Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-82-305/2016 pagal ieškovo A. J. patikslintą ieškinį atsakovams K. B. ir R. J. B. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui K. B. 2015 m. birželio 22 d. ieškovas pareiškė Pretenziją dėl skolos grąžinimo. Atsakovai iki šiol jam skolos nėra grąžinę.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, taikytina teisė ir motyvai.

Dėl kuro (dyzelino).

Teismas, išklausęs teismo posėdyje ginčo šalis, jų atstovus, apklausęs liudytojus, taip pat ištyręs šios bylos rašytinius įrodymus, nustatė, kad 2014 m. liepos 15 d. ieškovas paskolino atsakovui K. B. kuro (dyzelino) (b.l. 9, šalių paaiškinimai). Remiantis tiek ieškovo, tiek atsakovo K. B. paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovas atsakovui pripylė kuro 5 bakus 20 l talpos. Bakus pripylė pilnus, sklidinus (atsakovas K. B. teismo posėdžio metu šią aplinkybę taip pat patvirtino), todėl faktiškai buvo įpilta šiek tiek daugiau nei 100 l kuro (dyzelino), nes pripylus bakus pilnus, sklidinus, juose telpa daugiau nei jų fiksuota talpa. Ieškovo teigimu, jis su atsakovu K. B. sutarė, kad šis jam grąžins taip pat pilnus bakus kuro. Vertinant atsakovo paaiškinimus teismo posėdžio metu (nurodė, kad grąžinus kurą bakai buvo nepilni, trūko apie 10 l kuro, 10 l kuro atiduos), spręstina, kad atsakovas pripažįsta, jog buvo susitarta grąžinti pilnus bakus kuro. Pasirašytame skolos lapelyje užfiksuota, kad K. B. liepos 15 d. skolina 100 l kuro, kurį įsipareigoja atiduoti per mėnesį, o už kiekvieną uždelstą dieną atiduos po 5 l kuro (b.l. 9).

Remiantis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad tarp ieškovo ir atsakovo K. B. susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Dėl santykių pobūdžio ginčo nėra, pačios šalys įvardina, kad atsakovas kurą iš ieškovo skolino. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Nors pagal paskolos lapelį atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui lygiai 100 l kuro (dyzelino), tačiau atsižvelgiant į aukščiau aptartus šalių paaiškinimus ir pagal tai sprendžiant apie tikruosius sutarties šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), darytina išvada, kad šalys susitarė, jog ieškovas paskolina atsakovui, o atsakovas įsipareigoja grąžinti ieškovui pilnus 5 bakus kuro (dyzelino) 20 l talpos, t.y. šiek tiek daugiau nei 100 l kuro (dyzelino). Taigi, konstatuotina, kad pagal paskolos sutarties sampratą atsakovas sutartu laiku, t.y. iki 2014 m. rugpjūčio 15 d., privalėjo grąžinti ieškovui pilnus 5 bakus kuro (dyzelino) 20 l talpos, t.y. šiek tiek daugiau nei 100 l kuro (dyzelino).

