- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-06
- Bylos Nr.
- 2A-1650-395/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-02147-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Nijolia Indreikienė, Algirdas Remeika
- Atsakovas
- G. A.
- Ieškovas
- R. K.
- Advokatai
- Sonata Žukauskienė, Singrida Eglė Šalūgaitė
- Kategorijos
- 22.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovui G. A., jo atstovei advokatei Singridai Eglei Šalūgaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. A. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-242-214/2011 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui G. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 30000 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2006-07-27 tarp ieškovo R. K. ir atsakovo G. A. buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią atsakovas paėmė iš ieškovo 30000 Lt automobilių pirkimui. Tačiau atsakovas automobilių iki šiol nenupirko, ir ieškovo perduotų pagal susitarimą pinigų taip pat negrąžino. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovas kreipėsi į policiją, tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, pasiūlant ginčą spręsti civilinio proceso tvarka. Ieškinys reiškiamas CK 6.237 straipsnio pagrindu. Pinigų atsakovui buvo perduota daugiau, bet raštelis yra tik 30000 Lt sumai, todėl ieškinys reiškiamas tokiai pinigų sumai. Ieškovas ne vieną kartą kreipėsi į atsakovą dėl pinigų grąžinimo, tačiau atsakovas į siūlymus atsiskaityti gražiuoju nereaguoja, vengia susitikti, akivaizdu, kad nesistengia spręsti susidariusios situacijos.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo ieškovui 30000 litų, gautų pagal 2006-07-27 pasirašytą raštelį.
Teismas sprendime nurodė, kad byloje ieškovo pateiktas rašto nuorašas, kuriame nurodyta, kad G. A. yra gavęs iš R. K. 30000 litų 2006-07-27. Šį raštą pasirašęs G. A. (b. l. 4). Byloje taip pat pateiktas šio rašto originalas, kuris atitinka nuorašą (b.l. 59). Šio rašto atsakovas G. A. neginčijo. Pateikiant byloje atsiliepimą atsakovas pateikė rašto nuorašą, kuriame yra įrašas, kad R. K. paėmė iš G. A. trisdešimt tūkstančių litų (užbraukta įrašas 20 000 dvidešimt tūkstančių). Pinigus gavau 2005-12-06. Grąžinsiu 2006-05-01 (užbrauktas įrašas 2005-12-31). Raštas pasirašytas R. K. 4 parašais (b. l. 25). Byloje pateiktas šio rašto originalas, kuris atitinka jo nuorašą, tačiau originaliame rašte nuplėštas dešinysis apatinis popieriaus lapo kampas. Byloje ieškovo pateikta 2006-05-02 pinigų gavimo dovanojimo būdu sutartis, kuria ieškovas grindžia aplinkybę, kad jis turėjo atsakovui duotą automobilių įgijimui 2006-07-27 atitinkamą pinigų sumą (b. l. 57).
Vertindamas ištirtus įrodymus, tame tarpe byloje pateiktus šalių pasirašytus raštelius, teismas sprendė, kad ieškovo ieškinys pagrįstai kildinamas iš nepagrįsto praturtėjimo civilinės teisės instituto, bet ne paskolinių santykių, nes šalys pinigus viena kitai duodavo automobilių pirkimui, ir tai atitinka CK 6.237 str. nuostatas, nes byloje nėra pateikta duomenų apie konkretų sudarytą sandorį, ieškovo, t.y. kreditoriaus, veiksmai nebuvo neteisėti, jis atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir rizika. Atsakovo atsikirtimus, grindžiamus CK 6.65 str. apie prievolės įvykdymo patvirtinimą, nurodant, kad pinigų jis nesiskolino, bet 2006-07-27 raštelį parašė kaip pakvitavimą, patvirtinantį, kad ieškovas jam grąžino 30000 Lt skolą, gautą pagal ieškovo pasirašytą raštelį dėl 30000 Lt gavimo, teismas laikė nepagrįstais. Nurodė, kad nors skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta, tačiau ši įstatymo nuostata, teismo vertinimu, šiuo atveju negali būti taikoma dėl to, kad šiame ginče taikomi ne paskoliniai santykiai, ir R. K. rašytas raštelis dėl 30000 Lt gavimo iš G. A., kurį byloje pateikė atsakovas G. A., nėra vientisas dokumentas, dalis jo iki pat R. K. parašų, mechaniškai nuplėšta, ir nepaneigia byloje aplinkybės, kad šis dokumento dalies nuplėšimas galėjo būti susijęs su atitinkamo įrašo jame buvimu, o G. A. 2006-07-27 rašytame raštelyje po žodžių Aš G. A., a.k...., įrašytas žodis „skolingas“, kuris nubrauktas, ir toliau rašoma, kad gavau iš R. K. a.k.... 30000 litų. Vertindamas šį dokumento turinį, teismas sprendė, kad atsakovas gavo iš ieškovo 30000 litų, ne paskolos grąžinimui, o tarp jų susiklosčiusių automobilio ar automobilių pirkimo tikslams, todėl šiuos pinigus priteisė iš atsakovo ieškovui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:
1. Teismas pažeidė CPK 185 str. nuostatą, kas sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Teismas rėmėsi liudytojų parodymais, kad tarp šalių buvo verslo santykiai, tačiau privalėjo atsižvelgti į liudytojų ir proceso šalių tarpusavio santykius. Liudytojos I. T. parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, nes atsakovas su liudytoja I. T. ilgą laiką gyveno kartu, tačiau 2006 m. pavasarį-vasarą išsiskyrė, liudytoja paliko atsakovą ir pradėjo gyventi su ieškovo draugu. Atsakovo ir liudytojos tarpusavio santykiai yra blogi. Be to, minėta liudytoja artimai draugauja su ieškovo žmona. Liudytoja O. K. yra ieškovo žmona, todėl jos parodymai vertintini taip pat kritiškai. Be to, ieškovo ir atsakovo verslo santykius pagal CPK 177 str. 4 d. negalima įrodinėti liudytojų parodymais. Automobilių pirkimas-pardavimas yra susijęs su sandoriais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad automobilių pirkimo-pardavimo verslą ieškovas privalėjo įrodinėti rašytiniais įrodymais. Tokie įrodymai byloje nebuvo pateikti. Priešingai, atsakovas teisme nurodė, kad jokio verslo su ieškovu nevykdė. Atsakovo bendrovė UAB „Minrita“ ūkinės veiklos nevykdo nuo 1998 metų.
Vertinant ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykius, teismas privalėjo taikyti ir CK 1.71, 1.73 straipsnius. Ieškovas byloje įrodinėjo aplinkybes, kad automobilio pirkimui-pardavimui buvo davęs atsakovui 50000 Lt. Šioms aplinkybėms įrodyti įstatymas numato rašytinę formą (CK 1.73 str. 1 d.). Ieškovas neįrodė, kad tarp bylos šalių buvo verslo santykiai automobilių pirkimo-pardavimo srityje. Be to, tokia veikla galėjo būti įrodinėjama tik pateikus rašytinės formos jungtinės veiklos sutartį (CK 6.969 str.). Tokia sutartis nebuvo pateikta, todėl teismas šioje byloje negalėjo nustatyti, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo verslo santykiai automobilių pirkimo-pardavimo srityje.
