- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-24
- Bylos Nr.
- e2-114-1111/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00181-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Gecevičius
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- R. B.
neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui R. B. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 10.000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu R. B. susipažino internetinėje pažinčių svetainėje 2013 m. balandžio mėnesį. Po neilgo susirašinėjimo ir bendravimo telefonu, jis pasiūlė susitikti ir ji sutiko. Jie labai vienas kitam patiko ir pradėjo reguliariai bendrauti. Atsakovas prisistatė kaip buvęs kariškis, o šiuo metu tvarkosi savo namuose Darbėnuose, nes su žmona negyvena daug metų ir kūrėsi naujai kituose savo namuose. Atsakovas R. B. buvo labai taktiškas, malonus ir, kaip jai atrodė, nuostabus žmogus. Labai gražiai sutardavo, lankėsi vienas pas kitą. Jis daug padėjo jai ūkiniais reikalais, kartu ir planuodavo ir atlikdavo įvairius darbus. Ji atsakovą įsimylėjo ir jau neįsivaizdavo gyvenimo be jo.
Po metų jų draugystės jis pasisakė esąs (duomenys neskelbtini). Žinodamas jos polinkį muzikai, atsakovas jai pasiūlė groti ir giedoti jo bažnyčioje. Pamaldos vykdavo (duomenys neskelbtini). Bažnyčioje ji turėjo nemažai tarnysčių: buvo bažnyčios buhalterė, grojo, giedojo, rūpinosi ūkiniais reikalais. Ten tarnavo 5 metus. 2018 m. R. B. nusipirko namą (duomenys neskelbtini). Kartu tarnavo, planavo, aptarinėdavo visus darbus, nekildavo jokių nesklandumų.
2019 m. liepos mėn. atsakovas R. B. jai pasipiršo. Buvo pasiūlyta susituokti (duomenys neskelbtini). Kai reikėjo nuspręsti dėl sutuoktuvių datos, ji pasiūlė jų susipažinimo dieną – balandžio 20. R. B. nusprendė nelaukti kitų metų ir susituokti kitą mėnesį, t. y. 2019 m. rugpjūčio 16 d. R. B. susitarė su pažįstamu (duomenys neskelbtini) A. B., kad juos sutuoks 2019 m. rugpjūčio 16 d. Latvijos Nycos miestelyje. Nustatytą dieną atvyko pasipuošę, kaip ir dera tokiai ceremonijai. Apsikeitė žiedais. Pastorius palaimino jų santuoką bažnyčios vardu. Jie vienas kitam prisiekė. Taigi buvo sudaryta bažnytinė santuoka, kurios juridiškai jie neįformino. Jiems buvo išduotas bažnytinis santuokos liudijimas, kurį pasirašė ir antspaudu patvirtino pastorius A. B..
Santuokos sudarymas jai buvo neeilinis viso gyvenimo įvykis. Grįžę į Lietuvą, jį atšventė su jos artimaisiais. Jai pasirodė keista, kad iš atsakovo artimųjų niekas nedalyvavo ir ta proga jo nepasveikino, tačiau nenorėdama gadinti jam nuotaikos, šios temos nelietė. Atsakovas vis kalbėjo koks jis laimingas, kad jie šeima ir, kad nėra dar nieko taip mylėjęs kaip ją. Dažnai kartodavo, kad jie vyras ir žmona ir dabar yra vienas kūnas. Taip pat atsakovas pageidavo, kad jo įsteigtoje bažnyčioje besilankantiems parapijiečiams apie santuokos sudarymą nebūtų pranešta. Kadangi labai pasitikėjo šiuo žmogumi nekėlė jokių klausimų ir net neabejojo, kad jis viską daro teisingai. Gyveno gražiai ir laimingai, tarnavo kartu bažnyčioje.
2020 m. rugpjūčio mėnesį atsirado nauja muzikantė ir giedotoja iš Klaipėdos, kuri akivaizdžiai atsakovui rodė dėmesį, vykdė jo pageidavimus ir stengėsi jam įtikti. Vieną vakarą, jis jai (naujai muzikantei) girdint, jai (ieškovei) pasakė, kad gali nebevažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir jo bažnyčioje nebegiedoti. Ji buvo pritrenkta ir šokiruota tokio atsakovo elgesio. Pas jį į (duomenys neskelbtini) daugiau nevyko, o vėliau sužinojo, kad jis ją pristato kaip savo sugyventinę ir tokiu būdu pateisina jos atvykimą į (duomenys neskelbtini) Vyriausybės nustatyto karantino metu. Gyvendamas su ja vis kalbėjo koks jis laimingas, kad jie šeima ir, kad nėra dar nieko taip mylėjęs kaip ją, kad jie visada bus kartu.
