- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2015-09-17
- Bylos Nr.
- e2S-1649-480/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00710-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- R. L., G. L.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Gamanta servisas“
- Kategorijos
- 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 119.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų R. L. ir G. L. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1397-652/2015 pagal pareiškėjų R. L. ir G. L. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys UAB „Gamanta servisas“ ir antstolis A. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjai R. L. ir G. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydami nutraukti jų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo pareiškėjams palikti santuokines pavardes bei patvirtinti tarp pareiškėjų 2015 m. vasario 23 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjai nurodė, kad yra visos sąlygos nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu: nuo santuokos sudarymo yra suėję daugiau nei vieneri metei, yra sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Santuokoje įgytas turtas pasidalintas minėta sutartimi, bendrų kreditorių nėra, išlaikymo vienas iš kito nereikalauja. Pareiškėjai 2015 m. kovo 27 d. pateikė patikslintą 2015 m. kovo 26 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo kreditorius UAB „Gamanta servisas“ atsiliepime į pareiškimą prašė atmesti pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kaip visiškai nepagrįstą ir neteisėtą; atmesti pareiškėjų pareiškimu prašomą tvirtinti sutartį ir padalinti pareiškėjams priklausančią ½ buto dalį lygiomis dalimis po ¼ buto, nustatyti realias buto dalis, priklausančias kiekvienam iš pareiškėjų ir UAB „Gamanta servisas“; nustatyti buto dalių naudojimosi tvarką; padalinti transporto priemones, nurodytas pareiškėjų sutartyje, po lygiai, t. y. po 1 automobilį kiekvienam sutuoktiniui; nustatyti, kad skolininkui G. L. priklauso ½ R. L. pajamų, gaunamų iš VSDFV Alytaus skyrius, taip pat ½ dalis gaunamų ar ateityje gautinų - darbo užmokesčio, pajamų iš intelektinės veiklos, sveikatos draudimo, invalidumo išmokų ar patalpų bei bet kurių kitų pajamų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad nesutinka su pareiškimo reikalavimu nutraukti santuoką pagal pateiktą 2015-02-23 sutartį, kadangi tai sukurtų galimybę pareiškėjams sumažinti suinteresuoto asmens teisę vykdyti išieškojimą ir susigrąžinti 355000 litų, kurių pareiškėjai iki šiol nėra grąžinę ir nuolatos visomis teisinėmis procedūromis bando sumažinti savo mokumą, pasidalinti ar kitaip apsunkinti išieškojimą iš esamo turto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi pareiškėjų R. L. ir G. L. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliko nenagrinėtą. Teismas nurodė, kad kreditorius UAB „Gamanta servisas“ nesutiko su pareiškimo reikalavimu nutraukti santuoką pagal pateiktą 2015-02-23 sutartį, kurioje numatyta, kad po santuokos nutraukimo ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis lieka sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise (sutarties 1.1 punktas). Akivaizdu, kad byloje kilo ginčas dėl turto padalijimo, ko pareiškėjai, po UAB „Gamanta servisas“ atsiliepimo gavimo, tikslindami 2015-02-23 santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, 2015-03-26 sutartyje neišsprendė, t. y. paliko šią nuostatą tokią pačią. Iš to seka, kad tokio turinio sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių negali būti patvirtinta teismo, esant kreditoriaus prieštaravimui dėl turto pasidalijimo tarp pareiškėjų. Byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo pagrindu nėra aiškumo dėl ½ buto, dėl kurio būtent ir kyla ginčas, priklausomybės: jis priklauso vienam pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise ar abiem pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tik registruotas vieno iš jų vardu. Šis klausimas gali būti išspręstas tik ginčo teisenos tvarka. Santuokos nutraukimo abipusiu sutarimo esmė yra ta, kad santuoka nutraukiama supaprastinto proceso tvarka, jei atitinka Civilinio kodekso 3.51 straipsnio sąlygas, o pastaruoju atveju nėra išpildyta viena iš pastarojo straipsnio sąlygų - teisėtos sutarties pateikimas (CK 3.53 str. 4 d.), todėl kilęs ginčas šio supaprastinto proceso tvarka negali būti išspręstas. Tai sudaro pagrindą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu palikti nenagrinėtu, nes bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo, jog pareiškimas neatitinka keliamų reikalavimų (CPK 296 str. 1 d. 11 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjai R. L. ir G. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-04-27 nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjai nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, aiškindamasis dėl teismui pateiktos sutarties turinio neatskleidė bylos esmės. UAB „Gamanta servisas“ suklaidino teismą, teigdama, kad turi teisę nukreipti išieškojimą į sutuoktinių turimą turto dalį ir po skyrybų ¼ buto dalis turėtų atitekti UAB „Gamanta servisas“ skolininkui G. L.. Byloje yra visi įrodymai, kad pareiškėjai santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas buvo įgytas santuokoje už sutuoktinių bendras lėšas ir įregistruotas G. L. vardu sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise kaip šeimos turtas, o pusė šio buto, kuri priklausė G. L. vykdymo proceso metu perėjo UAB „Gamanta servisas“ nuosavybėn ir šiuo metu priklauso šiai bendrovei. Kadangi buto savininkai yra du - pusė buto priklauso R. L. asmeninės nuosavybės teise, o likusi kita pusė buto, anksčiau priklausiusi G. L., dabar priklauso šio asmens kreditoriui UAB „Gamanta servisas“, teismo buvo prašoma įteisinti šią faktinę situaciją nekilnojamojo turto registre nurodant tikrąjį pusės buto savininką - R. L.. Todėl teismo teiginys, kad klausimas dėl buto priklausomybės gali būti išspręstas tik ginčo tvarka ir dėl buto turtinės priklausomybės (nuosavybės) nustatymo, pareiškėjai gali kreiptis į teismą su atskiru prašymu, neturi teisinio pagrindo. Antstolio žinioje yra vykdomoji byla, kurioje jau yra išspręstas sutuoktinių turėto buto padalinimo ir G. L. pusės turėto buto perdavimo išieškotojui klausimas, todėl papildomai kreiptis į teismą dėl buto turtinės priklausomybės (nuosavybės) nustatymo nėra teisinės būtinybės. Teismui pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra teisėta, o vieno iš pareiškėjų kreditoriaus pretenzijos dėl buto priklausomybės yra nepagrįstos.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacijos objektą sudaro Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria pareiškėjų pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliktas nenagrinėtas, konstatavus, kad bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo, jog pareiškimas neatitinka keliamų reikalavimų (CPK 296 str. 1 d. 11 p.).
Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPKXXXV skyriaus teisės normos. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir CPK 539 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas, prieš patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį, turi patikrinti, ar joje nustatytos sąlygos iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai. CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 540 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos, skirtos sutuoktinių kreditorių interesų apsaugai. CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte sutuoktiniai įpareigojami prašyme nutraukti santuoką nurodyti duomenis apie sutuoktinių arba vieno iš jų kreditorius. CPK 540 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai pareiškia reikalavimus, teismas sustabdo bylą, kol bus išspręsti kreditorių reikalavimai. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar pažeidžia vaikų, vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, o bylą sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti tarp jų sudarytą santuoką abiejų bendru sutikimu ir pateikė patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjų kreditorius UAB „Gamanta servisas“ atsiliepime į pareiškimą prašė atmesti pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, netvirtinti pareiškėjų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, taip pat - padalinti pareiškėjams priklausančią buto dalį po ¼ buto; nustatyti realias buto dalis, priklausančias kiekvienam iš pareiškėjų ir UAB „Gamanta servisas“; nustatyti buto dalių naudojimosi tvarką, padalinti transporto priemones po 1 automobilį kiekvienam sutuoktiniui; nustatyti, kad skolininkui G. L. priklauso ½ R. L. gaunamų ar ateityje gautinų pajamų. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi, vadovaudamasis CK 3.53 straipsnio 4 dalimi ir CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu, pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliko nenagrinėtą. Teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo, jog pareiškėjų pareiškimas neatitinka keliamų reikalavimų.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, suinteresuotas asmuo (kreditorius) UAB „Gamanta servisas“ pareiškė savarankiškus reikalavimus byloje dėl pareiškėjų turto padalinimo. Kaip minėta, tuo atveju, jeigu nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai pareiškia reikalavimus, teismas sustabdo bylą, kol bus išspręsti kreditorių reikalavimai (CPK 540 str. 4 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs santuokos nutraukimo pasekmių sutarties trūkumus, nepagrįstai nesustabdė bylos nagrinėjimo ir pareiškėjų pareiškimą paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu.
CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktų pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjams nebuvo nustatęs pareiškėjams termino ieškinio trūkumams pašalinti, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas paliko ieškinį nenagrinėtu nesant įstatyme numatyto pagrindo, o tai sudaro atskirą pagrindą panaikinti skundžiamą Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikė procesines normas, todėl skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.