Dėl kuro (dyzelino) grąžinimo datos tarp šalių yra kilęs ginčas. Ieškovas nurodo, kad atsakovai kurą (dyzeliną) jam atvežė 2014 m. gruodžio 2 d. Šios datos ieškovas laikėsi nuosekliai viso proceso metu (tiek pradiniame, tiek patikslintame ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu). Aplinkybę, kad atsakovai jam atvežė kurą 2014 m. gruodžio 2 d., ieškovas įrodinėja taip pat liudytojo E. J. parodymais: šis liudytojas nurodė, kad 2014 m. gruodžio 2 d. ėjo į kaimą ir girdėjo triukšmą A. J. kieme, o po to matė, kai B. išvažiavo su mašina iš A. J. kiemo; jis užėjo ir A. J. paklausė, kas įvyko; šis jam atsakė, kad B. jam ne visą saliarką atvežė. Tuo tarpu atsakovai, nurodydami kuro ieškovui grąžinimo datą, nebuvo nuoseklūs: atsakovas K. B. atsiliepime dar į pirminį ieškinį nurodė, kad kurą grąžino 2014 m. rugpjūčio 15 d. (b.l. 24), abu atsakovai atsiliepimuose į patikslintą ieškinį nurodė, kad kurą grąžino 2014 m. rugpjūčio 4 d. (b.l. 78, 83), o teismo posėdžio metu abu tvirtino, kad tikslios datos neatsimena, K. B. sakė, kad tai buvo rugpjūčio pradžia, o atsakovas R. J. B. iš viso nebuvo tikras, ar tai buvo rugpjūčio pradžia, ar pabaiga. Atsakovas K. B. aplinkybę, kad kurą ieškovui grąžino 2014 m. rugpjūčio pradžioje, be savo paties ir atsakovo R. J. B. paaiškinimų, įrodinėja liudytojo V. Š. parodymais, kuris nurodė, kad jis važiavo kartu su atsakovais pas A. J., kai šiam atsakovai atidavė degalinėje nupirktą kurą; tuo metu, kai buvo duodamas kuras, jis sėdėjo mašinos gale; tai buvo rugpjūčio pradžia. Taip pat atsakovas įrodinėja rašytiniais dokumentais – kuro pirkimo kvitu, kuriame užfiksuota, kad 2014 m. rugpjūčio 4 d. Lukiol degalinėje buvo pirkta 100,02 l dyzelino, kurą priėmęs asmuo – A. B. (b.l. 85). Vertindamas liudytojo parodymus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas V. Š., duodamas parodymus, nebuvo nuoseklus, painiojosi (nors ir ne dėl esminių faktų) – iš pradžių teigė, kad tą dieną, kai važiavo kartu su atsakovais ieškovui atiduoti kurą, Vilkaviškyje buvo apsipirkti, vėliau, atsakovo pataisytas, sakė, kad buvo pas gydytojus ir pan.; nelabai įtikinami ir liudytojo paaiškinimai, kodėl jis nelipo iš mašinos, kai atvažiavo pas A. J.. Tuo tarpu ieškovas nurodė, kad nematė V. Š., sėdinčio mašinoje. Teismo nuomone ir pateikto kuro pirkimo kvito negalima vertinti kaip įrodymo, neabejotinai patvirtinančio atsakovų nurodytą kuro grąžinimo datą, kadangi teismo posėdžio metu patys atsakovai patvirtino, kad per metus kuro perka savo reikmėms daug, tonomis, todėl 2014 m. rugpjūčio 4 d. nupirktas kuras galėjo būti panaudotas tiek savo reikmėms, tiek grąžinimui; be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kvite nurodyta, jog kurą priėmęs ir kvitą pasirašęs asmuo – A. B., nors nei atsakovai, nei liudytojas nenurodė, kad šis asmuo dalyvavo kuro pirkime tą dieną, kuomet kuras buvo nuvežtas ieškovui.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 117 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, yra labiau linkęs manyti, kad didžioji dalis kuro ieškovui buvo grąžinta ieškovo, o ne atsakovų nurodyta data, t.y. 2014 m. gruodžio 2 d. Kita vertus, data, kada didžioji dalis kuro ieškovui buvo grąžinta, teismo nuomone, didelės teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi (ši data reikšminga nebent tik sprendžiant klausimą dėl netesybų, kuris bus aptartas vėliau).

Nors atsakovų atstovė teigia, kad atsakovas K. B. visą pasiskolintą kurą (dyzeliną) yra grąžinęs, tačiau pats atsakovas K. B., kaip minėta, teismo posėdžio metu pripažino, kad ieškovui atvežti bakai su kuru nebuvo pilni, kad trūko apie 10 l kuro. Todėl atsižvelgiant į ieškovo, atsakovo K. B. paaiškinimus bei liudytojo E. J. parodymus, teismas sprendžia, kad yra pakankamai duomenų išvadai, jog atsakovas K. B. yra likęs negrąžinęs ieškovui 10 l kuro (dyzelino).

Iš sutarties kylančios šalių prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nuostatas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Todėl atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei remiantis tinkamu prievolių vykdymo principu, ieškovo reikalavimas dėl 10 l kuro (dyzelino), kurio vertė 7,76 Eur (10 l × 0,776 Eur/l) (kuro vertę patvirtina ieškovo pateikta 2014 m. sausio 7 d. PVM sąskaita faktūra (b.l. 12), atsakovas K. B. ieškovo nurodytos kuro (dyzelino) vertės neginčija), priteisimo iš atsakovo K. B. pripažintinas pagrįstu.