Pradėjusi domėtis atsakovo praeitimi sužinojo, kad jis buvo sudaręs dvi santuokas, o sudarydamas bažnytinę santuoką su ja, nebuvo išsituokęs su antrąja savo žmona. Kaip vėliau paaiškėjo, jis santuoką su antrąja žmona nutraukė tik 2021 metų kovo mėnesį. Taip pat išaiškėjo, kad jis neturi teisės atlikti (duomenys neskelbtini), nors nuolat tai darė. Jis neturi tam tinkamo išsilavinimo ir nėra įšventintas.
Paaiškėjusios aplinkybės ją tiesiog sukrėtė. Ji patyrė dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Dėl atsakovo elgesio pablogėjo jos sveikata. Jai buvo teikiama psichologo pagalba. Buvo sužlugdyti jos lūkesčiai sukurti meile, pagarba ir pasitikėjimu pagrįstą šeimą. Pasijuto apgauta. Suprato, kad atsakovas ja manipuliavo, piktnaudžiavo jos pasitikėjimu ir nuolat ją apgaudinėjo.
Atsakovas, prisistatantis kunigu, pamokslaudamas prie altoriaus, ragindamas laikytis 10 Dievo įsakymų, pats elgiasi amoraliai. Ją visa ta informacija stipriai paveikė morališkai. Žmogus, kuriuo pasitikėjo, mylėjo, gerbė, kuris pasivadino jos vyru, kuriam prisiekė Dievo akivaizdoje, ją apgaudinėjo, pažemino. Tai sukėlė jai didžiules kančias ir padarė didelę neturtinę (moralinę) žalą.
Kreipėsi pagalbos pas psichologą, nes nerado sau vietos, negalėjo miegoti, kalbėti, užsidarė savyje. Per daug skausmo atnešė šis žmogus į jos gyvenimą. Apie atsakovo elgesį pranešė vyskupui. Buvo sušauktas posėdis ir nuspręsta jo veiklą sustabdyti. Atsakovas, nepaisydamas draudimų, savo bažnyčioje ir toliau atlieka religines apeigas, nors neturi tam jokių įgaliojimų.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas buvo sąžiningas ieškovės atžvilgiu ir jai iš karto pasakė, jog su žmona negyvena nuo 2013 m., tačiau niekada nesakė, jog jis jau yra nutraukęs santuoką juridiškai ir šios aplinkybės ieškovei buvo puikiai žinomos. (duomenys neskelbtini) turi teisę būti vedusiais. Liuteronų tikėjime egzistuoja dogma apie „visų tikinčiųjų kunigystę“, taigi, kiekvienas tikintysis savotiškai yra kunigas. Tačiau kai kurie tikintieji, išrenkami bendruomenės, jai tarnauja. Kunigystė nelaikoma sakramentu. Liuteronų kunigai paprastai baigia atitinkamus mokslus.
Taigi, apart to, kad ieškovė įsimylėjo atsakovą ir ji tarnavo bažnyčioje, nenurodo jokių kitokių aplinkybių, kurios esą įrodytų kokius tai ketinimus atsakovo ieškovės atžvilgiu. Minėta, evangelikų liuteronų kunigai ne tik gali būti vedę, tačiau būna ir išsiskyrę ir juo labiau niekas nedraudžia jiems bendrauti, draugauti su priešinga lytimi. Šiuo gi atveju, ieškovė su atsakovu bendravo ar draugavo per tarnystę bažnyčioje, o ne kaip sugyventiniai ar sutuoktiniai. Ieškovė pati akcentuoja, kad ją ir atsakovą siejo būtent tarnystė bažnyčioje. 2018 m. atsakovui nusipirkus namą (duomenys neskelbtini) mieste ir jame įsirengus bažnyčią, vėlgi ieškovė su atsakovu bendravo būtent per tarnystę, teikė patarimus kaip įrengti bažnyčią.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad jai atsakovas pasipiršo ir jie nusprendė susituokti ir tai neva jie atliko 2019 m. rugpjūčio 16 d. Visų pirma, tai nebuvo santuoka juridine prasme. Tai buvo dviejų žmonių palaiminimas. Koks dokumentas po ceremonijos buvo išduotas latvių kalba atsakovui, atsakovas net nesigilino, nes žinojo, jog ne santuoka sudaroma, o tiesiog suteikiamas palaiminimas dviem žmonėm, tai buvo tiesiog religinės apeigos. Tai, kad tai nebuvo santuoka įrodo ir ieškovės prie ieškinio pateikta Latvijos evangelikų liuteronų bažnyčios 2021 m. gegužės 3 d. pažyma Nr. 1. Minėtame rašte nurodoma, kad ieškovė ir atsakovas paprašė suteikti jiems palaiminimą, ką klebonas A. B. ir padarė 2019 m. rugpjūčio 16 d. Toliau pažymoje Nr. 1 nurodoma, kad „Šiuo atveju nebuvo kalbama apie santuoką, turinčią juridinę galią ar apie panašų bažnyčios aktą... Juridinė santuoka nebuvo sudaroma, todėl aš ir negalėjau padaryti tokio įrašo bažnyčios knygoje. Šio įvykio prisiminimui išdaviau jiems bažnyčios formos liudijimą. Šis liudijimas neturi ir negali turėti valstybinės juridinės galios“. Iš to darytina išvada, kad bažnyčia neturi kitokių bažnyčios formos liudijimų, apart tokio, kokį išdavė ieškovei ir atsakovui, ar tai būtų santuoka, ar tai būtų palaiminimas, ar tai būtų dar kokia kitokia procedūra ar apeiga, kurią bažnyčia „paliudytų“, nes pats klebonas pažymoje Nr. 1 nurodė, jog tai nebuvo santuoka juridine prasme ar panašus bažnyčios aktas, tačiau vis tik neaišku dėl kokių priežasčių išdavė „dokumentą“ įvardintą „santuokos liudijimu“.
