Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

2016 m. spalio 10 d.,

Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Ingridai Gudaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. S., Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Ilonai M. J., viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini)., J. S. firmos „Olrida“ savininko, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. birželio 03 d. 15.40 val. adresu Gėlyno g. 11, Marijampolės m. esančioje J. S. firmos „Olrida“ (toliau- Firma) automobilių stovėjimo aikštelėje pradėtas operatyvus patikrinimas, surašyta Faktų fiksavimo pažyma Nr. 1043-4573. Tikrinimo metu darbuotojams atlyginimus mokėjęs firmos savininkas J. S. pateikė atspausdintą atlyginimų mokėjimo žiniaraštį už 2016 m. gegužės mėn. Tikrinimo metu atlyginimai buvo išmokėti tik 2 administracijos darbuotojams. Suskaičiavus pinigus skirtus atlyginimų išmokėjimui (pinigus suskaičiavo ir pasirašė „Kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų skaičiavimo aktą“ B. S.) rasta 20000,00 Eur. Mokėjimo žiniaraštyje nurodyta išmokamų atlyginimų suma 11038,35 Eur. Firmos savininkas J. S. pateikė 2016-05-03 grynųjų pinigų išėmimo iš banko „Swedbank“ kvitą 20000,00 Eur sumai. Tikrinimo metu rasta pinigų suma yra 8962,00 Eur didesnė negu nurodyta atlyginimų išmokėjimo suma žiniaraštyje. Tikrinant atlyginimų išmokėjimą už 2016 m. balandžio mėn., devyniems vairuotojams buvo užduoti klausimai dėl atlyginimų gautų už 2016 m. balandžio mėn. Rašytiniuose paaiškinimuose apklausiamieji darbuotojai nurodė, kad atlyginimus už balandžio mėn., jiems išmokėjo firmos savininkas J. S. grynais pinigais, paaiškino, kad pasirašė mokėjimo žiniaraštyje už mažesnį atlyginimą negu išmokėjo firmos savininkas. Visi apklausiami darbuotojai rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Firmos savininkas išmokėjo už darbą 2016 m. balandžio mėnesį didesnius atlyginimus, nei buvo nurodyta atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje, kuriame jie pasirašė. Apklaustiems darbuotojams už 2016 m. balandžio mėn., pagal atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį Nr. 5 išmokėta 3335,45 Eur, remiantis darbuotojų paaiškinimais jiems faktiškai išmokėta suma sudarė 6332,00 Eur, t.y. 2996.55 Eur didesnė, negu nurodyta atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje. Nustatyta, kad nurodyta suma (2996,55 Eur) atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje už 2016 m. balandžio mėn. ir kituose buhalterinės apskaitos dokumentuose, registruose nebuvo apskaityta, užregistruota, nuo šios sumos nepriskaičiuota ir nepervesta į biudžetą gyventojų pajamų mokestis, įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Firmos savininkas J. S. neužtikrino, kad nurodytiems darbuotojams visas išmokėtas darbo užmokestis už 2016 m. balandžio mėnesį būtų įtrauktas į buhalterinės apskaitos registrus ir tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio I dalies reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalį.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprisipažino, padaręs pažeidimą, nurodė, jog yra firmos „Olrida“, vykdančios veiklą adresu Gėlyno g., Marijampolėje, savininkas. Šių metų birželio 3 dieną įmonėje vairuotojams buvo mokami atlyginimai, atlyginimai mokami kartą į mėnesį, atlyginimų mokėjimui visada iš banko ima „apvalią“ sumą, likusius pinigus grąžina į kasą. Tą dieną iš banko buvo pasiėmęs 20000 eurų. Atlyginimai įmonėje mokami pagal žiniaraštį grynaisiais pinigais. Už buhalterinę apskaitą atsakinga N. L., ji nuo pirmos firmos gyvavimo dienos dirba buhaltere. Manė, jog netikslinga banke išsigryninus pinigus vežti buhalterei, kad ši juos įneštų į kasą, po to rašyti orderį ir išimti iš kasos. Nurodė, kad jis, kaip kasininkas, išmokėdavo pinigus, atlyginimą gavęs darbuotojas susiskaičiuodavo ir pasirašydavo. Išmokama suma visada atitikdavo žiniaraštyje nurodytą sumą. Įmonėje buhalterinė apskaita yra vedama tinkamai. Tą pačią dieną į įmonę atvyko Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai, kurie nurodė, jog yra gavę skundą, pareikalavo patikrinimui pateikti atlyginimų mokėjimo žiniaraščius. Tuo metu, kai vyko patikrinimas, pas jį kabinete ant stalo buvo žiniaraštis, pinigai, šalia sėdėjo pirmasis darbuotojas, kuriam jis ruošėsi išmokėti atlyginimą. Vėliau mokesčių inspekcijos darbuotojai apklausė įmonėje dirbančius vairuotojus. Po kelių dienų, jam grįžus iš mokesčių inspekcijos su patikrinimo pažyma, kur neatitiko sumos ir paklausus vairuotojų, kodėl taip yra, paprašė, kad šie parašytų kaip yra iš teisų. Vairuotojai Vilbikas, Kavaliauskas, Bendoraitis, Kazlauskas, Rimavičius, Kvietelaitis, Bokula, Baliukas, Knyza jam paaiškino, kad jiems VMI darbuotojai nurodė, ką rašyti paaiškinimuose.

