- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- e2S-149-259/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01609-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“
- Suinteresuotas asmuo
- R. S., N. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės Astos Lukšienės atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo suinteresuoti asmenys – R. S., N. S., antstolė Asta Lukšienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Litesko“ kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti, kad skolininkui R. S. bendroje jungtinėje su jo sutuoktine N. S. nuosavybėje priklauso pusė (1/2) sutuoktinės N. S. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintinų pajamų, kurias ji gauna arba ateityje gaus iš darbdavio ar kitų subjektų. Nurodė, kad pareiškėja 2020-05-22 iš antstolės Astos Lukšienės gavo pasiūlymą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo bei patvarkymą dėl skolininko sutuoktinio darbo užmokesčio arešto vykdomojoje byloje Nr. 0140/14/01750, kuriuo antstolė informavo pareiškėją apie tai, kad skolininko R. S. sutuoktinė N. S. dirba ir gauna darbo užmokestį. Antstolė areštavo dalį piniginių lėšų nuo skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalies, kuri viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), bei pareiškėjai pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas geruoju skolos nemoka, asmeninio turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, neturi, o skolininko sutuoktinė gauna pajamas, tikslinga nustatyti pajamų dalį, esančią bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nes tai yra vienintelė pareiškėjos kaip kreditorės interesų užtikrinimo priemonė.
Atsiliepimas
2. Antstolė Asta Lukšienė atsiliepime į pareiškėjos prašymą, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad antstolės žinioje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0140/14/01750, kuri užvesta pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 20140710 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 22199399/2014 dėl 35,68 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų ir 20,00 Eur išieškotojo apmokėtų būtinųjų vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko R. S. UAB „Litesko“ naudai. Atliekant priverstinio vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose, areštuotos atsiskaitomosios banko sąskaitos, tikrinta skolininko turtinė padėtis. Patikrinus VĮ „Regitra“ – skolininkas neturi registruotų transporto priemonių. VĮ „Registrų centras“ pateikia duomenis, jog skolininkas, asmenine nuosavybės teise, registruoto nekilnojamojo turto neturi. Skolininkas nedirba ir pajamų negauna, asmeninio turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, neturi. Skolininko sutuoktinė gauna VSDFV Kauno skyriaus mokamą išmoką, todėl tikslinga nustatyti pajamų dalį, esančią bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nes tai užtikrintų kreditoriaus interesus bei teisėtus lūkesčius, kad skola būtų grąžinta per įmanomai trumpiausią laiką. 20200514 priimtas patvarkymas dėl skolininko sutuoktinei priklausančio darbo užmokesčio arešto ir pasiūlymas dėl turto dalies nustatymo Nr. S2014015202, kuriuo areštuota skolininko R. S. sutuoktinės N. S. gaunamos išmokos dalis, viršijanti vieną minimalią mėnesinę algą, bet ne daugiau kaip 133,72 Eur bendroje sumoje, pervedant į antstolės Astos Lukšienės depozitinę sąskaitą Nr. LT614010040800040928. Vadovaujantis CPK 667 straipsniu, Sprendimų vykdymo instrukcijos 101 punktu pasiūlyta skolininkui per 20 dienų nuo patvarkymo surašymo dienos pateikti antstolei Sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkas per skirtą laiką nepateikė notarine tvarka patvirtinto sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, todėl pareiškėjai buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo jo sutuoktinės gaunamoje išmokoje.
3. Suinteresuotas asmuo N. S. pateikė teismui nuomonę raštu, jog nesutinka, kad būtų nustatyta skolininkui jos sutuoktiniui priklausanti turto dalis jos gaunamoje išmokoje. Nurodė, jog su sutuoktiniu daug metų kartu negyvena, neveda bendro ūkio, gaunama išmoka reikalinga sveikatos poreikiams tenkinti, kadangi suinteresuotas asmuo neįgalus, priklauso nuo ją prižiūrinčios dukros veiksmų. Pateikė rašytinius įrodymus apie turimą neįgalumą.?
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjos UAB „Litesko“ prašymo dėl skolininko turto dalies nustatymo.
