Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-09-23 · Byla Nr. N-575-1636-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-23
Bylos Nr.
N-575-1636-11
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Romanas Klišauskas
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-1636/2011Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. nutarimo S. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 7 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį administracinio teisės pažeidimo bylą S. K. atžvilgiu nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas S. K. atžvilgiu surašytas už tai, kad jis 2010 m. birželio 18 d., apie 22 val. 12 min., Šilutės plente, Klaipėdoje, būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,45 promilių) vairavo automobilį „Audi 80“. Nurodė, jog į bylos nagrinėjimą atvykęs S. K. neprisipažino padaręs teisės pažeidimą, paaiškino, kad minėtą dieną automobilį paliko garaže remontuoti ir su draugais gėrė alkoholinius gėrimus, po to šį automobilį paliko Šilutės plente esančioje degalinėje, Klaipėdoje, kur toliau gėrė alkoholinius gėrimus, o kilus konfliktui, buvo iškviesta policija, kuri surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl vairavimo neblaiviam, tačiau tai neatitinka faktinių aplinkybių. Pridūrė, jog faktą, kad S. K. automobilio, būdamas neblaivus, nevairavo, patvirtino liudytojai D. M. ir V. B.. Konstatavo, jog byloje surinkti įrodymai neleidžia vertinti pažeidimo padarymo aplinkybių, subjekto kaltės, pasekmių, kurių pagrindu galima būtų pažeidėjo veiką kvalifikuoti pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, todėl byla S. K. atžvilgiu yra nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties pagal ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

II.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras (toliau – ir Institucija), nesutikdamas su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 22 – 23), kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas nutarimą vienašališkai įvertino pateiktus parodymus ir rėmėsi tik S. K. bei jo draugų, kurie suinteresuoti bylos baigtimi, parodymais. Pažymi, jog apylinkės teismas nevertino Institucijos surinktos medžiagos kaip įrodymo. Teigia, jog S. K. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo automobilį neblaivus, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

S. K. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Institucija ginčija apylinkės teismo nutarimą tuo, jog jis sprendimą S. K. atžvilgiu nutraukti bylą priėmė vienašališkai vadovaudamasis tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir visiškai nevertindamas Institucijos surinktos medžiagos.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (žr. nutartį byloje Nr. N1-1333/2007 ir kt.). Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog bylos nagrinėjimo metu S. K. nepripažino padaręs teisės pažeidimą, t. y. neblaivus vairavęs automobilį, be to, tokius jo parodymus patvirtino ir liudytojai D. M. ir V. B.. Nepaisant to, kiti bylos duomenys rodo, jog ta aplinkybė, kad būtent S. K. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį, buvo užfiksuota policijos pareigūnų tarnybiniuose parodymuose (b. l. 8 – 10) ir byloje esančiame G. B. rašytiniame pareiškime (b. l. 14). Kaip bebūtų, spręsti dėl S. K. ir jo liudytojų teiktų paaiškinimų turinio ir įvertinti, ar pirmosios instancijos teismo nutarimas jo atžvilgiu bylą nutraukti, buvo pagrįstas, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių, nes byloje nėra posėdžio protokolo, kas trukdo šiuo atveju tinkamai išnagrinėti bylą.

Pasakytina ir tai, kad vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog byloje dėl S. K. vairavimo fakto kilo esminių prieštaravimų, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismas turėjo būti aktyvus ir imtis iniciatyvos šiuos prieštaravimus pašalinti – pvz. apklausti pažeidimą fiksavusius policijos pareigūnus, išreikalauti policijos pareigūno tarnybiniame pranešime minimą degalinės kameromis nufilmuotą incidento įrašą (b. l. 10), nustatyti, ar G. B., patvirtinęs, jog S. K. vairavo automobilį, neturėjo pagrindo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens melagingai apkaltinti. Manytina, jog pagrindo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nepašalinus byloje esančių prieštaravimų, S. K. atžvilgiu nėra. Byloje būtina išaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir, surinkus papildomus įrodymus, jas iš naujo ištirti ir įvertinti. Tik išnaudojus visus procesinius būdus nustatyti tiesą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali būti daroma galutinė išvada dėl S. K. kaltės buvimo ar nebuvimo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nevertino visų bylos išnagrinėjimui svarbių įrodymų, nenustatė visų faktinių bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, taip pažeisdamas ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiamas nutarimas naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasRomanas Klišauskas