Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Alvydo Pikelio ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutarties.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendžiu A. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį 15 MGL dydžio (1950 Lt) bauda, pagal BK 183 straipsnio 1 dalį 15 MGL dydžio (1950 Lt) bauda, pagal BK 184 straipsnio 1 dalį 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda. Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 5 dalis, paskirtos pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį bausmės subendrintos apėmimo būdu, o ši bausmė, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, paskiriant 30 MGL dydžio (3900 Lt) baudą. Sodininkų bendrijos „S.“ civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, priteisiant jai iš A. Z. 10 000 Lt žalos atlyginimo; likusi ieškinio dalis atmesta.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi pakeistas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendis:

pašalinta iš nuosprendžio nustatomosios dalies nuoroda, kad nuteistasis A. Z. buhalterinėje apskaitoje 2006 m. apskaitos dokumentais – sąskaitomis–faktūromis, kasos išlaidų orderiais, nepagrindė vienu atveju užregistruotų apskaitos registre „Pajamų ir išlaidų suvestinė“ ūkinės operacijos duomenų – patirtų išlaidų AB VST iš viso 622 Lt (37 759,76 – 37 137,68);

pašalinta iš nuosprendžio nustatomosios dalies nuoroda, kad nuteistasis A. Z. buhalterinėje apskaitoje 2005 m. apskaitos dokumentais – sąskaitomis–faktūromis, kasos išlaidų orderiais, nepagrindė vienu atveju apskaitos registre „Pajamų ir išlaidų suvestinė“ užregistruotų ūkinių operacijų duomenų – patirtų išlaidų AB VST 47,13 Lt (27 525,05 – 27 477,92);

pakeista nuosprendžio nustatomosios dalies nuoroda, kad nuteistasis A. Z. buhalterinėje apskaitoje 2004 m. apskaitos dokumentais – sąskaitomis–faktūromis, kasos išlaidų orderiais, nepagrindė vienu atveju užregistruotų apskaitos registre „Pajamų ir išlaidų suvestinė“ ūkinių operacijų duomenų – patirtų išlaidų bankui už paslaugas bei kanceliarines prekes – iš viso 22,13 Lt (48,13 – 29,55), nustatant, kad ši suma yra 18,57 Lt (48,13 – 29,55);

kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

jis, būdamas sodininkų bendrijos „S.“, esančios (duomenys neskelbtini), pirmininkas ir atsakingas už sodininkų bendrijos „S.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą ir buhalterinių įrašų teisingumą, laikotarpiu nuo 2003 m. gruodžio 31 d. iki 2007 m. birželio 1 d., pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais<...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio 3 dalies nuostatas „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus.“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto nuostatas „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį,<...> sąskaitas ir kitus dokumentus...“, 11 punkto nuostatas „...kasos pajamų ir išlaidų orderiuose nurodomi dokumentai, kurių pagrindu priimami arba išmokami iš kasos pinigai“:

pirminiais apskaitos dokumentais – kasos pajamų orderiais (grynųjų pinigų priėmimo kvitais) nepagrindė 8320,89 Lt gavimo (apskaitos registre „Pajamų ir išlaidų suvestinė“ 2003 m. pabaigoje (tiriamasis laikotarpis 2003 m. gruodžio 31 d. – 2007 m. birželio 1 d.) užregistravo ūkinių operacijų duomenis – gautas įplaukas 14 195,67 Lt, patirtas išlaidas 22 546,56 Lt bei grynųjų pinigų dokumentinį likutį – iš viso 8320,89 Lt);

atliktos ūkinės finansinės operacijos – sąskaita–faktūra serija TAB Nr. 622886, data nenurodyta, suma 3684 Lt pagrįstas elektros pastotės nuomos paslaugų suteikimas UAB „J.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) bei 2005 m. lapkričio 17 d. mokėjimo pavedimu Nr. 18 gauto apmokėjimo 3684 Lt – bendrijos apskaitos registruose „Sodininkų bendrijos „S.“ surinktų ir panaudotų mokesčių per 1998–2008 m. rugpjūčio 1 d. ataskaita“, „Pajamų ir išlaidų suvestinė už 2005 metus“ neužregistravo;

pirminiais apskaitos dokumentais – (kasos išlaidų orderiais, sąskaitomis–faktūromis) laikotarpiu 2003 m. gruodžio 31 d. iki 2007 m. sausio 1 d. nepagrindė piniginių lėšų išmokėjimo (panaudojimo) – iš viso 20 220,65 Lt, iš jų 2004 m. – 4289,91 Lt, 2005 m. – 8671,26 Lt, 2006 m. – 7259,48 Lt;