5. Teismas nustatė, kad skolininkas R. S. ir suinteresuotas asmuo N. S. yra sutuoktiniai. Skolininko R. S. sutuoktinė N. S. gauna iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nuolatinę išmoką. Antstolė 2020 m. gegužės 14 d. areštavo skolininko sutuoktinės N. S. gaunamos išmokos dalį, viršijančią vieną minimalią mėnesinę algą, bet ne daugiau kaip 133,72 Eur bendrojoje sumoje ir pasiūlė skolininkui pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkui neįgyvendinus siūlymo, antstolė 2020 m. birželio 22 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Iš Lietuvos Respublikos Vedybų sutarčių registro išrašo matyti, kad skolininkas su sutuoktine nesudarę Vedybų (Povedybinės) sutarties. Kadangi duomenų, patvirtinančių, kad santuoka tarp skolininko ir jo sutuoktinės būtų nutraukta, o jų turtas padalintas, nėra, teismas sprendė, kad skolininko ir jo sutuoktinės turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.87 straipsnis).
6. Teismas taip pat nustatė, kad antstolės A.Lukšienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0140/14/01750, kuri užvesta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. vykdomojo rašto Nr. 2-2199- 399/2014 pagrindu. Minėtoje civilinėje byloje skola iš R. S. priteista išieškotojos UAB „Litesko“ naudai už šilumos energiją, jos tiekimo sistemų eksploatavimo paslaugas teiktas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2007 m. kovo 31 d. Valstybės įmonės Registrų centras gyventojų registro duomenimis nustatyta, jog santuoka tarp R. S. ir N. S. sudaryta (duomenys neskelbtini). Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog skola atsidaro iki santuokos sudarymo už suinteresuotam asmeniui R. S. suteiktas paslaugas. Skolininko R. S. įsiskolinimas šiai dienai yra: 13,81 Eur skolos, 0,15 Eur delspinigių, 21,72 bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų metinių palūkanų, kas teismo vertinimu pripažintina maža skola. Vykdomosios bylos duomenimis R. S. per visą vykdymo procesą negrąžino nė dalies priteistos skolos, nors prievolė yra asmeninė skolininko prievolė, atsiradusi prieš daugiau nei 6 metus ir skolininko nevykdoma. Iš suinteresuoto asmens N. S. pateiktų rašytinių įrodymų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatyta, jog suinteresuotas asmuo yra neįgalus, gauna tik valstybės skiriamą išmoką, su darbo santykiais susijusių pajamų neturi.
7. Teismas nurodė, kad spręsdamas klausimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo, vadovaujasi protingumo, šalių interesų tarpusavio derinimo principais. Todėl teismas, įvertinęs civilinėje byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į nedidelę skolos sumą, sprendė, jog nėra pakankamo pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į skolininko pasyvų elgesį vykdymo proceso metu dėl nedidelės skolos sumos išieškojimo, negalima daryti pagrįstos išvados, jog neįgali skolininko sutuoktinė turėtų pareigą atlyginti skolininko asmenines skolas, be to, tai neatitiktų aukščiau nurodytų teisės principų esmės ir pažeistų šalių tarpusavio interesų pusiausvyrą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo antstolė Asta Lukšienė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjos UAB „Litesko“ prašymą nustatyti skolininko turto dalį, esančią bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Sutuoktinio asmeninių prievolių išieškojimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto yra galimas. Nustačius, jog skolininko prievolė yra asmeninė, išieškojimas gali būti nukreiptas į dalį bendrame turte tik po to, kai reikalavimui patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Šios aplinkybės ir buvo nustatytos skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje.
8.2. Kreditorius turi lūkesčių, kad skola būtų grąžinta per įmanomai trumpiausią laiką. Skolininkui nemokančiam skolos iš asmeninių lėšų ar turto, vadovaujantis CPK 667 straipsnio 4 dalimi išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Tuo tarpu skolos dydis neturi esminės reikšmės, vertinant priverstinio vykdymo būdus ir priemones.
8.3. Pirmosios instancijos teismas vertindamas skolininko turto dalį, esančią bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatė, jog su darbo santykiais susijusių pajamų skolininko sutuoktinė neturi. CPK 737 straipsnis numato išieškojimą iš kitų skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui. Išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių pensijų išmokų. Marijampolės apylinkės teismas vadovavosi protingumo, šalių interesų tarpusavio derinimo principais, tačiau laikėsi subjektyvios nuomonės ir atsižvelgė tik į sutuoktinių interesus, tuo tarpu palikdamas išieškotoją UAB „Litesko“ be galimybės atgauti skolą, kurios akivaizdžiai skolininkas nesistengia grąžinti.