Atsakovas turėdamas teisę laisvai ir nevaržomai pasirinkti savo tikėjimą, gali privačiai ar viešai jį išpažinti, atlikti religines apeigas. Religinės apeigos gali būti pačios įvairiausios. Antra, pati ieškovė nurodo, jog net 5 metus tarnavo bažnyčioje, atsakovas atlikinėjo apeigas, o ji visame kame dalyvavo, todėl turėjo žinoti, ir, be abejo, kad žinojo, kad sudarant oficialią santuoką, visada būna liudytojai, jaunavedžiai pasirašo bažnyčios knygoje, tačiau ieškovės atveju viso to nebuvo, todėl ji turėjo suvokti, ir, be abejo, kad suvokė, jog tai nėra santuoka. Taip pat tai, kad atsakovas apsivilko kostiumą, o ieškovė puošnią suknelę, dar nereiškia, jog yra sudaroma santuoka. Minėta, žmonės yra laisvi atlikinėti kokias tai apeigas, rengti šventes, tačiau tai nereiškia, jog jos turi įgyti oficialų statusą.
Trečia, minėta, kad ieškovei buvo puikiai žinoma, jog atsakovas oficialiai nėra išsiskyręs, todėl jokia oficiali santuoka ir negalėjo būti sudaroma. Ketvirta, ieškovė ir atsakovas niekada bendrai negyveno ir nevedė jokio bendro ūkio. Pati ieškovė akcentuoja, jog jie tarnavo kartu bažnyčioje ir po „santuokos sudarymo“. Tai, kad ieškovė deklaravo gyvenamąją vietą nuo 1999 m. rugpjūčio 25 d., adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas deklaravo gyvenamąją vietą 2021 m. vasario 1 d., adresu (duomenys neskelbtini), tik dar kartą patvirtina aplinkybę, jog ieškovė ir atsakovas nei juridiškai, nei faktiškai nebuvo jokiuose santuokiniuose ryšiuose, kiekvienas gyveno atskirai. Ieškovė atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) miestą tarnauti atsakovo bažnyčioje, o iki tol kartu vykdavo tarnauti bažnyčioje Latvijoje.
Penkta, tai, kad ieškovė turėjo kokių tai oficialių lūkesčių susijusių su atsakovu, gali būti, tačiau tai nereiškia, kad atsakovo lūkesčiai buvo tokie patys. Kyla retorinis klausimas, jeigu bet kuri moteris galėtų kreiptis į teismą ir prašyti prisiteisti neturtinę žalą iš kokio tai vyro, kurį ji įsimylėjo ir, kuris neva nepateisino jos lūkesčių, ir teismas priteistų kokią tai neturtinės žalos sumą, tai neatitiktų jokiam teisiniam reglamentavimui ir sveikam protui, tai būtų tiesiog nonsensas. Netgi buvę sugyventiniai neturi juridinės galios prašyti priteisti neturtinę žalą vienas iš kito, jeigu jų faktiniai santykiai baigėsi, o šiuo atveju, ieškovė ir atsakovas nebuvo nei sugyventiniai, nei sutuoktiniai, juos tiesiog siejo bendra tarnystė bažnyčiai. Kai santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, teisę reikalauti neturtinės žalos asmuo įgyja tik teismui nutraukus ir pripažinus kitą sutuoktinį kaltu dėl santuokos nutraukimo.