Kaip minėta, atsakovas K. B., pasirašydamas skolos lapelį, įsipareigojo, laiku negrąžinęs kuro, už kiekvieną uždelstą dieną atiduoti ieškovui po 5 l kuro.

CK 6.71 straipsnyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai); netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu; už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. Nors pagal įstatymą netesybos išreiškiamos pinigų suma ar sumos procentu, o nagrinėjamu atveju šalys susidarė dėl papildomų litrų kuro atidavimo prievolės neįvykdymo atveju, tačiau įvertinus tai, kad kuras turi piniginę vertę, teismas minėtą šalių susitarimą vertina kaip susitarimą dėl netesybų.

Kadangi atsakovas K. B. visą kurą (dyzeliną) ieškovui turėjo grąžinti iki 2014 m. rugpjūčio 15 d., tačiau konstatuota, kad net ir šiai dienai jis savo prievolės pilnai nėra įvykdęs – yra likęs negrąžinęs 10 l kuro (dyzelino), todėl ieškovas pagal rašytinį susitarimą turi teisę reikalauti iš atsakovo K. B. netesybų ir šia teise naudojasi: prašo priteisti iš atsakovo 540 l kuro (dyzelino) už uždelstą laiką iki Pretenzijos parašymo dienos (2015 m. birželio 22 d.) (b.l. 11, 50) (ieškovas, jo atstovė tikslaus netesybų paskaičiavimo nėra pateikę, už kiek konkrečiai dienų prašoma netesybų, nėra nurodyta).

Atsakovas K. B. atsiliepime į patikslintą ieškinį yra pateikęs prašymą taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl netesybų priteisimo ir reikalavimą dėl netesybų priteisimo atmesti.

CK 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. O to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant netesybų: reikalavimams priteisti netesybas (delspinigius) pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje nustatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl netesybų (delspinigių) išieškojimo pareiškimo netesybos (delspinigiai) gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2000; 2001 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-920/2001; 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1039/2003; 2005 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2005; 2006 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2006; 2010 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2010; 2012 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012 ir kt.).

Atsižvelgdamas į CK nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinę jurisprudenciją dėl ieškinio senaties termino reikalavimui priteisti netesybas skaičiavimo, teismas sprendžia, kad ieškovui netesybos gali būti priteistos iš atsakovo K. B. už 6 mėnesių laikotarpį iki ieškinio teisme pareiškimo (2015 m. lapkričio 13 d.).

Nors ieškovas ir atsakovas K. B. laisva valia susitarė dėl 5 l/d. dydžio netesybų (atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jo prievarta niekas nevertė tokį susitarimą pasirašyti), tačiau, vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad abi šalys nėra verslo subjektai, kurie turėtų patirtį verslo bei derybų srityje, galėtų numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas; tiek ieškovas, tiek atsakovas K. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad tokį susitarimą jie pasirašė, jų pačių žodžiais tariant, „ant durniaus“, „baikom“, todėl darytina išvada, kad abi sutarties šalys tokį susitarimą dėl netesybų pasirašė realiai jo neįvertinę, gerai neapsvarstę. Taip pat svarbu yra ir tai, kad šiuo metu yra likusi negrąžinta nedidelė dalis kuro – 10 l; už dieną kaip netesybų prašoma 5 l kuro, todėl išreiškus procentine išraiška reiškia, kad prašoma 50 proc. dydžio delspinigių. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principams ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, todėl jos mažintinos. Nors atsakovas K. B. konkretaus reikalavimo mažinti netesybas nėra suformulavęs, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra pasakęs, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, todėl netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje bylos Nr. 3K-3-578/2005; 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-1094/2003). Teismo nuomone, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, iš atsakovo K. B. ieškovui priteistina 5 l kuro (dyzelino), kurio vertė 3,88 Eur (5 l × 0,776 Eur/l) (kaip minėta, kuro vertė nustatyta pagal ieškovo pateiktą 2014 m. sausio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą (b.l. 12)), kaip netesybos; byloje nėra duomenų, kurie rodytų, kad ieškovas dėl netinkamo atsakovo prievolės vykdymo patyrė didesnius nuostolius, nei ši suma (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas yra pateikęs prašymą leisti išieškoti skolą bei netesybas pinigais, jei skola bus negrąžinta ir netesybos nesumokėtos per penkiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismo nuomone, šis reikalavimas yra perteklinis ir todėl netenkintinas. Kadangi nagrinėjamu atveju šalių sudarytos paskolos sutarties dalyku buvo kuras (dyzelinas), taip pat ir netesybos buvo apibrėžtos litrais kuro, iš atsakovo skola ir netesybos priteistinos tik natūra, tuo pačiu nurodytina jų vertė tam atvejui, jei vykdant sprendimą paaiškėtų, kad priteisto turto (kuro) nėra ir būtų galima išieškoti jo vertę (CPK 272 straipsnis).

