Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio (pranešėjas), teisėjų Eligijaus Gladučio ir Valdo Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos ir nukentėjusiųjų T. I. ir A. I. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. išteisintas pagal BK 165 str., 1 d., 138 str. 1 d., 140 str. 1 d., 187 str. 1 d., nenustačius jo dalyvavimo šių nusikalstamų veikų padaryme.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. B. išteisintas kaltinant jį tuo, kad jis 2005 m. gruodžio 27 d. apie 14 val. 30 min., apsvaigęs nuo alkoholio, kartu su dviem tyrimo nenustatytais asmenimis, pabeldęs į A. I. buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, neteisėtai atvirai prieš savininkės A. I. valią, panaudodamas smurtą – ranka stumdamas duris atidariusią A. I., įsibrovė į nukentėjusiosios A. I. gyvenamąją patalpą – butą, pažeisdamas būsto neliečiamumą, po to A. I. bute sužalojo T. I., suduodamas jam keturis kartus į galvos sritį, o po smūgių T. I. nugriuvus ant lovos, sudavė gulinčiam ne mažiau kaip 7 kartus gumine lazda į veido sritį bei kairiąją krūtinės pusę, po to, užgriūdamas ant jo gulinčio ir suduodamas ne mažiau 3 kartus į galvos sritį, padarė nukentėjusiajam T. I. lengvą galvos smegenų sukrėtimą, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimą ir 7-o šonkaulio lūžį, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, be to, šaudamas šaunamuoju šratiniu ginklu ir pataikydamas Š. I. 3 kartus į kairiąją šlaunį ir kairiąją alkūnę bei nenustatytam asmeniui suduodant nugriuvusiam ant lovos Š. I. gumine lazda į kaktos kairiąją pusę, suduodant ne mažiau 5 kartus į nugarą, padarė jam kaktos kairės pusės poodinę kraujosruvą, 4 ruožų pavidalo poodines kraujosruvas nugaroje, kairės alkūnės ir kairės šlaunies žaizdas, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, be to, A. I. bute tyčia sugadino A. I. priklausantį turtą – numetė ir sudaužė televizorių „Philips“ 600 Lt vertės ir televizorių „Seg“ 300 Lt vertės, padarydamas 900 Lt turtinę žalą.

Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo A. B. nuteisti:

- pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 m.;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 m. 9 mėn. Vadovaujantis BK 48 str. 2 d., 3 d., 6 d. 3 p., 5 p., įpareigoti A. B. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir iki 2008-01-01 neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl A. B. išteisintas nepagrįstai. Teismas pripažino, kad įvykio vietos apžiūros metu nukentėjusiųjų bute rastas raktas yra nuo K. T. buto, kur gyvena ir kaltinamasis A. B., durų, tačiau padarė netinkamą išvadą, kad įvykio vietoje rastas raktas pateko į nukentėjusiųjų butą ne iš paties A. B. drabužių. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusieji Š. I., T. I., A. I. ir liudytojas S. I. parodė, kad svetimą raktą bute rado tuoj po įvykio, kai, pažeidus buto neliečiamybę, buvo sumušti broliai Š. I. ir T. I. bei sudaužyti A. I. priklausantys televizoriai, visi jie nurodė konkrečią rakto radimo vietą, jų parodymai nuoseklūs, todėl nėra pagrindo jais netikėti. Be to, teismo išvada, kad nusikalstamas veikas padarė kiti bare buvę asmenys, nepagrįsta jokiais įrodymais, o iš bylos medžiagos matyti, kad motyvą padaryti žalos Ivanovų šeimai, ypatingai T. I., turėjo tik išteisintasis, kuris prieš tai vykusio konflikto metu buvo nukentėjęs nuo T. I.. Nors teismas ir nepripažino įrodymu asmens parodymo atpažinti protokolo, motyvuodamas tuo, kad Š. I. jau anksčiau pažinojo A. B. ir, susiedamas įvykį bute su bare kilusiu konfliktu, atpažindamas išteisintąjį, galėjo sąžiningai klysti, tačiau nepagrįstai nesirėmė nukentėjusiojo Š. I. parodymais, kuriais jis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad asmuo, kuris 2005 m. gruodžio 27 d. su kauke ant galvos su dviem asmenimis įsibrovė į butą ir šaudė į jo brolį, yra A. B..

Prokurorė teigia, kad išteisintojo A. B. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai kelia pagristų abejonių. 2005 m. gruodžio 30 d., t. y. tuoj po nusikalstamų veikų padarymo, jis apklausiamas parodė, kad visus savo raktus nešiojasi ryšulyje, kartu susegtus, neprisiminė ar 2005 m. gruodžio 27 d. iš namų jis išėjo su ryšuliu raktų, ar atsisegęs buto raktą atskirai, negalėjo paaiškinti kaip jo buto raktas atsidūrė Ivanovų bute, tačiau 2006 m. gruodžio 20 d. apklausiamas įtariamuoju jis nurodė, kad buto raktą atsegė nuo raktų ryšulio ir įsidėjo į džemperio kišenę. Išteisintojo parodymai buvo nenuoseklūs, tačiau teismas nepagrįstai neatsižvelgę į šią aplinkybę.