UAB „Plungės sveikatos centras“ 2021 m. birželio 4 d. pažymoje Nr. 235 nurodyta, jog 2021 m. ieškovė nuo kovo 5 d. lankėsi jų įstaigoje pas psichologą, visiškai nieko neįrodo. Pati ieškovė nurodo, kad neva nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio atsirado nauja muzikantė ir giedotoja iš Klaipėdos, kuri akivaizdžiai rodė dėmesį atsakovui, vykdė jo pageidavimus ir stengėsi įtikti, dėl ko, neva, atsakovas, atsisakė jos paslaugų. Tuo tarpu pas psichologą ieškovė pradėjo lankytis tik 2021 m. kovo 5 d., pagrįstai tikėtina ruošiantis teisminiam procesui dėl neturtinės žalos priteisimo. Be to, kiek atsakovui yra žinoma, tai minėtame centre dirba ieškovės giminaitė ar panašiai.
Atsakovo įsitikinimu ieškovė šį ieškinį pareiškė supykusi, kad atsakovas nėra jos teisėtas vyras, sutuoktinis ir tokiu nebus, t. y. nepateisino jos asmeninių lūkesčių. Galimai ieškinys kilo ir iš pavydo kitai giedotojai, nes dėl ieškovės veiksmų naujos bažnyčios giedotojos V. V. atžvilgiu, t. y. dėl ieškovės įžeidžiančių žinučių V. V., V. V. 2021 m. kovo 2 d. parašė pareiškimą policijai dėl ieškovės besitęsiančio nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. V. V. terorizavimo. V. V. pareiškimo tyrimo metu pravestas pokalbis su S. S. įspėta bei supažindinta su galima atsakomybe, numatyta BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 154 straipsnyje. Taigi, kaip matyti, po 2021 m. kovo 2 d. V. V. pareiškimo policijai, ieškovė 2021 m. kovo 5 d. kreipėsi psichologinės pagalbos.
Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinį, prašė ieškinį tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai parodė, kad su atsakovu kartu gyveno 6 m., vienas pas kitą važinėdavo, taip pat tarnavo ir bažnyčioje. Atsakovas padėjo jai pastatyti sodo namelį. Atsakovu pasitikėjo, nes jis buvo kunigas. Atsakovo nebuvo įsimylėjusi, nes jausmais nesivadovauja. Atsakovas jai pasakė, kad santuokai liudytojų nereikia. Atsakovas kunigui neleido užregistruoti jų santuokos. Atsakovas ja visapusiškai labai rūpinosi. Ji pati yra katalikė. Važiuodavo pas atsakovą į bažnyčią giedoti būdama iš po naktinių pamainų savo darbe. Registruoti santuokos civiline tvarka ji nenorėjo, nes nenorėjo keisti pavardės, jai svarbiausia buvo susituokti bažnyčioje. Žinojo, kad vyko atsakovo skyrybų procesas, todėl kai jis jai pasipiršo ir neklausė ar jis jau yra išsituokęs, savaime tai suprato. Atsakovas nesakė jai, kad jis jau yra išsituokęs. Po santuokos sudarymo gyveno metus ir viskas buvo gerai. Kai atsirado bažnyčioje nauja giedotoja, atsakovas jai (ieškovei) pasakė, kad ji (ieškovė) gali pas jį daugiau nebevažiuoti. Tada santykiai su atsakovu ir nutrūko. Viską sunkiai išgyveno ne dėl jausmų ar kad būtų įsimylėjusi, nėra jausminga moteris, o todėl, kad tiek metų atiduota. Neturtinę žalą sudaro išgyvenimai, pažeminimas, bloga savijauta, pas psichologą lankėsi, vaistus gėrė. Pas psichologą lankėsi 2021 m. pavasarį, apie mėnesį, tris kartus tikrai. Psichologo pagalbos kreipėsi po pusės metų nuo santykių nutrūkimo, nes buvo karantinas. Buvo sutrikęs miegas, gėrė vaistus, papildus. Neprisimena ar vaistai buvo pagal gydytojo paskyrimą. Paskui paaiškėjo, kad atsakovas nėra kunigas. Ji kalbėjo su vyskupu ir jai buvo pasakyta, kad atsakovas nėra įšventintas. Į bylą tokių duomenų nepateikia. Šios aplinkybės neakcentuoja, ją pamini kaip vieną iš apibūdinančių atsakovą. Ji skambino kunigui į Latviją, matyt gerai jį paspaudė, pasakė, kad ir jį paduos į teismą, tai jis tikriausiai išsigando ir parašė kaip viskas buvo. Atsakovo įkurta bažnyčia nėra pavaldi liuteronų vyskupams. Kiek žino atsakovas yra kažką Vilniuje susitvarkęs dėl jos įregistravimo, gal tai netradicinė bažnyčia, kažkokius tai turi dokumentus. Santuoką