2. Teismas klaidingai taikė ir aiškino procesinės bei materialinės teisės normas, vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus. Ieškovas ieškinį įrodinėjo 2006-07-27 atsakovo rašytu rašteliu, kuriame nurodyta, kad atsakovas gavo iš R. K. 30000 Lt. Atsakovas nurodė, kad šiame raštelyje jis fiksavo ieškovo jam grąžintą skolą. Be to, atsakovas pateikė teismui rašytinį įrodymą - ieškovo ranka rašytą raštelį, kuriame nurodyta, kad R. K. paėmė iš atsakovo 30000 Lt ir įsipareigojo šiuos pinigus grąžinti 2006-05-31. Atsakovas teismui nurodė, kad per du kartus paskolino ieškovui 30000 Lt ir ieškovas įsipareigojo šiuos pinigus grąžinti 2006-05-31. Savo pareigą ieškovas įvykdė tik 2006-07-27, ir atsakovas išrašė ieškovui pakvitavimą, kad pastarasis 30000 Lt skolą grąžino 2006-07-27 ir kad jis šiuos pinigus gavo. Vertindamas šiuos rašytinius įrodymus, teismas padarė klaidingą išvadą, kad ieškovo ieškinys pagrįstai kildinamas iš nepagrįsto praturtėjimo civilinės teisės instituto, o ne iš paskolinių santykių. Teismas konstatavo, kad šalys viena kitai duoda pinigus automobilių pirkimui, tačiau nei ieškovo R. K. pasirašytame raštelyje, nei atsakovo G. A. 2006-07-27 raštelyje nėra nei vieno žodžio, kad šie pinigai yra duodami automobilių pirkimui-pardavimui. Teismas taip aiškindamas rašytinius įrodymus pažeidė CK 6.877 str., kuris reglamentuoja, kad esant tikslinei paskolai tai turi būti fiksuojama pačioje paskolos sutartyje. Iš minėtų rašytinių įrodymų eiliškumo akivaizdu, kad ieškovas per kelis kartus skolinosi iš atsakovo 30000 Lt sumą ir įsipareigojo ją grąžinti 2006-05-31. Ieškovas nepateikė teismui dokumento, patvirtinančio, kad tokią skolą jis atsakovui sugrąžino. Šiuo atveju atsakovas parašė ieškovui pakvitavimą apie tai, kad 2006-07-27 jo skolininkas R. K. skolą sugrąžino (CK 6.65 str.). Tačiau minėtą pakvitavimą ieškovas nesąžiningai panaudojo pareikšdamas ieškinį atsakovui, tokiu būdu piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis. Apelianto nuomone, teismas, vertindamas rašytinius įrodymus, privalėjo taikyti LR CK XLIII skyriaus normas, reglamentuojančias paskolą, nors ydingai taikė CK 6.237 str., nes asmeniui atsiranda prievolė grąžinti be pagrindo įgytą turtą tik tada, kai šį turtą asmuo įgijo be teisinio pagrindo. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžių metu bandė įrodyti, kad pinigus perdavė atsakovui esant teisiniam pagrindui - ieškovo ir atsakovo susitarimui vystyti automobilių pirkimo-pardavimo verslą. Esant minėtoms aplinkybėms, net ir sutinkant su ieškovo pozicija, teismas negalėjo konstatuoti, kad atsakovas nesąžiningai praturtėjo.
Šalies argumentai
3. Apeliantas nesutinka su tuo teismo argumentu, kad R. K. rašytas raštelis dėl 30000 Lt gavimo iš G. A. „nėra vientisas dokumentas ir tuo nėra paneigta aplinkybė, kad šio dokumento dalies nuplėšimas galėjo būti susietas su atitinkamo įrašo jame buvimu." Šioje sprendimo dalyje teismas pažeidė CPK 178 str. Ieškovas teismo posėdžio metu aiškino, kad jis pagal jo ranka rašytą raštelį dėl 30000 Lt paskolos atsakovui, yra atsiskaitęs, t. y. skolą grąžinęs. Pagal CPK 178 str., ieškovas turi pareigą įrodyti, kad ši skola yra atsakovui sugrąžinta. Ieškovas nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, kad minėtą skolą ieškovas yra grąžinęs anksčiau negu 2006-07-27. Taigi, teismas nepagrįstai atleido ieškovą nuo pareigos įrodyti, kada ieškovas grąžino skolą G. A. ir šią pareigą nepagrįstai perkėlė atsakovui. Be