Sutinkamai su CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, atsakovas K. B. privalo mokėti ieškovui 5 proc. metines palūkanas nuo visos priteistos sumos (15 l dyzelino (10 l + 5 l), kurio vertė 11,64 Eur (7,76 Eur + 3,88 Eur)) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl avižų.

Teismas, išklausęs teismo posėdyje ginčo šalis, jų atstovus bei apklausęs liudytojus, nustatė, kad ieškovas su atsakovu R. J. B. sutarė, kad 2014 m. balandžio-gegužės mėnesiais atsakovas iškas jam priklausančioje žemėje griovį vandens nubėgimui. Šalys sutarė, kad už šį darbą ieškovas duos atsakovui R. J. B. 1 t avižų. 2014 m. kovo mėnesį ieškovas 1 t avižų atsakovui R. J. B. davė, šis jas pasiėmė. Šių aplinkybių atsakovas R. J. B. neginčija, jas pripažįsta, šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai J. A. bei D. A.. Remiantis ieškovo ir atsakovo R. J. B. paaiškinimais, nustatyta, kad vėliau šalys sutarė, jog darbų atlikimui ieškovas duos atsakovui kuro, tačiau konkrečiai dėl kuro kiekio susitarta nebuvo. Ieškovas atsakovui R. J. B. kuro nedavė. Atsakovas R. J. B. ieškovui griovio vandens nubėgimui neiškasė.

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad tarp ieškovo ir atsakovo R. J. B. buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, pagal kurią atsakovas R. J. B. įsipareigojo atlikti tam tikrus darbus – iškasti ieškovui priklausančioje žemėje griovį vandens nubėgimui, o ieškovas įsipareigojo už atliktus darbus atsilyginti duodamas R. J. B. 1 t avižų (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Nors ieškovas reikalavimą dėl avižų grąžinimo yra pareiškęs solidariai abiems atsakovams, tačiau atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu (atsakovas K. B. kategoriškai teigė, kad dėl griovio kasimo ir avižų už tai gavimo ieškovas tarėsi ne su juo, bet su jo tėvu, atsakovu R. J. B., ir būtent jo tėvas avižas pasiėmė; byloje nėra duomenų, kurie paneigtų šią jo nurodytą aplinkybę; vien tai, kad jis atvažiavo kartu su tėvu padėti šiam pasikrauti avižas, nesuteikia pagrindo kitokiai išvadai), teismas sprendžia, kad rangos teisiniai santykiai susiklostė tik tarp ieškovo ir atsakovo R. J. B..

Ieškovas 1 t avižų, kaip atlygį už kasimo darbus, atsakovui R. J. B. davė iš anksto, iki darbų atlikimo. Atsakovas avižas pasiėmė. Tačiau savo įsipareigojimų atsakovas R. J. B. neįvykdė – ieškovui griovio neiškasė. Nors atsakovas teigia, kad griovio neiškasė dėl ieškovo kaltės – nes ieškovas jam nedavė žadėto kuro kasimui, tačiau, kaip minėta, teismo vertinimu, konkretaus susitarimo tarp šalių dėl kuro kasimui davimo, kaip būtinos sąlygos darbų atlikimui, tarp šalių nebuvo, todėl nėra pagrindo atsakomybę dėl darbų neatliko perkelti ieškovui.

