Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, Antaninai Antonenko, Agnei Juškaitei, dalyvaujant ieškovo AB „Kauno energija“ atstovui G. K., atsakovų atstovei advokato padėjėjai Agnei Gulbinaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovams E. J. ir A. J. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad AB „Kauno energija“ tiekia šilumą namui, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l.70-155 t.I). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis šiame name negyvenamoji patalpa bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams (b.l.10-11 t.I). Atsakovams priklausančios negyvenamosios patalpos yra atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos, o name esanti laiptinė yra nešildoma (b.l.35-50 t.I). Pagal ieškovės pateiktas sąskaitas už laikotarpį nuo 2007-12-01 iki 2015-07-01 atsakovams paskaičiuota 1 139,38 Eur skola už šilumą tenkančią namo bendrosioms reikmėms (b.l.12-14, 156-184 t.I, 3-39, 54-59, 62-66 t.II). Byloje nėra duomenų, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl paslaugų teikimo.

Esminis ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovų, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčių pareigos atlyginti už šilumą tenkančią namo bendrosioms reikmėms.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad namui buvo tiekiama bendrojo naudojimo patalpoms šiluma, už kurią atsakovai ieškovei yra skolingi 1 139,38 Eur.

Atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutinka nurodydami šiuos motyvus: atsakovai yra atsijungę nuo namo šilumos perdavimo tinklų, ieškovas nešildo bendro naudojimo patalpų, jose nėra radiatorių; šiuo metu galiojančios LR Šilumos ūkio įstatymo 25 str. pataisos reglamentuoja, kad Daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas; tarp ieškovės ir atsakovų nėra sudaryta sutartis dėl šilumos tiekimo; ieškovė atsakovams neteikė apmokėjimui sąskaitų už patiektą šilumą; atsakovai bendromis patalpomis nesinaudoja, turi atskirą įėjimą.

Daugiabučio namo bendraturčių, taip pat ir atsakovų, pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo. CK 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalyje yra įtvirtinta namo bendraturčių prievolė prisidėti prie bendrosios nuosavybės išlaikymo. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje imperatyviai numatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, o Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 punkte detalizuota, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šie bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos; 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos; 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos; 4) vietiniai inžineriniai tinklai; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas. Bendrosiomis pastato inžinerinėmis sistemomis pripažįstama pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, gilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį buto ar patalpos savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje nėra individualizuota ir kaip nors atskirai pažymėta, ji lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo ploto santykiui. Bendrojo naudojimo objektų nuosavybės specifika lemia tai, jog nėra fiziškai įmanoma kiekvienam bendraturčiui individualizuoti jam priklausiančios bendrojo naudojimo objektų dalies, todėl prie šių objektų išlaikymo privalo prisidėti visi namo bendraturčiai proporcingai turimam buto/patalpos plotui. Taigi, net ir atsijungę savo patalpų įrenginius nuo namo šilumos perdavimo tinklų, atsakovai išlieka bendro naudojimo objektų bendraturčiais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad „įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Taigi, atsakovai būdami bendrojo naudojimo objektų bendraturčiais, privalo prisidėti prie šių objektų išlaikymo, nors jais ir nesinaudoja.

Lietuvos Aukščiausias Teismas 2012-05-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2013 išaiškino, jog „pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendro šildymo sistemos“. Teisėjų kolegija nurodė nesutinkanti ,,su kasacinio skundo argumentu, kad bendrojo naudojimo patalpos (laiptinės) nešildomos, buvę laiptinėse šildymo įrenginiai atjungti, todėl apeliantas negali reikalauti sumokėti už bendrų patalpų šildymą. Minėta, kad šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines /.../ bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu ji turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad savo butą atjungė nuo centralizuotai tiekiamo šildymo“.

Atsakovai, atsijungdami nuo centralizuoto šildymo sistemos, sudarė galimybę patys reguliuoti šilumos kiekį savo patalpose bei spręsti kaip jas apšildyti. Toks patalpų atjungimas nuo centrinės šildymo sistemos sukuria teisines pasekmes, susijusias su AB „Kauno energija“ dėl jiems priklausančių negyvenamųjų patalpų šildymo, tačiau toks atsijungimas neturi įtakos atsakovų, kaip namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių, nuosavybės teisei. Atsakovų nuosavybės teisė į bendrojo naudojimo objektus, tame tarpe namo konstrukcijas, inžinerines sistemas, išlieka, taigi išlieka ir teisės bei pareigos, susijusios su šių objektų išlaikymu, priežiūra ir t.t.

Pažymėtina, kad šilumos energija yra apskaitoma pagal įvadinius namo šilumos apskaitos prietaisus, pagal kuriuos nustatoma, kokį šilumos kiekį suvartojo konkretūs vartotojai, kokia tenka bendroms patalpoms šildyti. Kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino ieškovės atstovas, name yra įrengtas šilumos suvartojimo apskaitos prietaisas, pagal kurio rodmenis vadovaujantis patvirtintais metodais yra apskaičiuojama koks kiekis šilumos yra sunaudojama individualiai buto/patalpų savininkų ir koks kiekis sunaudojamas bendroms patalpoms šildyti. Atsakovai, kaip kiekvienas buto savininkas, yra namo bendrųjų konstrukcijų, inžinerinių sistemų ir pan. bendraturčiai ir atsakingi už namo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės vieneto, tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą. Bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu jie turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų/patalpų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad savo butą atjungė nuo centralizuotai tiekiamo šildymo ar bendro naudojimo patalpomis nesinaudoja. Butų savininkai susieti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomomis patalpomis, juos sieja tarpusavio teisės ir pareigos ir atsakovai, kaip kiekvienas kitas bendraturtis, proporcingai savo daliai atsako ieškovui už namo bendroms reikmėms tiekiamą ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją. Šios pareigos, kol su kitais bendraturčiais atsakovai nesusitarė kitaip, nepaneigia aplinkybė, kad atsakovai savo konkretų butą šildo energija, gaunama iš kito šaltinio. Vadovaujantis šiais motyvais atmestini atsakovų atsikirtimai, jog ieškovas nešildo bendro naudojimo patalpų, jose nėra radiatorių bei, jog atsakovai bendromis patalpomis nesinaudoja, turi atskirą įėjimą.

Taip pat atsakovai nurodo, jog tarp ieškovės ir atsakovų nėra sudaryta sutartis dėl šilumos tiekimo.

Pažymėtina, kad atsakovams, kaip ir kitiems namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams, paslaugos yra teikiamos ir mokesčiai yra skaičiuojami pagal galiojančius teisės aktus, o ne pagal sutartį. Atsakovai turi įstatymų (ne sutarties) nustatytą pareigą atsiskaityti už teikiamas paslaugas pagal kas mėnesį pateikiamas sąskaitas (CK 4.82 str.), todėl atmestinas ir šis atsakovų argumentas.

Taip pat atsakovai nepagrindė savo argumentų, jog jiems nebuvo pateiktos sąskaitos dėl apmokėjimo. Ieškovė savo ruožtu teigia, jog ji sąskaitas pateikdavo atsakovams, kaip ir kitiems patalpų savininkams, šių sąskaitų kopijas yra pateikusi ir bylos nagrinėjimo metu (b.l.156-184 t.I, 3-39 t.II), be to atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai vieną sąskaitą 31,20 Lt sumai yra apmokėję (b.l.62 t.II).

Taip pat atsakovai, nesutikdami su ieškiniu nurodo, kad šiuo metu galiojančio LR Šilumos ūkio įstatymo 25 str. 2 d. reglamentuoja, kad Daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas. Atsižvelgiant į tai, atsakovai neprivalo mokėti už pateiktą šilumą, o kaip daugumos savininkų sutikimą dėl šilumos nutraukimo bendrojo naudojimo patalpose, nurodo tą aplinkybę, jog radiatoriai laiptinėje yra nuimti.

Ieškovė su šiuo argumentu nesutinka, nurodydama, kad įsiskolinimas yra skaičiuojamas tuo laikotarpiu, kai šis įstatymas nebuvo priimtas, be to nėra gyventojų sutikimo, o jeigu toks ir būtų, tai apie tai turi būti informuota ieškovė.

Teismas sutinka su ieškovės argumentu, jog teisės aktai negalioja atgaline tvarka. Teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgaline data neleidžiamas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, CK 1.7 str.). Atsakovų nurodomas LR Šilumos ūkio įstatymo 25 str. pakeitimas buvo priimtas 2014-11-20, o laikotarpis už kurį skaičiuojamas įsiskolinimas yra 2007-12-01 iki 2015-07-01. Akivaizdu, jog dalis skolos buvo paskaičiuota jau galiojant nurodyto įstatymo 25 str. pataisoms. Tačiau, teismo nuomone, LR Šilumos ūkio įstatymo 25 str. 2 d. yra numatyta, jog „daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas“. Atsakovai nurodo, kad radiatoriai laiptinėje yra nuimti ir tai galima vertinti kaip gyventojų sutikimą. Teismo nuomone šios aplinkybės vertinti kaip gyventojų sutikimo negalima, juo labiau, kad byloje ieškovas pateikė su kitų namo (duomenys neskelbtini)patalpų savininkais sudarytas negyvenamųjų patalpų šilumos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo ir šilumos įrenginių eksploatavimo paslaugų sutartis (b.l. 105-117 t.I). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad jeigu toks susitarimas ir buvo, tai ieškovas nei raštu, nei žodžiu apie tai informuotas nebuvo. Atsižvelgiant į šiuos motyvus atmestini aukščiau nurodyti atsakovų atsikirtimai.

Vadovaujantis išdėstytu ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinys tenkintinas ir iš atsakovų A. J. ir E. J. solidariai priteistina 1 139,38 Eur skola už patiektą šilumą.

Atsakovams, praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis.

CK 6.6 str. 1 d. nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nėra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Solidarioji atsakomybė gali atsirasti tik įstatymų ar šalių numatytais atvejais. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas vadovaujantis procesinės teisės normomis (CPK 93, 98), kuriose bylą pralaimėjusios šalies solidari atsakomybė dėl tokių išlaidų nėra numatyta. Nesant nei teisės normos, nei šalių susitarimo dėl solidarios atsakomybės, atsakovams dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taikoma dalinė atsakomybė. Atsižvelgiant į tai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 34 Eur žyminis mokestis (iš kiekvieno atsakovo po 17 Eur), 2,55 Eur už duomenų gavimą (iš kiekvieno atsakovo po 1,27 Eur). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje yra 4,90 Eur, todėl ieškinį patenkinus pilnai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovų valstybės naudai po 2,45 Eur (CPK 92, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovo AB „Kauno energija", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas, a. s. LT607044060002866144 AB SEB bankas, naudai įsiskolinimą už šilumą 1 139,38 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt devynis eurus 38 ct), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 139,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-02-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovo AB „Kauno energija", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas, a. s. LT607044060002866144 AB SEB bankas, naudai ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas iš kiekvieno atsakovo – po 18,27 Eur (aštuoniolika eurų 27 ct).

Priteisti iš atsakovų E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) valstybei – po 2,45 Eur (du eurus 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.