Institucijos surašiusios protokolą Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė Ilona M. J. paaiškino, jog pasitikėjimo telefonu buvo gautas pranešimas dėl firmoje „Olrida“ dirbantiems darbuotojams „vokeliuose“ galimai mokamų darbo užmokesčių. Nuvykę minėtos firmos adresu, mokesčių inspekcijos darbuotojai atliko patikrinimą, buvo tikrinami gegužės mėnesio buhalterinės apskaitos dokumentai. Firmos darbuotojai sutiko bendradarbiauti surašė paaiškinimus, vienas kitą ragino rašyti tiesą. Apklaustiems darbuotojams už 2016 m. balandžio mėn. pagal atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį Nr. 5 išmokėta 3335,45 Eur, remiantis darbuotojų paaiškinimais, jiems faktiškai išmokėta suma sudarė 6332,00 Eur, t.y. 2996.55 Eur didesnė, negu nurodyta atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje. Pažymėjo, kad institucija surinko pakankamai įrodymų, prašė skirti sankcijoje numatytą baudą.

Liudytoja D. B. paaiškino, kad dirba Valstybinėje mokesčių inspekcijoje yra vyr. specialiste. 2016-06-03 tikrino firmą“ Olrida“ skundo pagrindu, gavę užduotį atlikti operatyvų patikrinimą, atliko firmos“ Olrida“ buhalterinės apskaitos dokumentų patikrinimą. Patikrinimo metu ji apklausė du firmos darbuotojus. Jiems uždavė klausimus apie darbo užmokestį, santykius, pareigybes, etatus, valandas, kaip išmokamas darbo užmokestis, kas jį išmoka. Vairuotojai kalbėjo savo noru, kalbėjo labai noriai, jie aiškino, kad yra pavargę nuo situacijos įmonėje, vairuotojai minėjo, kad norėtų parašyti apie esamą tvarką, situaciją įmonėje. Darbuotojai parašė, kad gaudavo ir papildomų pinigų daugiau nei žiniaraštyje. Paaiškino, kad jokios prievartos vairuotojų atžvilgiu nenaudojo, jiems neaiškino, ką šie turi rašyti.