Kadangi ieškovas, nesulaukęs, kol atsakovas jam iškas griovį, griovį išsikasė be atsakovo pagalbos, ir atsakovas R. J. B. prieštaravimų tam neišreiškė (remiantis ieškovo paaiškinimais, kurių atsakovas R. J. B. neginčijo), darytina išvada, kad šalys rangos sutartį nutraukė, todėl turi būti taikoma restitucija ir šiuo atveju atsakovas R. J. B. privalo grąžinti ieškovui tai, ką iš jo yra gavęs pagal sutartį, t.y. 1 t avižų (CK 6.222 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad iš esmės dėl avižų grąžinimo ginčo tarp šalių nėra, pats atsakovas R. J. B. pripažįsta, kad yra 1 t avižų iš ieškovo gavęs, ir savo pareigos grąžinti jam avižas neginčija. Tačiau atsakovas R. J. B. ieškovui 1 t avižų yra negrąžinęs iki šiol. Atsiliepime į patikslintą ieškinį (b.l. 83) ir teismo posėdžio metu atsakovas avižų negrąžinimą teisina ieškovo atsisakymu avižas priimti, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas būtų avižas ieškovui atvežęs ar ėmęsis kitų veiksmų, tikslu avižas ieškovui atiduoti, tačiau pats ieškovas būtų avižų nepriėmęs ar sudaręs kokias nors kliūtis avižas atiduoti. Todėl atsakovo nurodyta aplinkybė, kad pats ieškovas atsisako avižas priimti, laikytina neįrodyta.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis minėta CK 6.222 straipsnio 1 dalimi, ieškovo reikalavimas dėl 1 t avižų priteisimo iš atsakovo R. J. B. pripažintinas pagrįstu.

Kaip minėta aukščiau, CPK 272 straipsnyje nustatyta, kad priteisdamas turtą natūra, teismas sprendime nurodo turto vertę, kuri turi būti išieškoma iš atsakovo, jeigu sprendimą vykdant paaiškėtų, kad priteisto turto nėra.

Dėl avižų 1 t vertės tarp šalių yra kilęs ginčas. Ieškovas teigia, kad tuo metu, kai jis avižas atsakovui davė, 2014 m. kovo mėnesį, avižų tona kainavo 600 Lt (173,77 Eur). Atsakovas R. J. B. su tokia ieškovo nurodyta avižų tonos verte nesutinka. Atsakovas K. B. teismo posėdžio metu teigė, kad tuo metu avižos kainavo 320 Lt (92,68 Eur).

Ieškovas savo nurodytai avižų vertei patvirtinti į bylą yra pateikęs grūdų pirkimo sutartį bei grūdų kainyną (b.l. 41, 42), tačiau šiuose dokumentuose yra nurodyta kitų grūdų, o ne avižų kaina. Kitų dokumentų (pvz., avižų pirkimo-pardavimo sutarčių), kurie patvirtintų, kad ieškovas 2014 m. kovą avižas įsigijo už jo nurodomą kainą, į bylą nėra pateikta. Ieškovas taip pat remiasi liudytojos D. L. parodymais, kuri teismo posėdžio metu nurodė, kad ji 2014 m. pirko avižas, ir žino, kad jų tona kainavo 600 Lt (173,77 Eur). Tačiau teismas, atsižvelgdamas į viešai prieinamus duomenis apie grūdų supirkimo kainas 2014 metais (internetiniuose tinklalapiuose, pvz., https://www.vic.lt/?mid=411&limit=20&offset=40 ir kt.), atkreipia dėmesį į tai, kad avižų kaina 2014 m. bėgyje tikrai kito ir skirtingais laikotarpiais buvo labai įvairi, todėl liudytojos abstraktus pareiškimas, kad avižų tona 2014 m. kainavo 600 Lt (173,77 Eur), kelia abejonių. Be to, lyginant avižų kainą su kviečių kaina, pastebėta, kad avižų kaina visuomet buvo ir yra ženkliai mažesnė už kviečių (net ir žemiausios klasės) kainą; kadangi paties ieškovo pateiktuose dokumentuose 2014 m. kovo mėnesį kviečių tonos mažiausia kaina nurodoma 610,00 Lt (176,67 Eur) (b.l. 41), 173,77 Eur (b.l. 42), tai vėlgi, kelia abejonių, ar galėjo avižų tona 2014 m. kovo mėnesį kainuoti 600 Lt (173,77 Eur). Todėl teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, jog 2014 m. kovo mėnesį avižų tona kainavo 600 Lt (173,77 Eur), tokia nurodyta avižų tonos vertė yra aiškiai per didelė. Atsakovai, kaip minėta, teigia, kad tuo metu avižų tona kainavo 320 Lt (92,68 Eur), tačiau jokių įrodymais pagrįstų duomenų dėl avižų tonos kainos apskritai nėra pateikę.