atšventė būdami tik dviese, nes taip buvo suplanavę. Maždaug po savaitės pas ją sode kepė šašlykus su šeima, tačiau jos dukra negalėjo dalyvauti, jos sūnus atsakovo nemėgo nuo pirmos dienos, todėl atsisakė. Buvo jos sesuo. Atsakovas agitavo jos seserį, kad ir ji susituoktų su savo draugu kaip ir jiedu. Kartu gyveno ir pas vieną ir pas kitą. Nakvodavo kartu mažiausiai dvi dienas per savaitę. Kai ji dirbdavo Plungėje, tada nevažiuodavo į (duomenys neskelbtini), per laisvas dienas važiuodavo. Bendrų namų neturėjo. Ji pati finansiškai prie atsakovo išlaikymo neprisidėjo, jokių turtinių pretenzijų neturi. Šalių santykiai pašlijo kai bažnyčioje atsirado V. V.. Su atsakovu nieko nesiaiškino, nutraukė santykius ir viskas pasibaigė. Paskui atsakovas pas ją dar atvažiuodavo, bandė lipdyti santykius, tačiau ji matė, kad santykių jau nėra. Jeigu atsakovas nebus nubaustas finansiškai, tai jis ir toliau gyvens amoralų gyvenimą, apgaus kitas moteris. Kol atsakovas būdamas neišsituokęs gyveno su ja tai nebuvo kliūtis santykiams. Tačiau atsakovui apie tai sakydavo, kad jos tokie santykiai netenkina ir laukė kol santykiai pasikeis ir sulaukė kol atsakovas pasipiršo. Kai atsakovas pasipiršo padovanojo jai savo mamos žiedą, pats turėjo savo tėvo žiedą. Kol būdavo kartu atsakovas būdavo su žiedu, o taip žiedo nenešiodavo. Po skyrybų atsakovas pareikalavo atiduoti žiedus, tačiau jam atidavė tik jo žiedą, nes kitas buvo atsakovo jai padovanotas.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovas nepripažino ieškinio, prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai parodė, kad jį nustebino tai, kad su ieškove bendravo tiek metų ir jos nepažinojo. Ieškovei padėjo padaryti daug darbų, tačiau su ja kartu niekada negyveno, neturėjo bendrų vaikų, turto. Atvažiuodamas pas ieškovę atsiveždavo savo maisto. Nuo pat pirmos dienos ieškovė viską žinojo, nieko nuo jos neslėpė. Ieškovė yra geras žmogus, tačiau tai galbūt toks moteriškas būdas, pavydas, kerštas, pyktis, įvairūs straipsniai viešojoje erdvėje. Jis buvo suinteresuotas, kad ieškovė atvažiuotų į bažnyčią, tačiau ieškovė netarnavo jam, tarnavo Dievui. Ieškovė yra baigusi muzikos mokyklą, tačiau prieš daug metų, giedodavo pagal fonogramą. Kai atsirado V. (V. V.), kuri moka groti pagal natas, groja trimis instrumentais, dūdele, sintezatoriumi, akordeonu, bažnyčiai buvo labai gerai. Ji už grojimą neimdavo pinigų, reikėjo užmokėti tik už kelionę. Bažnyčia yra maža, nepriklauso Lietuvos liuteronų bažnyčiai, yra registruota Teisingumo ministerijoje kaip religinė bendruomenė, yra teisėta. Ieškovė dėl santykių priekaištavo, kad jie gyvena nuodėmėje ir jis pasakė, kad jie gali gauti palaiminimą. Jis pasiskambino kunigui į Latviją. Kadangi tai palaiminimas nereikalingi nei liudytojai, nei pasirašymas bažnyčios knygose. Ieškovė puikiai žinojo, kad jis yra neišsiskyręs. Pardavęs mišką jis nusipirko (duomenys neskelbtini) pastatą ir įkūrė jame bažnyčią. Pastatas yra padalintas į tris dalis. Viena dalis yra bažnyčia, kita dalis yra jo paties gyvenamosios patalpos ir viršuje yra du kambariai svečiams. Ten miegodavo ne tik ieškovė, daug žmonių ten miegodavo. V. miegodavo pas kaimynę, bet jeigu ji būtų miegojusi ir viršuje tai įstatymas nedraudžia to daryti. Ieškovė neklausė jo ar jis yra jau išsituokęs. Santykiai su ieškove nutrūko, kai atvažiavo naujoji muzikantė (V. V.). Ieškovė yra be galo pavydi moteris, pradėjo rašinėti visiems žinutes, siuntinėti nuotraukas, kviesti policiją. Po konflikto su V. V. dar bandė atkurti santykius, tačiau nesigavo. Ieškovės žmona niekada nevadino, kreipdavosi vardu. Žiedai buvo jo tėvų, kad nereikėtų pirkti kitų, todėl juos ir panaudojo. Bažnyčia laimina tiek žmones, tiek žiedus, tiek grandinėles ir