Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-03-25 · Byla Nr. Iv-649-414/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-25
Bylos Nr.
Iv-649-414/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00048-2013-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rimantas Giedraitis
Pareiškėjas
T. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-649-414/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00048-2013-2.Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2, 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 25 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis,

sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjui T. D., nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. D. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 5 000 Lt neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 5) nurodė ir posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2012 m. lapkričio 25 d. iki 2012 m. gruodžio 23 d. ir nuo 2013 m. sausio 9 d. iki 2013 m. sausio 11 d. buvo patalpintas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 13 atlikti jam paskirtą nuobaudą. Ši kamera neatitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, nes joje nepakanka natūralaus dienos apšvietimo, nepakankamas dirbtinis apšvietimas, silpna oro ventiliacija ir dėl to blogas kvapas, nėra sudarytos sąlygos išsikviesti prižiūrėtoją, surūdijusios ir sulūžusios spintelės maistui ir asmeniniams daiktams laikyti, nėra radijo taško, surūdijęs tualeto unitazas, kurio neįmanoma dezinfekuoti, grindyse išdaužytos duobės ir galima susižeisti kojas, virš kriauklės nėra pakabinto veidrodžio. Marijampolės pataisos namų administracija savavališkai virš pasivaikščiojimo kiemelių, neturint statybos leidimo yra įrengusi plastikinį stogą, pilnai uždengiantį visą kiemelį, pro kurį nesimato nei dangaus, nei saulės, vasarą jis sukelia šiltnamio efektą, o žiemą apsnigus – tamsu. Pareiškėjas mano, kad atsakovas neveikė taip kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, todėl jis patyrė pažeminimą, smerkimą, kentėjo ir tuo jam buvo padaryta neturtinė žala. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Marijampolės pataisos namai (toliau – Atsakovas) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 10-12) nurodė, kad baudos izoliatorius, kuriame įrengta kamera Nr. 13, buvo rekonstruojamas ir įrenginėjamas 2003 m. pagal tuo metu galiojusios higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ reikalavimus. 2010 m. įsigaliojo higienos norma HN 76:2010, kuri padidino natūralaus apšvietimo normą įkalinimo įstaigos gyvenamosiose patalpose, tačiau pagal šios higienos normos 2 straipsnį, ji taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Tuo tarpu Marijampolės pataisos namų pastatas, kuriame įrengtos baudos izoliatoriaus kameros, rekonstruotas 2003 m. ir nuo to laiko nei rekonstrukcijos nei kapitaliniai remontai nebuvo daryti. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 25 iki 2012 m. gruodžio 23 d. buvo du kartus baustas (15 parų ir 13 parų) baudos izoliatoriumi, o laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 9 d. iki 2012 m. sausio 11 d. baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 13 prabuvo tik dvi paras. Marijampolės visuomenės sveikatos centras 2012 m. spalio 9 d. atliko operatyvią kontrolę penkiose baudos izoliatoriaus kamerose. Kameroje Nr. 13 buvo nustatyti tik du trūkumai: per mažas natūralaus apšvietimo koeficientas ir nuo lubų nusilupę dažai. Kiti pareiškėjo minimi kameros Nr. 13 trūkumai nebuvo nustatyti. Vykdant Visuomenės sveikatos centro nurodymą dėl trūkumų pašalinimo, 2012 m. gruodžio mėnesio pabaigoje baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 13 buvo atliktas remontas. Pasivaikščiojimų kiemeliai yra atviri, kuriuose laisvai cirkuliuoja oras. Skaidraus polikarbonato (plastiko) stogelis įrengtas tam. kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir esant krituliams. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 reikalavimus, stoginė yra priskiriama nesudėtingiems statiniams ir statybų leidimas nėra reikalingas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo teiginiai nelaikytini pakankamu pagrindu žalai atlyginti, nes pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo skundo aplinkybes, kurios, jo manymu, yra pagrindas reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai jų nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat priežastinio ryšio, t. y. visų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti. Prašė skundą pripažinti nepagrįstu ir atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė. Atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 52, 53, 66; ABTĮ 75 str. 1 d.), todėl jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas T. D., vykdant jam paskirtas nuobaudas, buvo perkeltas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 13 laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 25 d. iki 2012 m. gruodžio 23 d. ir laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 9 d. iki 2013 m. sausio 11 d. (b. l. 24-30). Byloje ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra. Pareiškėjas teigia, kad laikant jį baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 13, jo teisės buvo pažeistos dėl šioje kameroje esančio nepakankamo natūralaus ir dirbtinio apšvietimo, purvinų sienų, silpnos oro ventiliacijos ir dėl to blogo kvapo, mygtuko prižiūrėtojui iškviesti, radijo taško ir veidrodžio virš kriauklės nebuvimo, surūdijusios spintelės ir tualeto unitazo, grindyse išdaužytų duobių, plastikinio stogo uždengiančio pasivaikščiojimo kiemelį. Pareiškėjas jo patirtą pažeminimą ir nepatogumus vertina 5 000 Lt ir šią neturtinę žalą prašo priteisti iš atsakovo.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma), kurios 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiūra.