Byloje nėra pakankamai duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų objektyviai nustatyti avižų 1 tonos vertę 2014 m. kovo mėnesį. Kadangi atsakovas R. J. B. tiek atsiliepime į patikslintą ieškinį, tiek teismo posėdžio metu tvirtino, kad jis avižas turi ir bet kada gali jas ieškovui grąžinti, ir byloje priešingų duomenų nėra, teismas daro prielaidą, kad kliūčių grąžinti avižas nebus, todėl, nesant galimybės teismui objektyviai nustatyti avižų vertę, jų vertė sprendime nenurodytina. Teismo vertinimu, tai nebus kliūtis sprendimo vykdymui, kadangi jeigu, vis dėlto, vykdant sprendimą paaiškėtų, jog avižų pas atsakovą R. J. B. nėra, nebūtų kliūčių ieškovui kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo (avižų vertės pinigais priteisimo, kartu pateikiant papildomus įrodymus dėl avižų kainos) (CPK 284 straipsnis). Dėl to ieškovo prašymas leisti išieškoti skolą pinigais, jei skola bus negrąžinta per penkiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, netenkintinas.

Sutinkamai su CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, atsakovas R. J. B. privalo mokėti ieškovui 5 proc. metines palūkanas nuo visos priteistos sumos (1 tonos avižų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas šioje byloje turėjo iš viso 320,55 Eur bylinėjimosi išlaidų (pagal pateiktus dokumentus): sumokėjo 20,00 Eur žyminį mokestį ir 0,55 Eur mokestį AB Lietuvos paštas (b.l. 7,8) bei 300,00 Eur advokatei už suteiktą teisinę pagalbą (b.l. 13-16). Duomenų apie atsakovų turtėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra. Todėl spręstinas tik ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Kadangi patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies (83,49 proc.), proporcingai patenkintų patikslinto ieškinio reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis, t.y. po 133,81 Eur ((320,55 Eur × 83,49 proc.) : 2).

Valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro 15,47 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 3) ir 337,39 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų (b.l. 61-62, 95). Sutinkamai su CPK 96 straipsnio 3, 6 dalimis, proporcingai atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų daliai (16,51 proc.) iš ieškovo valstybei priteistina 55,70 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (337,39 Eur × 16,51 proc.); ieškovui tenkanti 2,55 Eur pašto išlaidų dalis (15,47 Eur × 16,51 proc.) nepriteistina, nes nesiekia nustatytos minimalios valstybei priteistinos 3,00 Eur sumos. Atsakovui K. B. yra teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. bylinėjimosi išlaidų (b.l. 61-62), todėl iš jo bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos. Iš atsakovo R. J. B. priteistina jam tenkanti ½ dalis valstybės bylinėjimosi išlaidų proporcingai patenkintų patikslinto ieškinio reikalavimų daliai (83,49 proc.) – 6,46 Eur pašto išlaidų ((15,47 Eur × 83,49 proc.) : 2) ir 140,84 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų ((337,39 Eur × 83,49 proc.) : 2).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo K. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skolą – 10 l (dešimt litrų) dyzelino, kurio vertė 7,76 Eur (septyni eurai 76 ct), netesybas – 5 l (penkis litrus) dyzelino, kurio vertė 3,88 Eur (trys eurai ir 88 ct), 5 (penkių) proc. metines palūkanas nuo visos priteistos sumos (15 l dyzelino, kurio vertė 11,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 133,81 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus 81 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skolą – 1 t (vieną toną) avižų, 5 (penkių) proc. metines palūkanas nuo visos priteistos sumos (1 t. avižų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 133,81 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus 81 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Kitus ieškovo reikalavimus atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 55,70 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų) (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo R. J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 6,46 Eur (šešis eurus 46 ct) bylinėjimosi išlaidų (pašto išlaidų) valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660).

Priteisti iš atsakovo R. J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 140,84 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų 84 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų) (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.