Liudytoja R. P. paaiškino, kad dirba vyriausia specialiste Kauno apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje. 2016-06-03, gavus pranešimą, kad firmoje „Olrida“ tą dieną bus mokami atlyginimai grynais ir vokeliuose, nuvyko minėtos firmos adresu atlikti patikrinimo. Patikrinime be jos dalyvavo kolegos Gailevičius, Valeišienė, Baleišienė, Daškevičienė. Gailevičius ir Daškevičienė atliko patikrinimą firmos administracijos patalpose, o ji su kolege Baleišiene bendravo su darbuotojais. Darbuotojų prašė parašyti paaiškinimus ir kiekvienas atsakinėjo į klausimus, kaip dirba, koks atlyginimas, kaip jis išmokamas. Vairuotojai parašė, kad gaudavo oficialų atlyginimą pagal žiniaraštį grynais ir vokeliuose papildomai. Jie tai paaiškino savo noru. Prievartos jokios nebuvo. Viso apklausė 9 darbuotojus, nors įmonėje dirba daugiau, buvo aktualu išsiaiškinti, kiek atlyginimo darbuotojai gavo paskutinį mėnesį. Nei vienas darbuotojas nepasakė, kad nerašys paaiškinimo, rašė noriai. Pažymėjo, kad darbuotojams tikrai nediktavo ką rašyti, pabrėžė, jog ji negalėjo žinoti faktų, koks atlyginimas išmokamas. Ji galėjo tik nurodyti, kad parašytų vardą ir pavardę. Darbuotojų klausė, ar pasirašo už gautą darbo užmokesčio sumą. Darbuotojai atsakė, kad pasirašo po dviejų savaičių. Firmoje buvo rastas grynųjų pinigų perteklius ir buvo galima daryti prielaidą, kad ta suma buvo skirta atlyginimams. Perteklinė suma įmonėje yra pažeidimas, bet taip gali būti. Paaiškino, kad jeigu banke yra išgryninami pinigai, jie turi būti pajamuojami, kad būtų išmokamas atlyginimas. Išmokant atlyginimus grynieji pinigai turėjo būti užfiksuoti, užpajamuoti, išlaiduojami su kasos pajamų orderiu ir tada mokama. Firmoje nebuvo pajamavimo, išlaidavimo.

Liudytojas V. R. nurodė, kad nuo 2000 m. dirba firmoje „Olrida“ vairuotoju, J. S. yra jo darbdavys. Paneigė 2016-06-03 paaiškinime nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad darbo mokestis mokamas grynais pinigais, visada laiku- mėnesio pabaigoje paskutinę mėnesio dieną. Atlyginimą moka J. S.. Paaiškino, kad gavęs atlyginimą, pasirašo žiniaraštyje už sumą, gaunama pinigų suma visada atitiko tai kas parašyta žiniaraštyje. Paaiškino, kad patikrinimo įmonėje metu, mokesčių inspekcijos darbuotoja jam davė lapą ir liepė rašyti, kad gauna 700 eurų atlyginimo, diktavo, ką rašyti. Vėlesnį tikslų paaiškinimą jau rašė pats, poveikio niekas nedarė.

Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba J. S. įmonėje vairuotoju, įmonėje dirba 10 metų. Prisiminė, kad 2016-06-03 grįžo į darbovietę, kur buvo atliekamas patikrinimas, buvo pavargęs, jį sustabdė moteris iš mokesčių inspekcijos prašė parašyti pasiaiškinimą ir diktavo, ką rašyti, rašė, pasidėjęs lapą, ant degalų bako. Moteris klausė, kiek gavo atlyginimo už praeitą mėnesį, sumą nurodė rašyti, kuo didesnę, kaip liepė, taip ir parašė. Pripažino, kad pirmas paaiškinimas buvo melagingas. Vėliau savo noru paaiškinimą perrašė ir parašė tiesą, pažymėjo, jog įmonėje gaunamas atlyginimas visada atitikdavo žiniaraštyje nurodytą išmokamą atlyginimą.

Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad J. S. yra darbdavys, dirba jo įmonėje vairuotoju šaltkalviu. Nurodė, kad 2016-06-03 parvažiavo iš reiso ir mokesčių inpskecijos atstovė liepė parašyti paaiškinimą, nurodant gaunamą per mėnesį atlyginimą, jis parašė 380 eurų. Tačiau atlyginimo jis gauna mažiau, nes jam išskaitomas vaikų išlaikymas, išskaičiuoja antstoliai, tai atlyginimas lieka 150 eurų. Paaiškino, kad pirminiame paaiškinime jis parašė, kiek gauna atlyginimo „ant popieriaus“. Vėliau parašė antrą paaiškinimą, nurodydamas, ką gauna konkrečiai „į rankas“. Antrąjį paaiškinimą prašė parašyti direktorius, nes pirmą buvo parašęs neteisingą. Paaiškino, kad anksčiau darbo užmokestį mokėdavo grynais. Atlyginimą išmokėdavo pats J. S.. Pasirašydavo ir gaudavo pinigus.