Pagal Higienos normos 22 p. laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose patalpose natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %; mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Marijampolės visuomenės sveikatos centras 2012 m. spalio 9 d. patikrinimo akte konstatavo, kad baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 13 natūralios apšvietos koeficientas yra 0,02, t. y. neatitinkantis Higienos normoje reglamentuoto natūralaus apšvietimo koeficiento, bei, kad šioje kameroje nuo lubų atsilupę dažai, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas neatliekamas pagal poreikį ir nustatė terminą iki 2013 m. sausio 9 d. nustatytiems pažeidimams pašalinti, nurodė informuoti Marijampolės visuomenės sveikatos centrą, kokių priemonių imtasi nustatytiems teisės aktų pažeidimams pašalinti ir pateikti tai įrodančius dokumentus (b. l. 18-20). Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, jog pašalino nustatytus pažeidimus ir apie tai informavo Marijampolės visuomenės sveikatos centrą, tačiau, įvertinant tai, kad Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2013 m. sausio 28 d. patikrinimo akte Nr. Pa-8 (b. l. 32-35) konstatuojama, jog baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 13 atliktas remontas – perdažytos sienos ir lubos, laikytina, kad 2013 m. sausio 28 dienai paprastasis kameros Nr. 13 remontas buvo atliktas. Atsakovui nepateikus į bylą duomenų, ar šioje kameroje pašalintas pažeidimas dėl per mažo natūralios apšvietos koeficiento bei nepateikus įrodymų, kad dirbtinis apšvietimas šioje kameroje yra pakankamas, laikytina, kad pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo natūralaus ir dirbtinio apšvietimo kameroje Nr. 13 nepaneigti.

Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2012 m. rugsėjo 11 d. patikrinimo akto Nr. Pa-270 (b. l. 18-20) duomenimis baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 13 nustatyta 63,2/63,4 proc. santykinė oro drėgmė ir tai atitinka Higienos normos 26 p. reikalavimus (šaltuoju metų periodu reglamentuojama santykinė oro drėgmė 35-60 proc.). Pagal Higienos normos 24 p. laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Marijampolės pataisos namų pareigūnai pareiškėją T. D. 2012 m. gruodžio 5 d. informavo, kad kameroje įrengta orlaidė (b. l. 43). Taigi, teismas daro išvadą, kad kameros Nr. 13 vėdinimas (per langus) atitiko Higienos normos reikalavimus, o esant įrengtam atitinkamam kameros vėdinimui taip pat Higienos normų reikalavimus atitinkančiai santykinei oro drėgmei, atsižvelgiant į Higienos normos 58 p. įtvirtintą įpareigojimą patiems laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, blogo kvapo kameroje buvimas laikytinas neįrodytu ir vertintina, kad Atsakovas Higienos normos 24 p. bei 26 p. reikalavimų nepažeidė.

Pagal Higienos normos 18.4. laisvės atėmimo vietų teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore (Higienos normos 11 p.). Pareiškėjas neginčija, kad jam nėra sudaromos sąlygos tinkamą laiką pasivaikščioti kiemelyje, tačiau savo teisių pažeidimą sieja su pasivaikščiojimo kiemelyje įrengtu stogeliu, kuris vasaros metu sukelia šiltnamio efektą, o žiemos periodu, jį užsnigus, kiemelyje būna tamsu. Teismas pažymi, kad Higienos norma nereglamentuoja, pasivaikščiojimo kiemelio apšvietos koeficiento ar temperatūros ir atkreipia dėmesį į tai, kad oro temperatūra kiemelyje, kiemelio apšvieta priklauso nuo daugelio metrologinių veiksnių, kurių Atsakovas negali įtakoti. Todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad pasivaikščiojimo kiemelyje vasarą per šilta, o žemą per tamsu vertintina kaip deklaratyvi. Taip pat pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė Atsakovas, pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtinto Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 (galiojusio iki 2010 m. rugsėjo 30 d.), 12.4 punkto nuostatas, Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010, patvirtinto Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (galiojančio nuo 2010 m. spalio 1 d.) 6 priedo 3 punktą, nesudėtingo statinio statybai nėra reikalingas statybos leidimas, todėl teismas negali konstatuoti, kad toks stogelis įrengtas pažeidžiant teisės normas.