buhalterinėje apskaitoje apskaitos dokumentais nepagrindė darbuotojams A. Z. ir P. B. už 2004–2006 m. darbo laikotarpį keturiais atvejais priskaičiuoto iš viso 11 857,14 Lt darbo užmokesčio ir keturiais atvejais išmokėto iš viso 7760 Lt darbo užmokesčio bei sodininkų bendrijos „S.“ darbuotojams už 2004–2006 m. darbo laikotarpį kasos išlaidų orderiais keturiais atvejais išmokėto iš viso 7760 Lt darbo užmokesčio;

buhalterinėje apskaitoje 2004 m., 2005 m., 2006 m. apskaitos dokumentais nepagrindė šešiais atvejais užregistruotų bendrijos ūkio išlaidų duomenų iš viso 10 980 Lt bei pirminiais apskaitos dokumentais – kasos išlaidų orderiais nepagrindė šešiais atvejais išmokėtų iš viso 10 980 Lt (2004 m. – 3660 Lt (2860 Lt + 800 Lt), 2005 m. – 3660 Lt (2860 Lt + 800 Lt), 2006 m. – 3660 Lt (2860 Lt + 800 Lt);

buhalterinėje apskaitoje 2006 m. apskaitos dokumentais – sąskaitomis faktūromis, kasos išlaidų orderiais nepagrindė apskaitos registre „Pajamų ir išlaidų suvestinė“ užregistruotų ūkinių operacijų duomenų – patirtų išlaidų AB VST – 3684 Lt (40 821,68 – 37 137,68);

buhalterinėje apskaitoje 2004 m. apskaitos dokumentais – sąskaitomis–faktūromis, kasos išlaidų orderiais nepagrindė vienu atveju užregistruotų apskaitos registre „Pajamų ir išlaidų suvestinė“ ūkinių operacijų duomenų – patirtų išlaidų bankui už paslaugas bei kanceliarines prekes – iš viso 18,57 Lt (48,13 – 29,55);

dėl to laikotarpiu nuo 2003 m. gruodžio 31 d. iki 2007 m. birželio 1 d. buvo negalima iš dalies nustatyti sodininkų bendrijos „S.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

A. Z. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje esantį svetimą turtą: būdamas sodininkų bendrijos „S.“, esančios (duomenys neskelbtini), pirmininkas ir atsakingas už sodininkų bendrijos „S.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą ir buhalterinių įrašų teisingumą, buhalterinėje apskaitoje pirminiais apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais, sąskaitomis–faktūromis) laikotarpiu nuo 2003 m. gruodžio 31 d. iki 2007 m. sausio 1 d. nepagrindė piniginių lėšų išmokėjimo (panaudojimo) – iš viso 20 220,65 Lt, iš jų: 2004 m. – 4289,91 Lt, 2005 m. – 8671,26 Lt, 2006 m. – 7259,48 Lt; taip A. Z. iššvaistė jam patikėtus ir jo žinioje esančius 20 220,65 Lt.

A. Z. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą turtą: būdamas sodininkų bendrijos „S.“, esančios (duomenys neskelbtini), pirmininkas, neturėdamas teisėto pagrindo, be bendrijos narių įgaliojimų pagal 2003 m. sausio 10 d. darbo sutartį Nr. 2, kurioje nurodytas piniginių lėšų gavimas, patvirtintas parašu, 2006 m. vienu atveju nepagrindė išmokėto iš viso 2000 Lt darbo užmokesčio, t. y. juos pasisavino, padarydamas sodininkų bendrijai „S.“ 2000 Lt turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Z. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BK 223 straipsnio 1 dalies taikymo

Kasatorius teigia, kad jam baudžiamasis įstatymas – BK 223 straipsnio 1 dalis – pritaikytas netinkamai, ir tai argumentuoja tuo, jog sodininkų bendrija „S.“ turėjo kolegialų valdymo organą – valdybą, kuri buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, todėl jis negalėjo būti laikomas ūkio subjekto vadovu bei vienintelis pripažįstamas atsakingu už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą.

