Marijampolės apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. L. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotais asmenimis byloje esant A. K., V. L., Nacionalinės žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (CK 5.56 straipsnis).

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad palikėjas E. K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties atsirado palikimas, kuris paveldimas pagal įstatymą. Pagal įstatymą E. K. K. palikimą priėmė įpėdiniai: sutuoktinė A. K. ir dukra A. K., kuriai paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. A. K. 2022 m. lapkričio 30 d. yra išduotas nuosavybės teisės liudijimas.

Pareiškėja G. L. yra palikėjo sūnaus G. K., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra (palikėjo vaikaitė) ir pagal CK 5.12 straipsnį turi teisę paveldėti tą dalį, kuri būtų priklausiusi jos mirusiam tėvui paveldint pagal įstatymą.

Mirties dieną jungtinės nuosavybės teise su A. K. įgytas dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), 0,0935 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), piniginės lėšos su palūkanomis, esančios banko sąskaitoje.

Pareiškėja G. L. nurodo, kad nesuprato, kad senelio mirties gali turėti galimybę paveldėti kartu su pirmosios eilės įpėdiniais. Šermenų metu jai suinteresuotas asmuo V. L. sakė, kad dabar bus tvarkomi teisiniai dokumentai, jog jai dėl nieko nereikia jaudintis ir, kai bus viskas paruošta, reikės atvykti pasirašyti. Pareiškėja nesigilino kokie tai dokumentai. 2023 m. sausio pradžioje suinteresuotas asmuo V. L. pareiškėjai paskambino ir pasakė, kad reikia atvažiuoti atsisakyti senelio turto dalies. Suinteresuotas asmuo teigia, kad specialiai pareiškėjos neklaidinusi. Skambino pareiškėjai telefonu, „užsiminė, kad galbūt tegul tvarkosi, gal buvo per vėlu“.

Byloje nėra duomenų, kad pirmos eilės įpėdiniai būtų informavę pareiškėją apie po E. K. K. mirties atsiradusį palikimą. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja būtų jo atsisakius. Ta aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo pareiškėjai paskambino po to kai pasibaigė terminas kreiptis jai į notarą dėl palikimo priėmimo atstovimo teise ir „užsiminė, kad galbūt tegul tvarkosi, gal buvo per vėlu“, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad suinteresuotas asmuo nuo pat palikėjo mirties žinojo, kad paveldėjimo teise kartu su pirmosios eilės įpėdiniais turi paveldėti ir pareiškėja, tačiau tikėjosi, kad ji apie šią teisę nesužinos ir terminą palikimui priimti praleis.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėja elgėsi nesąžiningai, o procesinį terminą praleido dėl savo pačios aplaidumo. Trijų mėnesių terminas, per kuriuos asmenys turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nėra labai ilgas, todėl 2023 m. sausio mėnesį, iš suinteresuoto asmens V. L. sužinojusi, kad gali paveldėti atstovavimo teise, dėl aukščiau paminėtų aplinkybių nesuspėjo realizuoti savo teisės per įstatyme nustatytą terminą. Nuo to momento, kai apie teisę paveldėti ji sužinojo, buvo pakankamai atidi, rūpestinga – iš karto kreipėsi teisinės pagalbos, vėliau į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Be to, pareiškėjos praleistas terminas nėra nepagrįstai ilgas. Atsižvelgiant į pareiškėjos teisinį išprusimą, į tai, kad pareiškėja mažai bendravo su senele ir savo teta, įvertinusi nustatytą aplinkybę dėl V. L. ir A. K. suinteresuotumo palikimą priimti tik savo naudai, vadovaudamasi sąžiningumo ir protingumo kriterijais, į tai, kad nebūtų teisinga ir sąžininga palikėjo mirusio sūnaus vaiką nušalinti nuo teises į palikimą, teismas sprendžia pareiškėjai atnaujinti terminą palikimui priimti (CPK 78 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų A. K. ir V. L. teisėtus interesus. Tokias aplinkybes suinteresuoti asmenys turėjo įrodyti (CPK 178 straipsni), tačiau jokių įrodymų nepateikė. Tai, kad plėvele buvo uždengtas šiltnamis, sode pjaunama žolė, atnaujintas vonios paviršius (ne vonios kambarys), nelaikytini didelių investicijų reikalaujantis darbai. Tiek atnaujinta vonia, tiek šiltnamis yra naudojami asmeniniams poreikiams tenkinti. Taigi, termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju negali būti vertinamas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises. Kad paveldėtą turtą dviese patogiau prižiūrėti, nėra argumentas, leidžiantis daryti priešingą išvadą.

Pareiškėja neprašo iš suinteresuotų asmenų priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl pareiškimą tenkinus visikai, lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų A. K. ir V. L. priteistinos teismo patirtos 13,28 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų joms įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad nutarties priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas, atidedant nutarties paskelbimą šalys nedalyvavo, todėl siekiant nepažeisti šalių interesų (teisės į apeliaciją), nustatytina, kad apskundimo terminas skaičiuotinas nuo nutarties šalims įteikimo dienos (CPK 335 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, 442 straipsniu, 578 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Atnaujinti pareiškėjai G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą priimti palikimą, atsiradusį po E. K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Priteisti lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų A. K. ir V. L. valstybės naudai 13,28 Eur (trylikos eurų dvidešimt aštuonių centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.