to, byloje nekilo ginčas dėl ieškovo ranka rašyto raštelio autentiškumo ir teisėtumo. Teismas, priimdamas sprendimą, galėjo vertinti tik tas aplinkybes, kurios atsispindi šiame rašytiniame įrodyme. Byloje nebuvo nustatyta, kad dalis teksto yra nuplėšta. Priešingai, iš raštelio turinio akivaizdu, kad tekstas yra baigtinis. Be to, jeigu ieškovo rašytame skolos raštelyje būtų pažymėtas skolos grąžinimo faktas, tai šis dokumentas turėjo būti saugomas pas ieškovą. Tačiau šį dokumentą teismui pateikė atsakovas. Be to, teismo išvada, kad dokumento dalies nuplėšimas gali būti susijęs su atitinkamo įrašo buvimu, yra neaiški. Neaišku, ką teismas turi mintyje nurodydamas apie „atitinkamo įrašo“ buvimą. Byloje nebuvo nustatyta, kad šiame raštelyje turėjo būti padarytas dar koks nors įrašas. Priešingai, iš paties ieškovo 2011-03-04 teismo posėdžio metu (protokolo 4 lapas) duotų paaiškinimų akivaizdu, kad ieškovo rašytame raštelyje jokių prierašų ir negalėjo būti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
1. Byloje aplinkybes apie ieškovo ir atsakovo automobilių pirkimo santykius patvirtino ne tik ieškovas, bet liudytojomis apklaustos I. T. bei O. K., bei dalinai pripažino ir atsakovas. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, CPK 179 str. numato, jog įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, kurios metu 2006-07-27 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta sutartis, pagal kurią atsakovas paėmė iš ieškovo 30000 Lt automobilių pirkimui, ieškovas ir neturėjo galimybės pateikti jokių rašytinių įrodymų, išskyrus atsakovo pasirašytą raštelį, kuris patvirtino pinigų gavimo faktą. Kadangi atsakovas teismo posėdžio metu neigė gavęs iš ieškovo pinigus automobilių pirkimui bei tvirtino, jog raštelis yra pakvitavimas, kuris buvo išrašytas ieškovui grąžinus skolą atsakovui, aplinkybėms dėl automobilių pirkimo santykių patvirtinti teisme buvo apklaustos liudytojos, kurios davė priesaiką, pasirašė įspėjimą dėl melagingų parodymų davimo, dėl ko teismas netikėti liudytojų parodymais neturėjo jokio teisinio pagrindo. Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad liudytojų parodymai vertinti kritiškai, bei, kad teismas ydingai konstatavo, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo verslo santykiai, kadangi aplinkybes dėl verslo santykių byloje patvirtino liudytojos ir paties atsakovo pasirašytas 2006-07-27 raštas, pagal kurį atsakovas paėmė iš ieškovo pinigų sumą. Be to, šiuo atveju nebuvo jokios būtinybės įrodyti konkrečius tarp ieškovo ir atsakovo sudarytus sandorius jungtinės veiklos pagrindu, kaip nurodo atsakovas, kadangi bylos nagrinėjimo dalykas buvo ieškovo pinigų praradimo aplinkybė, nesant jokio teisinio pagrindo. Todėl, jeigu 30000 Lt sumos praradimas būtų pagrįstas tam tikru sandoriu, kaip kad nurodo atsakovas, nebūtų galimybės šios sumos reikalauti CK 6.237 str. pagrindu. Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).
2. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas parašė ieškovui pakvitavimą apie tai, kad 2006-07-27 jo skolininkas R. K. skolą grąžino, o pakvitavimą ieškovas nesąžiningai panaudojo pareikšdamas ieškinį atsakovui. Tokie skundo argumentai yra prieštaringi, kadangi visą laiką tvirtinęs, jog jokių pinigų negavo ir iš ieškovo nesiskolino, o ieškovas esą pasinaudojo pakvitavimu, atsakovas patvirtino, jog pinigai jam buvo perduoti, tiesa, pasak jo pagal susitarimą, dėl ko akivaizdu, kad atsakovas pats sau prieštarauja.