Sodininkų bendrija „S.“ (t. y. ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo) turėjo savo antspaudą, sąskaitą banke, vykdė ūkines operacijas, rinko bendrijos narių mokesčius, mokėjo atitinkamus mokesčius, sudarinėjo atitinkamas sutartis ir atsiskaitydavo už įvairias paslaugas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad už bendrijos buhalterinės apskaitos tvarkymą laikotarpiu nuo 2003 m. gruodžio 31 d. iki 2007 m. birželio 1 d. buvo atsakingas sodininkų bendrijos pirmininkas A. Z.. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis ne tik specialistų išvadomis, jų duotais paaiškinimais, bet ir paties A. Z. parodymais bei kitais byloje nustatytais duomenimis. Šis teismas pažymėjo, kad pats A. Z. neneigė ir pripažino, kad jis visą kaltinime nurodytą laikotarpį buvo bendrijos pirmininkas, žinojo pareigą užtikrinti tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir pats ją tvarkė, tačiau tam neturėjo pakankamai specialių žinių, bendrija neskyrė lėšų buhalterei samdyti, todėl buhalterinė apskaita buvo vedama pagal jo (A. Z.) supratimą ir gali būti ne visiškai sutvarkyta. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tai, jog A. Z. nebuvo vienvaldis bendrijos vadovas, o valdybos, kuri realiai neveikė, pirmininkas, neeliminuoja jo baudžiamosios atsakomybės už šią nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogišką apeliacinio skundo argumentą, pagrįstai pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad A. Z., kaip sodininkų bendrijos vadovas, realiai vykdęs buhalterinę apskaitą, yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, subjektas.

Kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas jo argumentus atmetė nepagrįstai, nes rėmėsi ne Sodininkų bendrijų įstatymu, o Visuomeninių organizacijų įstatymu, atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas savo sprendime tik pažymėjo, kad Klaipėdos rajono mero 1996 m. vasario 15 d. potvarkiu, priimtu vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymu (1995 m. vasario 2 d. Nr. I-784), buvo įregistruoti sodininkų bendrijos „S.“ įstatai. Bendrijos įstatai nebuvo keičiami, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi būtent bendrijos „S.“ įstatuose įtvirtintomis nuostatomis dėl bendrijos valdymo, nurodydamas, kad juose numatyti trys bendrijos organai: visuotinis arba išrinktų įgaliotųjų atstovų susirinkimas, bendrijos taryba ir bendrijos pirmininkas. Pažymėtina, kad šių įstatų 19 punkte įtvirtinta, jog bendrijos taryba renka bendrijos pirmininką; 23 punkte nustatyta, kad kasdienei bendrijos veiklai organizuoti vadovauja bendrijos pirmininkas ir atsako už bendrijos reikalų būklę ir veiklą. Pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (2003 m. gruodžio 18 d. Nr. IX-1934) 14 straipsnį bendrijos organai yra: 1) bendrijos narių susirinkimas; 2) vienasmenis – tik bendrijos pirmininkas arba kolegialus – bendrijos valdyba. To paties įstatymo 17 straipsnyje nustatyta, kad bendrijos valdybos veiklai vadovauja jos pirmininkas, kurį iš valdybos narių renka bendrijos narių susirinkimas. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Nagrinėjamu atveju tai, ar A. Z. buvo bendrijos valdybos (tarybos), ar bendrijos pirmininkas, esminės reikšmės neturi. Abiejų instancijų teismai pripažino, kad A. Z., kaip bendrijos pirmininkas, vadovavo jos veiklai, vykdė ūkines–finansines operacijas ir pats tvarkė buhalterinę apskaitą. Byloje nustatyta, kad A. Z., būdamas atsakingas už tinkamą sodininkų bendrijos apskaitą, ją tvarkė aplaidžiai, pažeisdamas teismų sprendimuose nurodytų įstatymų reikalavimus, ir dėl to kilo padariniai – nebuvo galima iš dalies nustatyti šios bendrijos veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sutikti su kasaciniame skunde nurodytais argumentais ir konstatuoti, kad nuteistajam A. Z. baudžiamasis įstatymas – BK 223 straipsnio 1 dalis – pritaikytas netinkamai, neturi pagrindo.

Dėl BK 184 straipsnio 1 dalies taikymo

Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą. Svetimo turto iššvaistymas gali būti padaromas ir tyčia, ir dėl neatsargumo.

A. Z. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas sodininkų bendrijos „S.“ pirmininkas, laikotarpiu nuo 2003 m. gruodžio 31 d. iki 2007 m. sausio 1 d. iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį bendrijos turtą – 20 220,65 Lt.