kitus žmonėms svarbius daiktus. Liuteronų bažnyčia ne kaip katalikų, to nesureikšmina, tai nėra kažkokia mistika. Prasidėjus teisminiam procesui bažnyčią tikrino įvairios institucijos, Statybos inspekcija, žemėtvarka, du kartus buvo rašyti skundai į Generalinę prokuratūrą, prokuratūrą, priešgaisrinė apsauga tikrino, dėl reklamos tikrino, skundai buvo Teisingumo ministerijai dėl teisinės registracijos. Liuteronų bažnyčia neturi kunigystės sakramento kaip katalikų bažnyčia. Liuteronų bažnyčia kalba apie visuotinę kunigystę, bet sako, kad žmonės turi būti pašaukti tarnybai. Jis šioje byloje pirmą kartą yra teisme. Yra kaltinamas tuo, ko nėra padaręs. Dėl įvairiausių straipsnių viešojoje erdvėje jam pačiam yra padaryta žala. Išduotame santuokos liudijime yra įrašyti vardai, pavardės, o asmens kodai yra įrašyti kitu raštu. Santuokos registravimui yra reikalingi specialūs blankai, vien tik pažymėjimo neužtenka ir ieškovė turėjo tai žinoti, nes pati tokius blankus pildydavo. Ieškovė matomai yra dievobaiminga, sakė, kad jie nesusituokę gyvena nuodėmėje, tačiau prieš tai ji 20 metų gyveno su vyru nesusituokusi, turi nesantuokinę dukrą, o kaltina jį patį tokiais dalykais. Kaip turi būti atliekamas palaiminimas nėra tiksliai nurodyta. Jis gali būti paprastas, gali būti ir iškilmingas, giedamos giesmės, kalbamos maldos. Jo bažnyčia nepriklauso Lietuvos liuteronų bažnyčiai, todėl jo nebūtų priėmę, katalikai taip pat nebūtų priėmę, nes yra liuteronas, todėl važiavo į Latviją. Ieškovė bendrauja su jo buvusia žmona, siunčia jai tyrimo medžiagą, pasakė, kad jis nebuvo parengiamajame teismo posėdyje, o jo buvusi žmona jam viską papasakojo kai susitiko. Paskambinę žurnalistai paklausė ar jis yra pasiruošęs mokėti dešimt tūkstančių. Jis neturėjo jokio tikslo apgaudinėti ieškovės ar sudaryti iliuziją, kad jie tuokiasi. Ji turėjo savo namus, jis turėjo savo namus. Kaip ir minėjo ieškovė, susitikdavo kartą ar du per savaitę. Jis neturėjo jokio išskaičiavimo jai meluoti. Pati ieškovė nurodo, kad jis buvo geras vyras. Padėjo ieškovei dėl namelio statybos, pats daug dirbo. Grąžino pinigus ieškovei už bažnyčiai nupirktas užuolaidas, nario mokestį, kitus daiktus, nieko nepaliko sau. Jo nereikia išlaikyti, jis pats išsilaiko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmetamas.
Dėl nustatytų reikšmingų bylos aplinkybių
2019 m. rugpjūčio 16 d. santuokos liudijime (registracijos Nr. 2) nurodyta, kad tarp R. B. ir S. S. įregistruota santuoka ir pašventinta Nycos bažnyčioje 2019 m. rugpjūčio 16 d. Liudijimas pasirašytas Latvijos evangelikų liuteronų bažnyčios klebono A. B. vardu.
Iš 2021 m. kovo 5 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2021 m. kovo 2 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK užregistruotas V. V. pareiškimas ROIK0121000135706 dėl grasinimų ir šmeižto. Pareiškime nurodoma, kad S. S. nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. pradėjo siųsti grasinančias, šmeižiančias ir žeminančias žinutes. Dėl šių žinučių, V. V. sutriko sveikata, prasidėjo nemiga, galvos skausmai. Prašo policijos pagalbos. Ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, nes nepadarytos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 154 straipsnio 1 dalyje.
2021 m. kovo 25 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimu nutraukta santuoka, sudaryta 1994 m. sausio 28 d. Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 107, tarp pareiškėjų R. B. ir S. B., abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Sprendime nurodyta, kad jų šeima faktiškai jau yra iširusi, nes S. B. ir R. B. nuo 2013 m. kartu nebegyvena, nebepalaiko santuokinių ryšių, bendro ūkio nebeveda, šeimos nebesudaro bei nė vienas iš jų nenori taikytis ir išsaugoti šeimą.