3. Atsakovo atsikirtimai, kurie grindžiami CK 6.65 str. apie prievolės įvykdymo patvirtinimą, nurodant, kad pinigų jis esą nesiskolino, bet 2006-07-27 raštelį pasirašė kaip pakvitavimą, patvirtinantį, kad ieškovas jam grąžino 30 000 Lt skolą gautą pagal ieškovo pasirašytą ratelį dėl 30 000 Lt pinigų gavimo, atmestini. Tokiu atveju bet koks protingas ir apdairus asmuo būtų išdavęs pakvitavimą, jog skolininkas jam skolą grąžino, o ne nurodęs, kad pats paėmė tam tikrą pinigų sumą iš skolininko. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad atsakovo pateiktas raštelis nėra vientisas dokumentas ir dalis jo yra mechaniškai nuplėšta, dėl ko teismas priėjo pagrįstos išvados, kad šis dokumento dalies nuplėšimas galėjo būti susijęs su atitinkamo įrašo jame buvimu. Nors atsakovas ir tvirtina, kad toks teismo argumentas jam nėra aiškus, tačiau akivaizdu, jog nuplėštoje raštelio dalyje galėjo būti įrašas apie tai, jog ieškovas atsakovui skolą grąžino, todėl toks mechaniškai sugadintas raštelis (galimai su nuplėšta dalimi apie skolos grąžinimą) turi abejotiną įrodomąją galią, o skundo argumentai, kad teismas ydingai vertino rašytinius įrodymus, nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstojoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas, šias išvadas tinkamai motyvavo ir argumentavo (CPK 185 straipsnis).
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog tarp šalių 2006-07-27 buvo sudaryta rašytinė sutartis dėl piniginių lėšų perdavimo, vystant bendrą prekybos automobiliais verslą, ir nurodo, jog jo rašytą 2006-07-27 raštą (b. l. 4) reikia vertinti kaip pakvitavimą, patvirtinantį, kad apeliantas iš ieškovo 30000 Lt sumą gavo prievolės įvykdymą pagal ankstesnę, tarp šalių sudarytą 2005-12-06 paskolos sutartį (b. l. 25). Akivaizdu, jog apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada apie savo pareigą grąžinti paskolą ieškovui CK 6.237 straipsnio nuostatų pagrindu, neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog šalys ginčo išsprendimo teisme momentui yra visiškai atsiskaitę pagal tarpusavio prievoles, vykdant 2005-12-06 raštelyje (b. l. 25) nustatytus įsipareigojimus. Beje, šią teismo išvadą apeliacinio bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir pats apeliantas, kuris negalėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl nesugebėjo įvardinti savo paties parašytame 2006-07-27 pinigų paėmimo iš ieškovo raštelyje šių pinigų tikslinės paskirties.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymo galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus, nes įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė - laisvo įrodymo vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia įrodomąją galią teims įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Būtent dėl išvardintų priežasčių, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, tenkindamas ieškinį, pagrįstai konstatavo buvus verslo santykiams tarp šalių, užsiimant padėvėtų automobilių prekyba, bei nepažeidė CPK 178 straipsnio nuostatų vertindamas liudytojų I. T. ir O. K. parodymus (b. l. 54-55, 60-61), nes jie atitinka byloje surinktų įrodymų visumai (CPK 185 straipsnis).
Teisėjų kolegija sprendžia, jog nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai dėl 2006-07-27 raštelio vertinimo kaip pakvitavimo, nes byloje esanti 20006-05-02 Kauno miesto 21-ojame notarų biure patvirtinta piniginių lėšų dovanojimo sutartis (b. l. 57) patvirtina ieškovo teiginius, jog jis teisėtai disponavo dideliu kiekiu piniginių lėšų ir realiai galėjo kartu su atsakovu vystyti projektą, susijusį su prekyba padėvėtais automobiliais. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, jog ginčo atveju 2006-07-27 raštelio negalima vertinti kaip pakvitavimo, priimant prievolės įvykdymą CK 6.65 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, nes atsakovas ginčo atveju nepateikė jokių patikimų įrodymų, kad jis yra kreditorius ieškovo atžvilgiu. Šios aplinkybės tik patvirtina skundžiamo teismo sprendimo išvadas, dėl kurių 2005-12-06 raštelio teismas nevertino kaip galiojančios paskolos sutarties numatytų CK 6.871 straipsnio nuostatų buvimo, nes nesant paties neįvykdyto sandorio, nekyla ir pareiga jį vykdyti, todėl akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį CK 6.237 straipsnio pagrindu patenkino pagrįstai (CPK 263 straipsnis).
Atmetant atsakovo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija pažymi, jog kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimo tikimybine prasme yra teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisako.
Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, teisėjų kolegija skundžiamą teismo sprendimą pripažįsta teisėtu ir pagrįstu, todėl palieka nepakeistu, o atsakovo apeliacinį skundą atmeta, kaip nepagrįstą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.