Kasatorius teigia, kad jis už jam patikėtą ir jo žinioje buvusio turto iššvaistymą nuteistas nepagrįstai ir tai argumentuoja tuo, kad: 1) 7760 Lt negalėjo būti pripažįstami kaip iššvaistyti, nes atlyginimai (P. B. – 5760 Lt, A. Z. – 2000 Lt) buvo išmokėti už atliktus darbus remiantis darbo sutartimis, 2) 10 980 Lt taip pat negalėjo būti pripažįstami kaip iššvaistyti, nes jie buvo sumokėti už žvyravimo darbus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, nes kasacinės instancijos teismas įrodymų netiria ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Baudžiamojo įstatymo pritaikymą kasacinės instancijos teismas tikrina remdamasis žemesnės instancijos teismų sprendimuose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Kasatoriaus argumentai, kuriais, prašant teismų sprendimus dėl BK 184 straipsnio 1 dalies taikymo panaikinti ir bylą nutraukti, iš esmės yra ginčijamas įrodymų vertinimas, nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Tie patys argumentai buvo nurodyti ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, paskyrė atlikti papildomą sodininkų bendrijos „S.“ ūkinės–finansinės veiklos tyrimą, teismo posėdyje apklausė papildomą tyrimą atlikusią specialistę. Įvertinęs naujai gautus bei pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, šis teismas konstatavo, kad nei išmokėtas atlyginimas – 7760 Lt, nei apmokėtos ūkio išlaidos – 10 980 Lt nėra turto, kuris buvo pripažintas iššvaistytu, dalis. A. Z. nuteistas už 20 220,65 Lt iššvaistymą, į šią iššvaistytą pinigų sumą minėtos išmokos nėra įskaitytos ir nėra pripažintos iššvaistytomis.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, remiantis kasatoriaus nurodytais argumentais konstatuoti, kad A. Z. baudžiamasis įstatymas – BK 184 straipsnio 1 dalis – taikytas netinkamai, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo.

Dėl BK 183 straipsnio 1 dalies taikymo

Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę.

A. Z. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas sodininkų bendrijos pirmininkas, „neturėdamas teisėto pagrindo be bendrijos narių įgaliojimų pagal 2003 m. sausio 10 d. darbo sutartį Nr. 2, 2006 m. vienu atveju nepagrindė išmokėto iš viso 2000 Lt darbo užmokesčio, t. y. juos pasisavino, padarydamas bendrijai 2000 Lt turtinę žalą“.

Kasatorius teigia, kad jam baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, kad darbo užmokestis jam buvo išmokėtas 2003 m. sausio 10 d. darbo sutarties Nr. 2, kurioje buvo nustatytas atlyginimas – 200 Lt per mėnesį, pagrindu, todėl 2000 Lt atlyginimo išmokėjimas negali būti vertinamas kaip turto pasisavinimas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. Z. baudžiamasis įstatymas – BK 183 straipsnio 1 dalis – pritaikytas netinkamai. Tokią išvadą teisėjų kolegija grindžia šiais motyvais.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina nusikalstamą veiką, visuma.

Vienas svarbiausių nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių yra kaltė. Kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais. Kaltė yra glaudžiai susijusi su objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais, nes jeigu nepadaryta pavojinga veika, tai negali kilti ir kaltės klausimas.

Subjektyviajai BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos pusei būdinga tiesioginė tyčia. Tai reiškia, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą ar turtinę teisę, taip pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus, daro jam žalą ir to nori.