Liudytojas R. K. teismo posėdyje paaiškino, kad J. S. yra jo darbdavys, įmonės direktorius. Paaiškino, kad 2016-06-03 grįžo iš darbo į įmonės kiemą, prisistatė moterys, jos iš mokesčių inspekcijos, sekiojo iš paskos ir liepė parašyti pasiaiškinimą. Liepė parašyti, kokio dydžio ir kaip mokami atlyginimai, sakė rašyti didesnį atlyginimą, kad būtų geriau ateityje, kad pakeltų atlyginimą ir būtų didesnės pensijos. Po to direktoriaus prašymu, parašė dar vieną paaiškinimą, kuriame nurodė tiesą, pabrėžė, kad įmonėje tokio atvejo, kad būtų mokamas darbo užmokestis vokeliuose, nebuvo. Paaiškino, kad įmonėje atlyginimas buvo mokamas grynais pinigais mėnesio pabaigoje, buvo tabeliai ir vadovas sumokėdavo algą. Suma, už kurią pasirašydavo ir suma, kurią gaudavo, sutapdavo.

Liudytojas R. B. paaiškino, kad dirba J. S. įmonėje. 2016-06-03 į įmonę buvo atvažiavusi mokesčių inspekcija. Jis grįžo iš darbo ir jį užpuolė mokečių inspekcijos darbuotojos, reikalavo, kad jis kažką rašytų, ką rašė pasiaiškinime, neprisimena, mokesčių inspekcijos darbuotojos liepė rašyti, kuo didesnę gaunamo atlyginimo sumą. Posėdžio metu vengė paaiškinti, kas liepė parašyti antrąjį pasiaiškinimą. Paaiškino, kad šiuo metu įmonėje atlyginimas yra pervedamas į sąskaitą, anksčiau atlyginimus išmokėdavo J. S. grynais pinigais. Gaunamas atlyginimas- 400 eurų, gaudavo pinigų už padarytą darbą, kiek paduodavo, tiek buvo gerai. Ką pasirašydavo gavęs pinigus, neskaitė. Nepamena, ar pirma gaudavo pinigus ir po to pasirašydavo.

Liudytojas V. K. paaiškino, kad J. S. yra jo darbdavys. Buvo į firmą atvykusi mokesčių inspekcija. Jis buvo grįžęs iš reiso, buvo pavargęs, mokesčių inpekcijos darbuotojos liepė, kažką rašyti apie atlyginimus, liepė rašyti didesnę gaunamo atlyginimo sumą. Vėliau parašė antrą paaiškinimą, jį rašė savo noru, jame nurodė tiesą. Paaiškino, kad įmonė šiuo metu atlyginimą moka į sąskaitą, anksčiau buvo mokama grynais pinigais. Atlyginimą mokėjo J. S., jis pasirašydavo ant algalapio, kiek būdavo parašyta algalapyje, tiek jam ir išmokėdavo, jo gaunamas atlyginimas buvo 335 Eur. Pirmiausia pasirašydavo, po to išduodavo pinigus.

Liudytojas J. K. paaiškino, kad J. S. yra jo darbdavys. Į darbovietę buvo atvykusi mokesčių inspekcija, mokesių inpekcijos darbuotojos bendravo su juo, klausinėjo, kaip mokami atlyginimai, joms paaiškino, kad moka kaip ir visiems, duoda pasirašyti, sumos atitinka žiniaraštyje ir į rankas duodamus pinigus. Pinigus išmoka kartais buhalterė, kartais J. S.. Mokesčių inspekcijai paaiškinimą rašė pats, tačiau parašė tai, ką diktavo mokesčių inspekcijos darbuotojos. Antrąjį paaiškinimą parašė, nes suklydo, rašydamas pirmą paaiškinimą ir nurodydamas gaunamą sumą, norėjo viską paneigti.

Liudytojas R. V. paaiškino, kad dirba J. S. įmonėje. Prisiminė, kad įmonėje buvo atliekamas patikrinimas, mokesčių inspekcijos darbuotojos jam diktavo, ką rašyti pasiaiškinime, tuo metu buvo grįžęs po savaitės darbo, buvo pavargęs, mokesčių inspekcijos darbuotojos jam sakė, kad šefas kažką prisipažino. Kitą paaiškinimą parašė namuose savo noru, paaiškino, kad antrasis pasiaiškinimas yra tikslus, pirmąjį įvardino kaip diktantą. Paaiškino, kad atlyginimą mokėdavo darbo užmokestį grynais J. S., pasirašydavo žiniaraštyje, sumos atitikdavo.

Liudytojas D. K. paaiškino, kad 10 metų dirbo J. S. įmonėje. Įmonėje buvo atliekamas patikrinimas. Grįžo iš darbo, pilantis į automobilį kurą, atėjo viena moteris ir pasakė, kad reikia rašyti paaiškinimą. Mokesčių inspekcijos moterys klausinėjo, kiek gauna atlyginimo, kada moka, kaip moka. Ant kuro bako pasidėjo lapą ir rašė, moteris patarė, ką rašyti, ji sakė rašyti paaiškinime didesnę sumą dėl pensijos, ir kad būtų didesnė ligos pašalpa, ta moteris padėjo parašyti ir suformuluoti sakinius. Liepė rašyti, kad moka atlyginimus nuo 800 eurų ir tai surašė, nemanė, kad tai rimta. Įrašė, kuo didesnę sumą. Kai savininkas paklausė, kodėl paaiškinime parašė tokią didelę sumą, namuose parašė kitą paaiškinimą, kuriame nurodė, kaip yra ištikrųjų. Nurodė, kad gaudavo 450- 460 eurų atlyginimo, buvo mažai, todėl prieš du mėnesius išėjo iš darbo. Atlyginimus mokėjo grynais pinigais, prieš tai pasižiūrėdavo tabelį su direktoriumi, kiek užrašyta, tiek ir atiduodavo. Atlyginimą mokėdavo kartą per mėnesį, mėnesio pabaigoje ar mėnesio pradžioje. Paaiškinti, kodėl pirmame pasiaaiškinime nurodė, kad gavęs atlyginimą, niekur nepasirašydavo, negalėjo, galbūt sumaišė su darbo saugos pasirašymais ar su alkoholio matavimais, kada pasirašydavo.

Motyvuojamoji dalis

Nustatytas faktinės aplinkybes ir J. S. kaltę padarius ATPK 41⁴ str. 3 d., numatytą pažeidimą patvirtina administracinės bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma: administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ROIK 116058864147 (b.l.2-3), atlyginimų mokėjimo žiniaraščio kopija (b.l.3), B. S. paaiškinimas (b.l.4), J. K., R. B., V. K., R. V., D. K., R. K., V. R., R. B., A. B. paaiškinimai, kurios darbuotojai iš esmės nurodo analogiškas aplinkybes, jog atlyginimas sudaro 800 Eur, jie yra išmokamai grynaisiais pinigais, žiniaraščiuose po kurio laiko pasirašo, jog gavo ženkliai mažesnę sumą apie 400 Eur (b.l. 5-13), J. S. paaiškinimas (b.l.14), 2016-06-16 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma : operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad 2996,55 eurų suma atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje už 2016 m. balandžio mėnesį ir kituose buhalterinės apskaitos dokumentuose, registruose nebuvo apskaityta, užregistruota, nuo šios sumos nepriskaičiuota ir nepervesta į biudžetą gyventojų pajamų mokestis, įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (b.l.17), ir kita bylos medžiaga.

Atsakomybė pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį atsiranda už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. 2000-02-17 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 p. numatyta, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Taisyklių 7 p. nustato, kad vienkartinė darbo užmokesčio, premijų, pašalpų, pensijų, stipendijų, tantjemų, dividendų ar kita išmoka asmeniui (ūkio subjekto darbuotojui arba asmeniui, kuris nėra ūkio subjekto darbuotojas) turi būti įforminama kasos išlaidų orderiu. Atsižvelgus į pinigų priėmimą ir išmokėjimą įmonėse reglamentuojančias teisės normas, darytina išvada, kad išmokami darbo užmokesčiai bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti įtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus, o šios tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 41⁴ str. 3 d.