8.4. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Įvertinus aplinkybę, jog skolininkas asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi ir kitokių pastangų grąžinti skolą nerodo, o skolininko sutuoktinė gauna pajamas, kurios prilyginamos darbo užmokesčiui ir iš tokių pajamų išieškojimą reglamentuoja CPK straipsniai, skundžiama Marijampolės apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo N. S. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad dėl sveikatos būklės negali pradėti skyrybų proceso, nors su skolininku jokio bendro ūkio neveda. Gaunama išmoka reikalinga pareiškėjos sveikatos poreikiams tenkinti.
10. Pareiškėja UAB „Litesko“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima iš jos išieškoti. Šios materialinės teisės normos įgyvendinimas yra įtvirtintas CPK 667 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Šio straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Šią normą sistemiškai aiškinant su CK 4.80 straipsnio 3 dalimi darytina išvada, kad įstatymu yra ginami išieškotojo interesai – skolininko dalis atidalijama taip, kad iš jos gali būti išieškota, t. y. patenkinti kreditoriaus reikalavimai. Pinigai yra daikto ekvivalentas, todėl jų priteisimas nepažeidžia teisėtų interesų.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vadovavosi protingumo, šalių interesų tarpusavio derinimo principais, tačiau laikėsi subjektyvios nuomonės atsižvelgiant tik į sutuoktinių arba vieno iš sutuoktinių interesus, kuris natūralu, kad nenori jog būtų paliestos jo gaunamos pajamos. Nurodytas argumentas, kuris niekaip nėra patvirtintas, kad šalys „negyvena kartu“, „neveda bendro ūkio“ nepaneigia fakto, jog sutuoktiniai esantys santuokoje turi dalis bendrame turte. Toks teismo sprendimas ir toliau leistų skolininkui vengti atsiskaityti su kreditorium ir tuo piktnaudžiauti pažeidžiant kreditoriaus interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
12. Byloje sprendžiamas ginčas dėl asmeninės skolininko prievolės kreditoriui išieškojimo, pasinaudojant skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje su kitu asmeniu teisiniu institutu, vykdomojoje byloje nesiėmus visų galimų veiksmų skolininko asmeninės nuosavybės teise valdomam turtui nustatyti.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 3.110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Taigi, asmeninės sutuoktinio prievolės, kurios atsirado iki santuokos sudarymo, gali būti išieškomos iš jo dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tačiau tik po to, kai neabejotinai nustatoma, kad skolininko turimo asmeninio turto nepakanka jo asmeninėms prievolėms padengti. Kitu atveju būtų pažeistas bendrasis principas, kad asmeninės sutuoktinių prievolės vykdomos iš asmeninio sutuoktinio turimo turto (CK 3.110, 3.112, 3.115 straipsniai).
14. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas apibrėžtas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje. Įstatymas įtvirtina nebaigtinį turto, kuris įstatymu pripažįstamas asmeniniu sutuoktinio turtu, sąrašą. Nagrinėjamu atveju, remiantis vykdomosios bylos Nr. 0140/14/01750 duomenimis, antstolė Asta Lukšienė vykdydama skolininkui R. S. priklausančio turto paieška pateikė užklausas Nekilnojamojo turto registrui (vykd. b. Nr. 0140/14/01750, 4 b. l.), VĮ „Regitra“ (vykd. b. Nr. 0140/14/01750, 5 b. l.), Sodrai (vykd. b. Nr. 0140/14/01750, 6 b. l.). užklausas bankams dėl piniginių lėšų sąskaitose (vykd. b. Nr. 0140/14/01750, 7-9 b. l.). Taigi, antstolė atliko įprastines užklausas dėl skolininko turto, kuris yra registruojamas, arba duomenys apie jį yra saugomi atitinkamų institucijų registruose, tačiau byloje nėra duomenų, kad antstolė būtų pateikusi užklausas Testamentų registrui tikslu išsiaiškinti, ar skolininkas nėra paveldėjęs kokio nors turto (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vykdomojoje byloje nėra duomenų ir apie tai, ar buvo kreiptasi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tikslu išsiaiškinti, kokią informaciją apie skolininko kaip mokesčių mokėtojo pajamas turi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolė neatliko visų galimų veiksmų skolininko asmeninės nuosavybės teise valdomam turtui nustatyti.