Prokurorė nurodo, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi liudytojos K. T. parodymais, kad ji 2005 m. gruodžio 27 d. 13 val. 30 min., grįžusi namo iš darbo, rado A. B., kuris tą dieną nebeišėjo iš namų, nes ta aplinkybė, kad K. T. 2005 m. 27 d. baigė darbą parduotuvėje 13 val. 30 min., nepatvirtina, kad kaltinamasis A. B. apie 14 val. 30 min. nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Liudytojos parodymai atitinka A. B. parodymus, tačiau prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms. K. T. su A. B. gyvena faktinėje santuokoje ir jos duoti parodymai vertintini kritiškai, kaip bandymas padėti A. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Prokurorė daro išvadą, kad dėl visų nurodytų aplinkybių išteisinamasis nuosprendis turi būti panaikintas ir A. B. pripažintas kaltu pagal visus jam pateiktus kaltinimus.

Apeliaciniu skundu nukentėjusieji T. I. ir A. I. teigia nesutinkantys su išteisinamuoju nuosprendžiu ir prašo A. B. pripažinti kaltu pagal jam inkriminuotus kaltinimus.

Teismo posėdyje prokurorė prašė prokurorės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nukentėjusiųjų apeliacinius skundus tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Nukentėjusieji T. I. ir A. I. savo apeliaciniame skunde nenurodo savo prašymo A. B. pripažinti kaltu motyvų, todėl nagrinėjami tik prokurorės skundo argumentai.

Prokurorė nesutinka su nuosprendyje pateiktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir teigia, kad teismas, neteisingai įvertinęs įrodymus, padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą apie išteisintojo A. B. nedalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme.

Vienas pagrindinių argumentų, kuriuo buvo grindžiami A. B. pateikti kaltinimai, buvo tas, kad nukentėjusysis Š. I. atpažino A. B. kaip nusikaltime dalyvavusį asmenį. Teismas nelaikė parodymo atpažinti rezultatų A. B. kaltę patvirtinančiu įrodymu. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė parodymo atpažinti rezultatus laikyti įrodymu.

Nukentėjusysis Š. I., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad A. B. nusikaltimo dieną matė du kartus: pirmą kartą – kilus konfliktui bare tarp išteisintojo ir T. I. ir antrą kartą – A. B., dėvinčiam kaukę, įsiveržus į (duomenys neskelbtini) butą ir ėmus šaudyti šratiniu ginklu ( 1 t., 43-45 b. l. ). A. B. neneigė fakto, kad tarp jo ir T. I. įvykio dieną bare įvyko konfliktas, todėl asmens parodymo atpažinti metu reikėjo patikrinti antrąją Š. I. nurodytą aplinkybę – ar jo šeimos bute dėvintis kaukę asmuo buvo A. B.. Siekiant eliminuoti galimybę Š. I. susieti prieš nusikaltimą matytą A. B. su asmeniu, šaudžiusiu jo šeimos bute, nukentėjusiajam parodymo atpažinti metu turėjo būti sudarytos sąlygos, maksimaliai artimos toms, kuriomis jis matė šį asmenį nusikaltimo metu. Iš asmens parodymo atpažinti protokolo ir fotolentelių matyti, kad Š. I. tokios galimybės neturėjo: A. B. parodytas atpažinti atviru veidu, be kaukės, sėdintis ( 1 t., 58-61 b. l. ). Nukentėjusiojo parodymų eiga buvo tokia pat, kaip ir apklausus jį liudytoju: jis pirmiausia patvirtino, kad iš veido bruožų atpažįsta bare su jo broliu T. I. konfliktavusį asmenį, o po to nurodė, kad pagal galvos formą, ūgį, kūno sudėjimą atpažįsta tą patį asmenį kaip šaudžiusį Ivanovų bute. Nors Š. I. apklausoje buvo nurodęs, kad nusikaltimo metu matytą asmenį atpažintų ir pagal gestikuliaciją, judesius, tačiau parodymo atpažinti protokole nėra užfiksuota, kad nukentėjusiajam būtų sudarytos sąlygos stebėti rodomų atpažinti asmenų veiksmus. Esant tokioms atpažinimo sąlygoms ir nukentėjusiojo parodymams, negalima nustatyti, ar A. B. atpažinimą lėmė Š. I. nusikaltimo metu įsidėmėti išteisintojo požymiai, ar atpažinimas buvo sąlygotas aplinkybės, kad Š. I. prieš nusikaltimą matė A. B. konfliktuojantį bare ir atpažindamas susiejo jį su nusikaltimą padariusiu asmeniu. Kadangi parodymas atpažinti nebuvo atliktas taip, kad nekeltų abejonių ir pašalintų klaidos ir atsitiktinumo galimybę atpažįstant nusikaltimą padariusį asmenį, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šio tyrimo veiksmo rezultatai negali būti patikimu įrodymu, pagrindžiančiu A. B. dalyvavimą nusikaltimo padaryme.

Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nesirėmė Š. I. apklausos metu duotais parodymais, kad į jo šeimos butą su kauke įsibrovęs ir šaudęs asmuo buvo A. B.. Šis argumentas nepagrįstas. Nukentėjusiojo apklausoje duoti parodymai buvo tikrinami asmens parodymo atpažinti metu. Šio tyrimo veiksmo metu gautų duomenų įrodomoji reikšmė jau aptarta, taigi teismas neturėjo pagrindo remtis nukentėjusiojo parodymų dalimi, kuri nebuvo vienareikšmiškai patvirtinta kito tyrimo veiksmo metu.

Kita aplinkybė, kuria buvo grindžiamas A. B. pareikštas kaltinimas, buvo ta, kad įvykio vietoje – Ivanovų bute – rastas A. B. buto durų raktas. Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neturėjo pagrindo nesiremti šiuo įrodymu, nes nukentėjusiųjų parodymai dėl rakto radimo vietos jų bute buvo nuoseklūs. Šis argumentas taip pat nepagrįstas. Raktas nėra individualus asmenį identifikuojantis požymis, kuris neabejotinai patvirtintų asmens buvimo rakto radimo vietoje faktą. Raktas, kaip ir bet kuris kitas daiktas, įvykio vietoje gali būti paliekamas tiek paties savininko, tiek kito asmens. A. B. priklausančio rakto radimas nusikaltimo vietoje yra netiesioginis įrodymas, kuris išvadą apie išteisintojo buvimą Ivanovų bute leistų daryti tik esant kitų tai patvirtinančių įrodymų. Tokių įrodymų byloje nėra. Priešingai, nors A. B. neneigė, kad įvykio vietoje rastas raktas nuo jo buto durų, tačiau jis pateikė paaiškinimus, iš kurių matyti, kad raktas galėjo pakliūti į Ivanovų butą, jam pačiam ten nebūnant. Pagal išteisintojo parodymus, jis šį raktą galėjo prarasti tuo metu, kai metė savo degantį džemperį su raktu kišenėje į Ivanovų pusę konflikto bare metu. A. B. esmines aplinkybes dėl rakto visose apklausose, taip pat ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nurodė tas pačias, todėl jokių esminių prieštaravimų jo parodymuose nėra. Išteisintojo versija apie iki nusikaltimo prarastą raktą bylos įrodymais nepaneigta, jokių naujų duomenų nepateikiama ir apeliaciniame skunde. Todėl prokurorės daroma išvada, jog raktas negalėjo atsirasti įvykio vietoje kitu būdu nei tik iš A. B. drabužių, yra prielaida, kuria paneigti išteisintojo parodymų negalima, nes jo teiginiai gali būti atmesti tik bylos įrodymais pagrįstais motyvais.

Išteisintasis A. B. viso proceso metu teigė, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo bute su sugyventine A. T.. Ši liudytoja patvirtino išteisintojo alibi. Prokurorė liudytojos parodymų objektyvumu abejoja dėl to, kad šie parodymai esą prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, be to, ši liudytoja yra išteisintojo sugyventinė. Šie argumentai nepagrįsti. Pripažinus teisinga pirmosios instancijos teismo išvadą, kad byloje nėra patikimų įrodymų visumos, neginčytinai patvirtinančios A. B. kaltę, nėra jokio pagrindo liudytojos A. T. parodymus vertinti kaip prieštaraujančius kitiems bylos įrodymams. Liudytojos parodymus, kad ji nusikaltimo dieną grįžusi namo apie 13 val. 30 min., rado juose išteisintąjį, tą dieną nebeišėjusį iš namų, patvirtina rašytinis įrodymas – liudytojos darbovietės kasos žurnalo čekis, todėl teismas nuosprendyje darydamas išvadą apie A. B. nedalyvavimą nusikaltimo padaryme, pagrįstai rėmėsi šios liudytojos parodymais.

Remiantis išdėstytais argumentais, teismo sprendimas išteisinti A. B. yra pagrįstas ir atitinka nekaltumo prezumpcijos nuostatas, kad visos nepašalintos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos bei nukentėjusiųjų T. I. ir A. I. apeliacinius skundus atmesti.