėl ginčijamo Sprendimo Nr. A-09-20-2762p ydingumo ar mokesčių administratoriaus padarytų akto priėmimo tvarkos pažeidimų ir todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodo, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir neatitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies nuostatoms, nes nebuvo nurodyta, kokios teisės normos reglamentuoja ginčo teisinį santykį. Mano, kad tai pažeidžia konstitucines teises į tinkamą teisminę gynybą bei auditor et altera pars principą. Paaiškina, kad dėl motyvų nebuvimo, apeliantas iš esmės gali skųstis tik dėl procesinių teisės pažeidimų. Taip pat pažymi, kad teismas netyrė byloje surinktų įrodymų (ABTĮ 89 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašė apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Savo atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo pateikti ir pirmosios instancijos teismui ir pažymi, kad teismo sprendimas buvo motyvuotas ir pagrįstas. Papildomai nurodo, kad apeliantas teigdamas, kad Sprendimas Nr. A-09-20-2762p yra neteisėtas, pateikia tik vieną argumentą, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą Marijampolės rajono apylinkės teisme buvo nustatyta, kad nėra įrodymų dėl 21 sąskaitos-faktūros išrašymo įmonei. Pažymi, kad perskaičiuoti 1997 m. vasario 10 d. aktą galima tik nagrinėjant mokestinį ginčą, o tam yra praleisti įstatymo nustatyti terminai ir tai yra įrodyta įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Pažymi, kad Kauno apygardos teisme apeliantas tik vilkino bylos nagrinėjimą, t. y. keturis kartus neatvyko į teismo posėdį ir nepateikė naujų įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje administracinis ginčas kilo dėl pakeisto sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto. Ginčijamu Marijampolės AVMI 2008 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. A-09-20-2762p buvo pakeistas Marijampolės AVMI 2004 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. 13.3-09-3 ir 218 148,15 Lt buvo sumažinta perskaičiuotų delspinigių suma. Pastarasis Marijampolės AVMI 2004 m. balandžio 8 d. sprendimas buvo priimtas pareiškėjui neįvykdžius Marijampolės AVMI 2004 m. sausio 14 d. raginimo Nr. 1 sumokėti mokestinę nepriemoką, nustatytą Marijampolės AVMI 1997 m. vasario 10 d. mokestinio patikrinimo aktu.
Pareiškėjas teigia, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje buvo nustatytos naujos bei kitokios, negu patikrinimo akte konstatuotos faktinės aplinkybės. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad skųsdamas Marijampolės AVMĮ 2008 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr.A-09-20-2762 pareiškėjas iš tiesų siekia mokesčių, baudų ir delspinigių sumos pagal 1997 m. vasario 10 d. patikrinimo aktą perskaičiavimo. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje yra sprendžiamas tik klausimas dėl priimto sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką teisėtumo ir pagrįstumo, ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad mokestinis ginčas dėl minėto mokestinio patikrinimo jau yra išspręstas įsiteisėjusiais teismo sprendimais ir iš naujo peržiūrėti aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimus, nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas gali tik tikrinti paties sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto teisėtumą ir pagrįstumą.
Taisyklės, pagal kurias yra vykdomas mokestinių nepriemokų (skolų) išieškojimas, yra reglamentuotos MAĮ V skyriaus penktajame skirsnyje. Pagal šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalį 2 punktą, mokesčių mokėtojui, laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įteikia raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Marijampolės AMVI 2004 m. sausio 14 d. raginimu Nr. 1 paragino pareiškėją sumokėti nustatytą mokestinę nepriemoką (b. l. 21).
Mokesčių mokėtojui nesumokėjus ar nustojus mokėti mokesčius į valstybės biudžetą mokesčių administratorius MAĮ 105 straipsnio nustatyta tvarka įgyja teisę priverstinai juos išieškoti pritaikydamas MAĮ 106 straipsnio 1 dalyje numatytus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdus. MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo ar garanto turto. Todėl pareiškėjui neįvykdžius minėto raginimo, atsižvelgdama į išvardintas teisės normas, Marijampolės AVMI 2004 m. balandžio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 13.3-09-3 išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto (b. l. 22). Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos ir kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šį sprendimą pareiškėjas skundė ne kartą, tačiau jis nebuvo panaikintas.
Pažymėtina, kad pareiškėjas 2007 m. lapkričio 9 d. padavė prašymą Marijampolės AVMI ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimu, prašė panaikinti minėtą raginimą ir sprendimą (b. l. 46-47). Marijampolės AVMI 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. (15.8-15)-R3-5955 dėl atleidimo nuo delspinigių perskaičiavo pareiškėjui apskaičiuotus delspinigius ir sumažino mokestinę nepriemoką (b. l. 48-49). Tuo pagrindu ir buvo priimtas skundžiamas Marijampolės AVMI 2008 m. balandžio 9 d. sprendimas Nr. A-09-20-2762p.
ABTĮ 86 straipsnis nustato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas; teismas, priimdamas sprendimą, įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas; teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 1-4 punktai nustato, kad motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes (ABTĮ 81 str.) ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėjas savo skunde išreiškia nesutikimą su teismo priimtu sprendimu ir kelia įrodymų tyrimo bei vertinimo klausimą. Pažymėtina, kad bylos šalies netenkinantys ar, jo manymu, neišsamūs motyvai ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies prasme negali būti prilyginami motyvų nebuvimui. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė dėl tarp šalių susiklosčiusio materialinio teisinio santykio. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas tiesiogiai ir nenurodė Mokesčių administravimo įstatymo normų, reguliuojančių mokestinių nepriemokų (skolų) išieškojimo vykdymą, tačiau iš teismo sprendimo turinio aišku, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kilusį ginčą, vertino ir Mokesčių administravimo įstatymo reikalavimus ir konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė ginčijamo sprendimo ydingumo ar mokesčių administratoriaus padarytų akto priėmimo tvarkos pažeidimų. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, yra nepagrįstas.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo ir teisėtai bei pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo I. R. prekybos įmonės apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.