15. Apeliacinio teismo vertinimu aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad antstolė nesiėmusi visų galimų veiksmų skolininko asmeninės nuosavybės teise valdomam turtui nustatyti, jog galėtų iš šio turto vykdyti išieškojimą, nepagrįstai pradėjo CPK 667 straipsnyje nustatytą procedūrą. Tai neatitinka CK 3.110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos dėl asmeninio prievolių vykdymo tvarkos ir CPK 666 straipsnio 1 dalyje nurodytos išieškojimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad jau 2014 m. rugsėjo 19 d. buvo žinoma, jog skolininkas R. S. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu negyvena vykd. b. Nr. 0140/14/01750, 18 b. l.), tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad išieškotojui CPK 620 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka buvo pasiūlyta imtis priemonių skolininko gyvenamajai vietai nustatyti tikslu inicijuoti išieškotojo paiešką per policiją. Antstolė per laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. atliko tik tris užklausas Sodrai dėl duomenų apie skolininko R. S. gaunamas draudžiamasis pajamas ir vieną užklausą apie skolininko sutuoktinės N. S. gaunamas draudžiamasis pajamas. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad nebuvo imtasi visų galimų veiksmų surasti skolininką ir jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, o išieškojimo veiksmai nebuvo operatyviai atliekami.
16. Nurodytos aplinkybės yra ypač reikšmingos atsižvelgiant į tai, kad skolininko R. S. sutuoktinei N. S. 2018 m. gegužės 10 d. diagnuozuotas (duomenys neskelbtini), kuris lydimas tokių gretutinių ligų kaip (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 36-37). Dėl turimų susirgimų N. S. iki 2021 m. rugpjūčio 18 d. nustatytas techninės, gyvenamosios aplinkos pritaikymo ir kito asmens pagalbos poreikis mobilumui didinti, bendravimo galimybėms užtikrinti ir kitiems asmeniniam savitvarkos poreikiams tenkinti (e. b. l. 33-34). Suinteresuotam asmeniui N. S. dėl jos sveikatos būklės mokamos socialinio draudimo išmokos – netekto darbingumo pensija (e. b. l. 39,46-47). Pati N. S. nurodo, kad yra slaugoma dukros, kurios pagalba teikia į bylą dokumentus (e. b. l. 32), o pateikti dokumentai patvirtina, jog N. S. gyvena (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu skolininko gyvenamoji vieta nežinoma. Šios aplinkybės paneigia pareiškėjos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytą argumentą, kad bylos medžiaga nepatvirtina, jog skolininkas ir jo sutuoktinė neveda bendro ūkio. Priešingai šios aplinkybės gali būti vertinamos kaip paneigiančios CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės prezumpciją dėl suinteresuoto asmens N. S. gaunamų socialinio draudimo išmokų.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu aukščiau nurodytų aplinkybių visuma pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad įvertinus individualias šioje byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, negalimas skolos pareiškėjai išieškojimo nukreipimas į suinteresuoto asmens N. S. gaunamą socialinio draudimo išmoką. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju atsižvelgiant į išieškomą sumą (133,72 Eur), kuri pareiškėjai UAB „Litesko“ laikytina santykinai maža, ir skolininko sutuoktinės slaugos poreikius dėl sveikatos būklės, išieškojimo nukreipimas į skolininko sutuoktinės gaunamą socialinio draudimo išmoką, formaliai laikytina bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, reikšmingai pažeistų skolininko R. S. sutuoktinės kaip trečiojo asmens interesus. Tuo tarpu pareiškėjai, atsižvelgiant į jos ūkinės veiklos pobūdį, nurodyta suma negali būti vertinama kaip daranti kokią nors įtaką jos ūkinės veiklos perspektyvoms, dėl ko būtų galima konstatuoti jos kaip išieškotojos interesų pažeidimą. Todėl nustačius, kad nebuvo imtasi visų galimų veiksmų skolininko asmeninės nuosavybės teise valdomam turtui nustatyti, iš kurio pirmiausia ir turėtų būti vykdomas išieškojimas, ir byloje esant įrodymų, kurie gali būti vertinami kaip paneigiantys bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės prezumpciją dėl suinteresuoto asmens N. S. gaunamų socialinio draudimo išmokų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjos prašymas nustatyti, kad skolininkui R. S. bendroje jungtinėje su jo sutuoktine N. S. nuosavybėje priklauso pusė (1/2) sutuoktinės N. S. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintinų pajamų, kurias ji gauna arba ateityje gaus iš darbdavio ar kitų subjektų, atmestas pagrįstai.
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, konstatuoja, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 98 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.