Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-11-30 · Civilinė byla Nr. 2-653/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-11-30
Bylos Nr.
2-653/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Kazys Kailiūnas, Danutė Milašienė
Pareiškėjas
J. B.
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2 - 653/2006Procesinio sprendimo kategorija 106.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. lapkričio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria pareiškėjas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį, ir 2006 m. spalio 16 d. nutarties, kuria ieškinys ir jo patikslinimas grąžinti pareiškėjui, civilinėje byloje Nr. 2-963-125/2006 dėl panaudos sutarčių pripažinimo neteisėtomis ir 277 000 Lt priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams K. B., UAB „Vakarų mašinos“, IĮ ,,Padangų gausa“, tretiesiems asmenims UAB „Mano namas“ bei Žemaitijos visuomenės parlamentui, kuriuo prašė pripažinti panaudos sutartis neteisėtomis, priteisti iš atsakovo K. B. 277 000 Lt. Pareiškėjas prašė atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nes neturi jokių pajamų.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 29 d. nutartimi prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio netenkino, nurodydamas, kad pareiškėjas prie prašymo pridėjo tik metines turto deklaracijas, tačiau šių įrodymų nepakanka, kad ieškovas būtų iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodė, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų apie tai, ar dirba, nepateikė nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto registrų pažymų apie turimą turtą. Teismas ieškovą įpareigojo per 10 dienų sumokėti 5 770 Lt žyminį mokestį, nurodydamas, jog priešingu atveju ieškinys bus grąžintas pareiškėjui (CPK 115 str. 2 d.).

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. B. sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio dalį, pateikė patikslintą ieškinį ir prašė atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. spalio 16 d. nutartimi pareiškėjo J. B. ieškinį ir jo patikslinimą grąžino motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nepašalino trūkumų.

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. ir 2006 m. spalio 16 d. nutartis. Nurodo šiuos argumentus:

Teismas, priimdamas nutartį dėl ieškinio grąžinimo, nevertino pareiškėjo pateiktų deklaracijų, kuriose nurodyta, kad pareiškėjas nedirba ir neturi pajamų, o turtas sudaro tik 4 826 Lt, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.Teisėjas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turėjo nusišalinti, nes yra šališkas, kadangi jo brolis yra dirbęs pas pareiškėją sandėlyje ir iš darbo išėjo neperdavęs materialinių vertybių.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Civilinio proceso įstatymas įtvirtina teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą teisminės gynybos, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Asmens teisė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka realizuojama ieškinio instituto pagalba. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 ir 111 straipsniuose. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teisminės gynybos teise. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 str.). Teisę kreiptis teisminės gynybos nepasiturintiems ar mažai pasiturintiems asmenims užtikrina tiek CPK 83 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tiek ir CPK 84 straipsnyje numatyta galimybė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šių nuostatų tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės susimokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Sprendžiant dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimą turi būti vertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra reikalingumą atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo ar atidėti tokio mokesčio sumokėjimą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Teismas asmens turtinę padėtį turi įvertinti analizuodamas pateiktų įrodymų visumą.

Kauno apygardos teismas 2006 m. spalio 16 d. nutartimi grąžino pareiškėjui ieškinį dėl to, kad pastarasis nepašalino ieškinio trūkumų: pirma, nesumokėjo 5 770 Lt žyminio mokesčio, antra, nepateikė įrodymų apie tai, ar dirba, nepateikė nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto registrų pažymų apie savo turtą, taip pat nepateikė įrodymų apie arkinio sandėlio vertę ir jo priklausymą pareiškėjui.

Pirmosios instancijos teismas 2006 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, pareiškėjo J. B. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Gargždų skyriui 2005 m. lapkričio 14 d., 2006 m. vasario 7 d. bei 2006 m. liepos 14 d. pateiktas metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas (b. l. 31-38) laikė nepakankamais įrodymais, kad pareiškėjas būtų iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pažymėtina, kad J. B. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Gargždų skyriui pateiktos Metinės gyventojo (šeimos) deklaracijos yra nepilnos, nepateikti deklaracijų FR0001 priedai FR0001P ,,Gautos pajamos“, todėl negalima nustatyti, ar pareiškėjas iš tikrųjų negauna pajamų. Be to, teismas šioje nutartyje nurodė, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų apie tai, ar dirba, nepateikė nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto registrų pažymų apie turimą turtą, įrodymų apie arkinio sandėlio vertę bei jo priklausymą pareiškėjui. Tačiau teismas 2006 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pareiškėją įpareigojo per 10 dienų sumokėti tik žyminį mokestį, bet nenurodė termino kitiems trūkumams (pateikti įrodymus apie tai, kad pareiškėjas nedirba, nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto registrų pažymas apie priklausantį pareiškėjui turtą, įrodymus apie arkinio sandėlio vertę ir jo priklausymą pareiškėjui) pašalinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų nuomone, pirmosios instancijos teismas 2006 m. spalio 16 d. nutartimi negalėjo J. B. ieškinio grąžinti tuo pagrindu, kad pareiškėjas nepašalino ieškinio trūkumų, nepateikdamas įrodymų apie tai, ar dirba, nepateikdamas nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto registrų pažymų apie turimą turtą, įrodymų apie arkinio sandėlio vertę bei jo priklausymą pareiškėjui, kadangi 2006 m. rugsėjo 29 d. nutartyje nebuvo nustatęs termino konkrečiai šiems trūkumams pašalinti, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis naikintina, klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Apeliantas atskirajame skunde pažymi, kad teisėjas, sprendęs ieškinio priėmimo klausimą, buvo šališkas. CPK 65 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyti absoliutūs teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) pagrindai. CPK 66 straipsnyje numatyta, kad teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Pagal CPK 68 straipsnio pirmąją dalį, jeigu yra aplinkybių nurodytų CPK 65 ir 66 straipsniuose, teisėjas privalo pareikšti, kad jis nusišalina. Tais pačiais pagrindais nušalinimą gali pareikšti dalyvaujantys byloje asmenys. Nušalinimas turi būti motyvuotas. Rašytiniame procese nušalinimas turi būti pareiškiamas raštu (CPK 68 str. 2 d.). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas J. B., gavęs Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo B. V. rašytinio proceso tvarka priimtą 2006 m. rugsėjo 29 d. nutartį dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, būtų pareiškęs teisėjui nušalinimą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau paminėtais argumentais, sprendžia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis naikintina, klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėKazys KailiūnasDanutė Milašienė