Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei G. J., D. K., R. M., V. K., S. P., K. V., J. V., L. K., G. D., nepilnamečių E. R. ir O. R. atstovei pagal įstatymą S. P., G. R. atstovui pagal įstatymą šeimynai (duomenys neskelbtini), E. A. ir V. V. K. atstovams pagal įstatymą A. M. ir J. M., dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo miško sklypo du savininkai, jo mama E. M. ir jos brolis I. K.. Jis savo mamos palikimą priėmė laiku ir susitvarkė savo miško dalį ir tada pradėjo ieškoti iš I. K. pusės, kas galėtų susitvarkyti jo dalį. Žinojo, kad I. K. yra miręs. Susirado I. K. sūnaus V. K. dukrą S. P., su kuria pradėjo bendrauti ir pasakė kokia yra situacija, ir kad kažkas susitvarkytų I. K. dalį. Ji prieš du metus jam pasakė, kad tvarkysis, vėliau parašė per „mesendžerį“, kad negali susitvarkyti. Jis jai pasakė, kad teismo keliu perims I. K. dalį ir ji sutiko. Su kitais I. K. įpėdiniais artimo bendravimo nebuvo. Miškas yra jo tėviškėje ir jis prašydavo kaimynų, kad išvartas, sausuolius sutvarkytų, kad nebūtų apleistas miškas. Visus dokumentus, dėl miško, tvarkėsi dar I. K. gyvam esant, su I. K. sūnumi V. K.. Todėl po I. K. mirties laukė, kada visą palikimą susitvarkys V. K. ir dėl to praleido terminą palikimui priimti. Visi suinteresuotais asmenimis įtraukti asmenys yra iš I. K. pusės, tik D. K. ir R. M. yra jo mirusios sesers vaikai. Jie mažai bendraudavo su I. K. ir jo vaikais, nes didelis atstumas. Prašo pareiškimą tenkinti.

Suinteresuoti asmenys: (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė G. J., D. K., R. M., V. K., S. P., K. V., J. V., L. K., G. D., nepilnamečių E. R. ir O. R. atstovė pagal įstatymą S. P., G. R. atstovė pagal įstatymą šeimyna (duomenys neskelbtini), E. A. ir V. V. K. atstovai pagal įstatymą A. M. ir J. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jiems buvo pranešta tinkamai. Byloje yra gauti (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės G. J., valstybės įmonės Turto banko ir R. M. prašymai bylą nagrinėti jiems (jų atstovams) nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnyje įtvirtinta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jeigu šis terminas praleistas, jis gali būti atnaujinamas CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu.

CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, tai yra, kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad I. K. mirė (duomenys neskelbtini). Testamento sudaręs nebuvo. Po jo mirties teisę priimti palikimą turėjo jo sūnus V. K., tačiau pareiškėjo V. M. pareiškimo padavimo metu V. K. jau buvo miręs – (duomenys neskelbtini), taip ir nepriėmęs po tėvo mirties likusio palikimo į 172/343 dalį, 3,43 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini),

Po palikėjo I. K. ir pirmos eilės įpėdinio – sūnaus V. K. mirties, I. K. antros ir trečios eilės įpėdiniai palikimo per nustatytą terminą nepriėmė.

Pareiškėjas V. M., kaip vienintelį argumentą dėl ko nustatytais terminais nesikreipė dėl palikimo priėmimo nurodė tai, kad manė, jog palikimą priims mirusiojo įpėdiniai. Ir tik sužinojęs, jog palikėjo vaikaitė S. P. neketina priimti palikimo, kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Nagrinėjimu atveju terminas palikimui priimti praleistas žymiai, tai yra, po I. K. mirties praėjo 22 metai, tačiau teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo elgesį, bei į tai, kad I. K. įpėdiniai, kurie šioje byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis, nei po palikėjo mirties, nei bylos nagrinėjimo metu, neišreiškė jokio noro priimti mirusiojo I. K. palikimą, vertina pareiškėjo elgesį, kaip pakankamai rūpestingą.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kol įpėdinis, turintis teisę paveldėti pirmasis, per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, tol kitiems įpėdiniams nepereina teisė priimti palikimą. Jeigu įpėdinis atsisako palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad paveldėjimo santykiai neatsirado arba asmuo iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys). Kai įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, taip pat atsisako jį priimti, nesant kitų tos pačios eilės įpėdinių, teisė priimti palikimą pereina kitiems asmenims, iki tol neturėjusiems šios teisės, tai yra, paskesnės eilės įpėdiniams (CK 5.50 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju niekas dėl palikimo, likusio po I. K. mirties nesikreipė, kiti galimi įpėdiniai prieštaravimų dėl pareiškėjo pareiškimo nepateikė, nenustatyta, kad teigiamu teismo sprendimu būtų pažeisti kitų suinteresuotų asmenų interesai.

Esant visumai nustatytų aplinkybių, vadovaujantis protingumo bei teisingumo principais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir V. M. pareiškimas dėl termino palikimui, atsiradusiam po I. K. mirties, priimti atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalimi, 5.57 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo V. M. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.