Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiškėjo atstovei A. V. ir atsakovės atstovui J. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Finansų ministerijos prašymą atsakovei Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo R. J.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, tarnybinio patikrinimo išvadoje pateiktą informaciją, pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, buvo priimtas sprendimas pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Atsižvelgdamas į tai, kad R. J. yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys, Muitinės departamentas 2014-09-30 raštu Nr. (5.34)3B-10595 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą R. J.. 2014-10-13 raštu Nr. 1P-545 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą R. J., šios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, kadangi ekipažo pareigūnai nebuvo informuoti, kad automobilyje yra įdiegta vaizdo kamera, vadinasi, muitinės pareigūnai buvo sekami. Šis Profesinės sąjungos argumentas prieštarauja tarnybinio patikrinimo metu nustatytoms aplinkybėms ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2013-09-13 įsakymu Nr. 1B-615 patvirtintų Muitinės mobiliųjų grupių vaizdo bei garso fiksavimo sistemos naudojimo taisyklių nuostatoms, kurios detaliai išnagrinėtos 2014-09-22 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-2080. Be to, atlikdama teisinį ir faktinį tarnybinio nusižengimo sudėties vertinimą, Profesinė sąjunga peržengė savo įgaliojimų ribas.

Pareiškėjo atstovė palaikė prašyme išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepime į pareiškėjo prašymą (b. l. 26–29) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė pažymėjo, kad, atsisakydama duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos renkamojo organo nariui R. J., veikė vadovaudamasi Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi ir tarp Panevėžio teritorinės muitinės bei atsakovės 2008-06-20 pasirašyta kolektyvine sutartimi. Pagal kolektyvinės sutarties nuostatas (33 punktas), prieš skiriant tarnybinę (drausminę) nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, reikalingas išankstinis Profesinės sąjungos sutikimas dėl pažeidimo fakto nustatymo ir kitų drausminės nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo parenkant nuobaudos rūšį.

Nurodė, kad, susipažinus su tarnybinio patikrinimo 2014 m. rugsėjo 22 d. išvada Nr. 7B-2080, paaiškėjo, kad pareigūnai buvo slapta sekami, tačiau nebuvo pateikta jokia informacija, kuo remiantis ir kas sankcionavo tokius veiksmus. Patikrinimo medžiagoje nebuvo duomenų, kad pareigūnai apie įdiegtą kamerą, kurios paskirtis – ne pareiginių funkcijų atlikimas, buvo supažindinti. Įvertinus tai, kad pareigūnai nebuvo informuoti apie įrengtą vidinę kamerą, jos nesimatė monitoriuje, darytina išvada, kad pareigūnai buvo slapta sekami. Slaptas duomenų rinkimas apie asmenį, neturint teismo leidimo, yra neteisėtas veiksmas. Niekas teisinėje valstybėje negali būti baudžiamas pagal subjektyvią kieno nors nuomonę, o nuobauda gali būti skiriama tik tada, kai surinkti neginčijami ir teisėti įrodymai. Tarnybinė atsakomybė yra atskira administracinės prievartos rūšis, o tai suponuoja pareigą darbdaviui ar asmeniui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, surinkti neginčijamus duomenis teisėtais būdais, patvirtinančius, jog pareigūno veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis.

Profesinė sąjunga, atsižvelgdama į patikrinimo medžiagą ir neteisėtą pareigūnų sekimą, atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą R. J.. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, vadovaudamasi 2008 m. birželio 20 d. kolektyvinės sutarties 4 straipsnio 33 punktu bei atsižvelgusi į tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, mano, kad neteisėti darbdavio veiksmai nesudaro pagrindo tarnybinei atsakomybei taikyti.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Prašymas tenkintinas.

Ginčas byloje yra keliamas dėl Profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą statutiniam muitinės pareigūnui, Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus Panevėžio poskyrio vyriausiajam inspektoriui, R. J. pagrįstumo bei teisėtumo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Departamentas 2014-09-30 raštu Nr. (5.34)3B-10595 kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydamas duoti sutikimą Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus Panevėžio poskyrio vyriausiajam inspektoriui R. J. už padarytą tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b. l. 5).

Profesinė sąjunga 2014-10-13 sprendimu Nr. 1P-545 sutikimą atsisakė duoti motyvuodama, kad pareigūno veiksmuose, už kuriuos jis traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nėra tarnybinio nusižengimo sudėties (b. l. 6). Nesutikdamas su Profesinės sąjungos sprendimu, Departamentas kreipėsi į teismą (b. l. 1–4).

Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – Statutas) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato muitinės pareigūnų priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje ir atleidimo iš jos tvarką, muitinės pareigūnų perkėlimą į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimą, skatinimą, atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus. Pagal Statuto 1 straipsnio 2 dalies nuostatas, Valstybės tarnybos įstatymas muitinės pareigūnams taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja Statuto nuostatos. Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai muitinės pareigūnams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas (Statuto 1 straipsnio 3 dalis). Statuto 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje. Statute nėra normų, kurios reguliuotų muitinės pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, garantijas dėl jų patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, todėl, remiantis Statuto 1 straipsnio 3 dalimi, Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, sprendžiant dėl muitinės pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, be kita ko, turi būti remiamasi ir Profesinių sąjungų įstatymu, kuriame nustatyti profesinių sąjungų veiklos pagrindai, jų teisės ir atsakomybė santykiuose su darbdaviais, valstybinės valdžios ir valdymo organais, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus.

Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario pagal Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir savo valia, negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo, o pagal to paties straipsnio 2 dalį – šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Profesinių sąjungų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo taikymo ypatybės krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatytos šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Taigi bendrajame profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančiame įstatyme yra įtvirtinta nuostata statutinėje valstybės tarnyboje įstatymu nustatyti profesinių sąjungų veiklos ypatumus.

Statute profesinių sąjungų veiklos ypatumų prasme įtvirtintos nuostatos, kad muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Darbo kodekse nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams (Statuto 16 straipsnio 3 dalis). Kitų profesinių sąjungų veiklos ypatumų, aktualių nagrinėjamai bylai, Statutas nenustato. Šie įstatyme įtvirtinti muitinės įstaigos profesinės sąjungos veiklos ypatumai tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje profesinei sąjungai nustato stebėtojo teises. Ši Statuto nuostata Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies taikymo prasme Profesinei sąjungai yra įstatymų nustatyta garantija, suteikianti galimybę įsitikinti, ar administracijos ketinimas skirti profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tarnybinę nuobaudą nėra susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų teisių reglamentavimą Europos teisės aktuose, taip pat į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos narui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka / nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (2004-04-13 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis a. b. Nr. A3-170/2004, Administracinių teismų praktika, 2004 m. Nr. 5; 2012-06-25 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis a. b. Nr. A662-368/2012, Administracinė jurisprudencija, 2012, Nr. 23, 2010-07-30 nutartis a. b. Nr. A662-1080/2010, 2012-05-10 nutartis a. b. Nr. A520-2288/2012).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuostatos, kad teismas, spręsdamas dėl profesinės sąjungos nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą atitinkamam pareigūnui, turi užtikrinti viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansą. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje. Šioms aplinkybėms įvertinti reikia nustatyti: pirma, ar pareiškėjas įrodė, jog nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus ir, antra, ar atsakovas, priimdamas sprendimą nesutikti paskirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, veikė tinkamai ir savo diskrecijos duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nenaudojo aiškiai klaidingai (2012-06-25 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis a. b. Nr. A662-368/2012, Administracinė jurisprudencija, 2012, Nr. 23).

Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija ir trečiojo suinteresuoto asmens teisinis statusas bei įstaigos, kurioje jie eina pareigas, specifika sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą R. J. iš esmės pažeidžia Departamento interesus.

Kaip matyti iš Profesinės sąjungos 2014-10-13 rašto Nr. 1P-545 ir Profesinės sąjungos atstovo pasisakymo teisminio bylos nagrinėjimo metu, spręsdama dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, Profesinė sąjunga įvertino tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, t. y. iš esmės vertino nusižengimo faktą, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą, pareigūno kaltės klausimą ir kitas aplinkybes, kurios iš esmės susijusios su skiriamos tarnybinės nuobaudos teisėtumu ir pagrįstumu. Atsisakydama duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, Profesinė sąjunga nenurodė nė vienos aplinkybės, patvirtinančios ar bent leidžiančios manyti, kad tarnybinę nuobaudą numatoma skirti dėl R. J. narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje.

Teismo nuomone, Profesinė sąjunga, nesivadovaudama Statuto ir Profesinių sąjungų įstatymo nuostatomis, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktu šių nuostatų aiškinimu, netinkamai įgyvendino jai suteiktą teisę neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui. Profesinė sąjunga viršijo jos kompetencijai priskirtus įgaliojimus, nes, neturėdama teisinio pagrindo, vertino R. J. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo faktą, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą ir atlikto patikrinimo metu nustatytų aplinkybių įvertinimą.

Argumentus, kad teisę vertinti darbuotojo galimo pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumą bei objektyvumą, Profesinei sąjungai suteikia galiojanti kolektyvinė sutartis, paneigia nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Nagrinėdamas iš esmės analogiško pobūdžio bylas, kuriose taip pat buvo vertinamos nurodytos kolektyvinių sutarčių, pasirašytų tarp Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos ir atitinkamų Muitinės departamento institucijų, nuostatos, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad šios kolektyvinių sutarčių nuostatos prieštarauja imperatyviems teisės aktų (įstatymų) reikalavimams, nes jomis siekiama perimti valstybinės valdžios institucijų funkcijas, kurioms (institucijoms) įstatymais yra suteikta išimtinė kompetencija nagrinėti tarnybinius ginčus, todėl šiomis kolektyvinių sutarčių nuostatomis atsakovė negali grįsti savo sprendimų (2007-07-02 nutartis a. b. Nr. A8-673/2007, 2014-03-18 nutartis a. b. Nr. A146-153/14, 2014-04-29 nutartis a. b. A552-975/2014, 2014-10-06 nutartis a. b. Nr. A146-2131/2014).

Bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą) (ABTĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktai). Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia nagrinėjamos bylos ribas bei pasirinktą gynybos būdą. Priimdamas sprendimą teismas negali pakeisti pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ir peržengti nagrinėjamos bylos ribų. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl Profesinės sąjungos atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus Panevėžio poskyrio vyriausiajam inspektoriui R. J. teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju nėra vertinama paskirtos tarnybinės nuobaudos ir atlikto tarnybinio patikrinimo teisėtumo klausimas. Prašymas dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą buvo pateiktas Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, kuri jį išnagrinėjo ir priėmė nagrinėjamoje byloje ginčijamą sprendimą.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2014-10-13 sprendimas Nr. 1P-545, kuriame išreikštas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus Panevėžio poskyrio vyriausiajam inspektoriui R. J., naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu ir 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Muitinės departamento prie Finansų ministerijos prašymą tenkinti.

Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2014-10-13 raštu Nr. 1P-545 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus Panevėžio poskyrio vyriausiajam inspektoriui R. J..

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.