Iš 2021 m. gegužės 3 d. Latvijos evangelikų liuteronų bažnyčios klebono A. B. pažymos Nr. 1 matyti, kad R. B. ir S. S. pranešė jam apie bendrą norą sukurti šeimą ir paprašė jo suteikti jiems palaiminimą liuteronų bažnyčioje Nycos gyvenvietėje, ką jis ir padarė 2019 metų rugpjūčio 16 dieną. Šiuo atveju, nebuvo kalbama apie santuoką, turinčią juridinę galią ar apie panašų bažnyčios aktą. Šiuo atveju, kai nėra kalbama apie santuoką, turinčią juridinę galią, nėra reikalaujama atlikti kruopštų dokumentų patikrinimą, todėl jis apsiribojo tuo, kad pažiūrėjo jų pasus. R. B. tada jo prašė nedaryti įrašo bažnyčios knygoje. Juridinė santuoka nebuvo sudaroma, todėl jis ir negalėjo padaryti tokio įrašo bažnyčios knygoje. Šio įvykio prisiminimui išdavė jiems bažnyčios formos liudijimą. Šis liudijimas neturi ir negali turėti valstybinės juridinės galios. Tačiau šiandien, 2021 metų gegužės 3 dieną, sužinojo faktą, kuris iki šiol jam nebuvo žinomas, apie tai, kad 2019 metų rugpjūčio 16 dieną R. B. juridiškai jau buvo kitoje santuokoje ir kad ši santuoka buvo nutraukta tik 2021 metais. Žinoma, jei žmogus juridiškai jau yra sudaręs santuoką, jis neturi teisės palaiminti sužadėtuves ar santuoką. Ryšiu su tuo, liudija, kad šventą apeigą, kuri buvo atlikta 2019 metų rugpjūčio 16 dieną Nycoje, jis atliko, nes jis nežinojo visų šio atvejo aplinkybių. Todėl bažnyčios požiūriu, ši šventa apeiga yra negaliojanti.
2021 m. birželio 4 d. UAB „Plungės sveikatos centras“ rašte nurodyta, kad S. S. nuo kovo 5 d. kartą per savaitę lankėsi pas šios įstaigos psichologą. Kreiptasi dėl prastos emocinės būklės, nemigos, kuri atsirado dėl galimų skyrybų su vyru. Klientė skundėsi stipriu nerimu, pereinančiu į paniką. Išsako išgyvenanti didelį kaltės jausmą, kad taip pasitikėjo vyru, kuris pasirodo, pasak klientės turi labai daug paslapčių. Pasak klientės gyveno su žmogumi, kurio pasirodo visiškai nepažinojo. Įvyko trys konsultacijos, kurių metu aptarta klientės emocinė būklė, bei streso įveikos technikos, kurios didintų pasitikėjimą savimi, bei gerintų emocinę būseną.
Dėl ginčo esmės
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Vienas iš atsakovo argumentų dėl ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tai, kad ieškovė nenurodė konkretaus įstatyminio pagrindo, kuriuo yra remiamasi reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo. Teismas su šiuo atsakovo argumentu nesutinka. Iš pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad Civiliniame kodekse įtvirtinta nuostata, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Tačiau būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gautų. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymuose galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Todėl teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas). Neturtinės žalos atlyginimo ribojimai galimi ir pateisinami tik siekiant užtikrinti, kad nebūtų nepagrįstai išplėsta civilinės atsakomybės apimtis ir sukurtos sąlygos piktnaudžiauti teise. Vadinasi, teismai, sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, visų pirma turi nustatyti, ar žala atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo, ar pažeista neturtinė vertybė yra aktuali šiandieninėje visuomenėje ir jos atlyginimas yra būtinas, siekiant tinkamai apginti pažeistas asmens teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013). Vien tik atitinkamos neturtinės vertybės pažeidimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo. Neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003). Pažymėtina, kad esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje numatyta, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra. Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, CPK 178 straipsnio norma reiškia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009).
Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Ieškovė nurodo, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas sudarydamas su ja bažnytinę santuoką jai nepasakė, kad jis nėra išsituokęs su savo antrąja žmona. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad jai buvo žinoma, kad atsakovas nėra išsituokęs. Kai atsakovas jai pasipiršo, jo neklausė ar jis jau yra išsituokęs, nes pagalvojo, kad yra išsituokęs kadangi peršasi. Atsakovas pats jai nesakė, kad jis yra išsituokęs. Teismo posėdyje atsakovas taip pat paaiškino, kad ieškovė žinojo, kad jis nėra išsituokęs. Ieškovės nurodoma bažnytinė santuoka nebuvo ir negalėjo būti santuoka juridine prasme, kadangi tuo metu jis nebuvo išsituokęs su savo buvusia žmona. Tai buvo bažnyčios religinių apeigų metu atliktas palaiminimas. Ieškovė jo neklausė ar jis jau yra išsituokęs. Jis ieškovei nesakė, kad yra išsituokęs.
Taigi iš šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovei buvo žinoma, kad atsakovas nėra nutraukęs savo ankstesnės santuokos. Po ieškovės nurodomo atsakovo pasipiršimo, ieškovė neklausė atsakovo ar jo ankstesnė santuoka jau yra nutraukta. Atsakovas ieškovei nesakė, kad jis yra išsituokęs, t. y. nenurodė priešingų aplinkybių toms, kurios šalių bendravimo metu joms buvo žinomos. Šalys bendravo nuo 2013 m., po metų ieškovė sužinojo, kad atsakovas yra liuteronų kunigas. Bažnyčioje Latvijos Priekulės miestelyje kartu su ieškovu atsakovė tarnavo 5 metus, rūpinosi įvairiais bažnyčios reikalais. 2018 m. atsakovui nusipirkus namą (duomenys neskelbtini) ir įsirengus jame bažnyčią taip pat joje tarnavo. Teismo posėdžio metu atsakovas buvo pateikęs prašymą prijungti prie bylos bažnyčios dokumentus, kurie yra pildomi asmenims norint susituokti liuteronų bažnyčioje ir kuriuos pildė ieškovė. Minėti dokumentai prie bylos nebuvo prijungti, kadangi juose buvo nurodyti su byla nesusijusių susituokti pageidaujančių asmenų, jų liudytojų vardai, pavardės, adresai, gimimo datos, kiti asmens duomenys. Tačiau teismui paklausus ieškovė patvirtino, kad ji savo ranka pildė šiuos dokumentus. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad ieškovė buvo susipažinusi su tvarka, kuria sudaromos santuokos liuteronų bažnyčioje.
Pagal CK 3.24 straipsnio 1 dalį bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoka sudaroma pagal atitinkamos religijos (kanonų) teisės nustatytą procedūrą. Pagal CK 3.24 straipsnio 2 dalį santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka, jeigu: 1) nebuvo pažeistos šio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose nustatytos santuokos sudarymo sąlygos; 2) santuoka buvo sudaryta pagal Lietuvos Respublikoje įregistruotų ir valstybės pripažintų religinių organizacijų kanonų nustatytą procedūrą; 3) santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo įtrauktas į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka. CK 3.24 straipsnio 3 dalyje numatyta, jeigu santuoka sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, religinė bendruomenė ar religinė bendrija privalo per dešimt dienų po šios santuokos sudarymo pateikti santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigai teisingumo ministro nustatytos formos pranešimą apie santuokos sudarymą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka. Tokiu atveju santuoka laikoma sudaryta nuo jos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka dienos. CK 3.24 straipsnio 4 dalyje numatyta, jeigu per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą pranešimas apie santuokos sudarymą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka nepateikiamas, santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kurią ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje.
Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad jos nurodomos bažnytinės santuokos ji neturėjo tikslo įregistruoti civiline tvarka, nes nenorėjo keisti savo pavardės, civilinė santuoka jai neturi reikšmės, nes norėjo susituokti tik bažnyčioje. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad nėra pagrindo ieškovės ir atsakovo santykių kvalifikuoti kaip sutuoktinių.
Taip pat ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovo neturtinė žala jai buvo padaryta kai vėliau išaiškėjo, kad atsakovas neturi teisės atlikti religinių apeigų, neturi tam tinkamo išsilavinimo ir nėra įšventintas. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad į bylą tokių duomenų nepateikia, šios aplinkybės neakcentuoja, ją pamini kaip vieną iš apibūdinančių atsakovą. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo plačiau pasisakyti dėl šio ieškovės argumento, kadangi ieškovė jo neįrodinėja. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma. Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovas jos atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus dėl kurių ji patyrė neturtinę žalą. Pirmiau minėta, kad neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų nėra pagrindo jam taikyti civilinę atsakomybę, todėl ieškinys yra atmestinas.
Teismas šioje byloje nesivadovauja ieškovės pasikviestų liudytojų S. K., A. S., kurie yra ieškovės vaikai, I. S., kuri yra ieškovės kaimynė, atsakovo pasikviestų liudytojų I. M., R. R., V. N., kurie yra atsakovo bažnyčios nariai parodymais. Teismas sprendžia, kad minėti asmenys teisme išdėstė savo subjektyvias nuomones apie tai, kaip jie suprato ieškovės ir atsakovo bendravimą, tačiau nenurodė objektyvių duomenų apie ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, t. y. dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, kad atsakovas sudarydamas su ja bažnytinę santuoką jai nepasakė, kad nėra išsituokęs, kad atsakovas nėra kunigas ir kt.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė už ieškinį sumokėjo 225 Eur žyminį mokestį ir turėjo 700 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas turėjo 950 Eur išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti. Ieškinys yra atmetamas, todėl atsakovui iš ieškovės priteisiamos jo turėtos 950 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui R. B. iš ieškovės S. S. 950,00 Eur (devynių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.