Byloje nustatyta, kad A. Z. sodininkų bendrijos „S.“ pirmininku buvo nuo pat šios bendrijos įsikūrimo. Taip pat nustatyta, kad jis atliko ne tik bendrijos pirmininko, bet ir kasininko pareigas (bendrijos vardu sudarinėjo sutartis, mokėjo mokesčius, rinko bendrijos narių mokesčius, mokėjo samdomiems darbuotojams atlyginimus ir t. t.), pats tvarkė buhalterinę apskaitą. Sodininkų bendrijos „S.“ įstatuose nustatyta, kad bendrijos darbuotojams apmokama už darbą vadovaujantis bendrijos tarybos nustatyta tvarka ir atlygiais, kad bendrijos aparatas išlaikomas iš nario mokesčių ir kitų įplaukų. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas BK 183 straipsnio 1 dalies taikymą, nurodė, kad 2000 Lt A. Z. išmokėjimas, kaip nustatyta bendrijos ūkinės–finansinės veiklos tyrimo metu, buvo atliktas 2003 m. sausio 10 d. darbo sutarties pagrindu, nors tuo metu „Sodroje“ nė vienas sodininkų bendrijoje samdomas darbuotojas nebuvo užfiksuotas, o darbo užmokesčio išmokėjimas bendrijos buhalterinėje apskaitoje nepagrįstas apskaitos dokumentais – darbo apskaitos žiniaraščiais, kasos išlaidų čekiu. Be to, šis teismas nurodė, kad kaltinamojo kaltę įrodo ir paties A. Z. parodymai, jog 2006 m. jis vienu mokėjimu išsimokėjo sau 2000 Lt atlyginimą už dešimt mėnesių, nes jam, išrinkus jį bendrijos pirmininku, buvo patvirtintas 120 Lt, o vėliau – 200 Lt atlyginimas, tačiau jis nebuvo kiekvieną mėnesį mokamas, jog „tos aplinkybės, kad kaltinamasis, Valstybinei mokesčių inspekcijai atlikus patikrinimą ir davus tokį nurodymą, yra sumokėjęs pajamų mokestį nuo šios sumos bei kad sodininkų bendrija „S.“ ilgą laiką nemokėjo net jam nustatyto mažesnio už minimalų 200 Lt mėnesinio atlyginimo, neeliminuoja A. Z. kaltės pagal šį kaltinimą, kadangi mokesčius mokėti įstatymų nustatyta tvarka privalo kiekvienas pajamas gaunantis asmuo, o per mažo darbo užmokesčio bei jo nemokėjimo klausimus su bendrija kaltinamasis turėjo spręsti įstatymų nustatyta tvarka“. Pagal tokius pirmosios instancijos teismo motyvus galima spręsti, kad šis teismas pripažino, jog A. Z. tam tikras atlyginimas buvo nustatytas ir jis už atliekamą darbą turėjo teisę gauti atlyginimą. Pagal A. Z. parodymus jam nustatytas atlyginimas netgi buvo padidintas. Iš sodininkų bendrijos visuotinio susirinkimo 2007 m. birželio 16 d. protokolo matyti, kad pirmininkui nustatytas 1000 Lt, energetikui – 800 Lt, vandentiekio prižiūrėtojui – 500 Lt atlygis. Pagal specialistų, atlikusių bendrijos ūkinės–finansinės veiklos tyrimą, atliktą remiantis sodininkų bendrijos pateiktais dokumentais, 7760 Lt darbo užmokesčio (iš jų – 5760 Lt P. B., 2000 Lt – A. Z.) išmokėjimas nebuvo pagrįstas išmokėjimo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais. Tai reiškia, kad A. Z., pats tvarkydamas buhalterinę apskaitą, to, kad gavo už darbą 2000 Lt, nenuslėpė ir būtent jo pateiktais dokumentais tai buvo nustatyta. Apeliacinės instancijos teismas, nepaneigęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytų motyvų, neišanalizavęs byloje esančių duomenų, padarė iš esmės tik prielaidomis pagrįstą išvadą, kad A. Z. „bendrijos pirmininko pareigas ėjo visuomeniniais pagrindais, t. y. be atlyginimo“. Tai, jog darbo užmokesčio išmokėjimas nebuvo tinkamai įformintas, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad A. Z. neturėjo teisės gauti atlyginimo už darbą bei kad jį gaudamas pagal darbo sutartį pasisavino 2000 Lt. Kaltė yra įrodinėjimo dalykas. Apkaltinamasis nuosprendis yra teisingas tik tada, kai jame nustatyta objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė. Nagrinėjamoje byloje A. Z. tyčia nenustatyta, teismų motyvuose argumentų, atskleidžiančių jos turinį, nėra.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. Z. baudžiamasis įstatymas – BK 183 straipsnio 1 dalis – taikytas netinkamai, nenustačius jo veikoje visų būtinų šios nusikalstamos veikos sudėties požymių. Dėl to nuosprendžio bei paskesnės apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys dėl A. Z. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį naikintinos ir ši bylos dalis nutrauktina.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad iš A. Z. priteista sodininkų bendrijai „S.“ atlyginti 10 000 Lt žalą, kurią ši patyrė dėl A. Z. padaryto nusikalstamo jos turto iššvaistymo, todėl tai, kad byla dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nutrauktina, keisti priteistos atlyginti padarytos žalos dydį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 ir 6 punktais,

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyrius teisėjų kolegijos nutartį pakeisti: panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalį, kuria A. Z. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, ir šią bylos dalį nutraukti; panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalį, kuria A. Z. galutinė bausmė paskirta taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, ir galutine bausme laikyti bausmę, kuri, taikant BK 63 straipsnio 5 dalį, paskirta subendrinus bausmes, paskirtas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, t. y. 2600 Lt baudą.

Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.