Pabrėžtina, kad darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimai yra vieni iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje. Darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimais pažeidžiamos konstitucinės žmogaus teisės turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), siekiama nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turint tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Šiais pažeidimais iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Atsižvelgdamas į išvardintą, vertindamas darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus, kaip administracinius teisės pažeidimus pagal jų pobūdį, teismas pažymi, kad šie pažeidimai priskirtini prie vienų pavojingiausių darbo įstatymų pažeidimų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprisipažino padaręs pažeidimą, tačiau vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, būtina atkreipti dėmesį į galimą tokių parodymų subjektyvų pobūdį. Teismas kritiškai vertina savo kaltę neigusio J. S. dėstomas nagrinėjamo pažeidimo aplinkybes, bei liudytojų-įmonės darbuotojų, kurie yra ekonomiškai priklausomi nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisme duotus parodymus, kurie iš esmės skyrėsi nuo minėtų liudytojų parodymų duotų įmonės patikrinimo metu, dėl ko negali būti laikomi objektyviais. Pabrėžtina, jog vien tik priesaikos davimo faktas automatiškai nereiškia po priesaika duotų parodymų teisingumo ir nepašalina melagingų parodymų davimo galimybės. Šiuo atveju akivaizdu, kad liudytojų parodymai įtakoti J. S. sukurtos versijos pagrindu, apie išmokamų atlyginimų dydžius bei tvarką, apie tai, jog liepė darbuotojams parašyti kitus paaiškinimus, prisipažino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Tuo tarpu, pirminiuose rašytiniuose paaiškinimuose apklausiamieji darbuotojai nurodė, kad atlyginimus už balandžio mėn. jiems išmokėjo firmos savininkas J. S. grynais pinigais, paaiškino, kad pasirašė mokėjimo žiniaraštyje už mažesnį atlyginimą negu išmokėjo firmos savininkas. R. B. nurodė, kad už balandžio mėn. J. S. jam išmokėjo 670,00 Eur, atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje pasirašė už 341,45 Eur; R. K. nurodė gavęs 750,00 Eur, žiniaraštyje pasirašė už 411,35 Eur; V. R. gavo 700,00 Eur, pasirašė už 459,07 Eur; R. B. gavo 740,00 Eur, pasirašė už 437,80 Eur; D. K. gavo 900,00Eur, pasirašė už 468,07 Eur; J. K. gavo 800,00 Eur, pasirašė už 317,27 Eur; R. V. gavo 800,00 Eur, pasirašė už 437,80 Eur; V. K. gavo 592,00 Eur, pasirašė už 335,27 Eur; A. B. gavo 380,00 Eur, pasirašė už 127,27 Eur. Faktas, jog iš algų išmokėjimo žiniaraščių matyti, jog juose yra apklaustų liudytojų parašai, kas, J. S. teigimu, patvirtina, kad darbuotojams buvo išmokamos būtent tokios, o ne didesnės sumos, nėra esminis. Tai, kad liudytojų parašai yra žiniaraštyje, nepaneigia fakto, jog darbuotojams papildomai buvo mokami neapskaityti pinigai. Pažymint, jog J. S. operacijas grynaisiais pinigais atliko, pažeisdamas pinigų priėmimą ir išmokėjimą įmonėse reglamentuojančias teisės normas.

Teismas negali ignoruoti patikrinimą atlikusių ir paaiškinimus priėmusių Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojų paaiškinimų ir nurodytų paaiškinimų teikimų aplinkybių, kur nurodyta, kad paaiškinimus darbuotojai rašė ir pasirašė patys. Teisme apklaustų Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojų paaiškinimai nuoseklūs, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, jog jos gali būti šališkos ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nėra. Priešingai, buvo gauta informacija dėl galimai mokamo darbo užmokesčio „vokeliuose“, informacija Kauno apskrities VMI darbuotojų buvo patikrinta, apklausiant firmos vairuotojus ir patikrinant buhalterinės apskaitos dokumentus, informacijai pasitvirtinus, buvo nustatytas teisės pažeidimo faktas ir tuo pagrindu įmonės vadovui J. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo abejoti minėtų liudytojų - Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojų parodymų objektyvumu.

Įvertinęs aptartus įrodymus, teismas sprendžia, jog neabejotinai nustatyta, kad J. S., būdamas individualios įmonės savininkas, pagal įstatymą būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą neužtikrino, kad nurodytiems darbuotojams būtų mokamas darbo užmokestis, pagrįstas buhalterinės apskaitos dokumentais, todėl jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, požymiai.

J. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis ATPK 30² str. nustatytais baudos skyrimo pagrindais J. S. skirtina ATPK 41⁴ str. 3 d., sankcijos vidurkį atitinkanti bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30-33 str., 286-288 str., teismas

nutaria:

J. S. pripažinti, padarius teisės pažeidimą pagal ATPK 41⁴ str. 3 d., ir skirti 4344 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų) baudą.

Sutinkamai su ATPK 313 str. išaiškinti, jog bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Teismas paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei pažeidimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra –16058864147. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.