Atsakovas nepaneigia pareiškėjo nurodytų aplinkybių: mygtuko pareigūno iškvietimui kameroje nebuvimo, kameroje esančias surūdijusias spinteles, surūdijusį unitazą, duobes grindyse, Nors galiojanti Higienos norma bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), tiesiogiai nereglamentuoja būtinumo įrengti baudos izoliatoriaus kamerose mygtuką pareigūno iškvietimui, spintelių, unitazo ar grindų estetinio vaizdo, tačiau įvertinant tai, kad Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2012 m. spalio 9 d. patikrinimo akte Nr. Pa-333 (b. l. 18-20) konstatuojama, kad kameroje Nr. 13 paprastasis remontas neatliekamas pagal poreikį ir tuo pažeidžiamas Higienos normos 62 p. reikalavimas bei Atsakovui minėtų aplinkybių nepaneigus, laikytina, kad pareiškėjas būdamas kameroje Nr. 13 galėjo jausti pažeminimą ir nepatogumus.

Pareiškėjas nurodo, kad kameroje Nr. 13 nėra radijo taško (Vidaus tvarkos taisyklių 176 p.), veidrodžio virš kriauklės (Higienos normos 21 p.). Atsakovas šių aplinkybių nepaneigia, todėl laikytina, kad kameroje Nr. 13 nesant radijo taško ir veidrodžio virš kriauklės buvo pažeisti Vidaus tvarkos taisyklių 176 p. ir Higienos normos 21 p. reikalavimai.

Atsakovas atsiliepime akcentavo Higienos normos 2 p., pagal kurį galiojanti Higienos norma yra taikoma, galioja nuo 2010 m. balandžio 11 d. ir yra taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, o veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taip pat pažymėjo, kad Marijampolės pataisos namų baudos izoliatoriaus remontas ir 80 vietų areštinės įrengimas buvo atliekamas 2003 m. ir 2003 m. gruodžio 23 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu komisija pripažino, jog baudos izoliatorius tenkina nustatytus reikalavimus ir tinka naudoti (b. l. 13-16), tačiau tuo Atsakovas nepaneigė pareiškėjo skundo argumentų dėl Higienos normos 21 p. (nėra veidrodžio virš kriauklės), 22 p. (dėl kameros dirbtinio apšvietimo), 62 p. (neatliekamas kameros paprastasis remontas pagal poreikį) ir Vidaus tvarkos taisyklių 176 p. (dėl radijo taško kameroje nebuvimo) pažeidimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTĮ 57 str. 4 d.). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Nagrinėjamu atveju vertintina, kad Marijampolės pataisos namams teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl netinkamų kameroje Nr. 13 kalinimo sąlygų bei Higienos normoje nustatytų reikalavimų pažeidimų, tačiau minėta institucija nepakankamai argumentavo ir neginčijamų įrodymų, kad Higienos normos bei Vidaus tvarkos taisyklių reikalavimai nebuvo pažeisti nepateikė.

Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų konstatuoti Atsakovo veiksmų neteisėtumą, kaip būtiną civilinės atsakomybės sąlygą. Marijampolės pataisos namų administracija neužtikrino pareiškėjo subjektinės teisės į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus (pažeminimą). Tačiau konstatuotina ir tai, kad pareiškėjas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad dėl netinkamų laikymo kameroje Nr. 13 sąlygų būtų pablogėjusi jo sveikata.

Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 4 p. numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.), bet CK 1.138 str. 8 p. taip pat numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. T. E. Žmogaus Teisių Teismas (pvz. 2000-10-10 EŽTT sprendimas (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006-10-10 sprendimas (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, konstatavo, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Iš to seka, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas (ABTĮ 13 str., 20 str.). Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 nusprendė, kad žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Nagrinėjamu atveju vertintina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog dėl buvimo baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 13 būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata. Marijampolės visuomenės sveikatos centras Marijampolės pataisos namams 2012 m. spalio 9 d. patikrinimo akte nustatė net trijų mėnesių terminą pažeidimams pašalinti, kas rodo, jog patalpų būklė nebuvo kritiška ir realios grėsmės nuteistojo sveikatai tuo metu nekėlė. Kamerų remontas Marijampolės pataisos namuose atliekamas pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės. Atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę (30 dienų), į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas nors ir nežymiai, tačiau viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, į tai, kad pareiškėjo patalpinimą į Marijampolės pataisos namų baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 13 iš dalies sąlygojo sąmoningi paties pareiškėjo veiksmai – jis padarė nusižengimą, ir jam turėjo būti akivaizdu, kokios to pasėkoje kils pasekmės, bei į tai, kad pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias ginti savo teises teisme, teismas daro išvadą kad byloje nustatytos aplinkybės dėl pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų neatitikimo Higienos normos 26, 56 ir 62 punktų ir Vidaus tvarkos taisyklių 176 p. reikalavimams laikytinos mažareikšmėmis ir smulkmeniškomis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti tik jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 p. ir 4 p. teismas,

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista T. D. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas. Pareiškėjo T. D. reikalavimą dėl 5 000 Lt neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rimantas Giedraitis