- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-07-03
- Bylos Nr.
- 1-635-784/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-03125-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gediminas Viederis
- Kaltinamasis
- V. M.
- Kategorijos
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, išnagrinėjęs prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje V. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, išsiskyręs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 164 straipsnį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. vengė išlaikyti vaiką:
jis, žinodamas apie 2007 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo sutikdamas, privalėjo mokėti vaiko išlaikymui priteistus pinigus V. S. (S.) naudai, nepilnamečio D. M., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300,00 litų kas mėnesį, pradedant nuo 2007 m. rugpjūčio 23 d. iki vaiko pilnametystės (pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą) bei teikti jam kitą būtiną materialinę paramą, išskyrus laikotarpius nuo 2007 m. gegužės 18 d. iki 2008 m. sausio 16 d. ir nuo 2010 m. balandžio 9 d. iki 2011 m. rugsėjo 8 d., kai jis buvo registruotas Vilniaus teritorinėje darbo biržoje, tačiau pinigų vaiko D. M. išlaikymui nemokėjo ir jokios kitos būtinos materialinės paramos neteikė, dėl ko nuo 2007 m. gruodžio 12 d. iki 2012 m. birželio 1 d. susidarė 19 827,00 litų įsiskolinimas.
V. M. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jam yra žinoma apie 2007 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą, pagal kurį turi mokėti lėšas sūnaus D. M. išlaikymui, t. y. po 300 litų kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės. Teismo posėdyje jis dalyvavo, apie tai buvo informuotas ir pats asmeniškai išklausė teismo sprendimą. Teismo sprendimas jam buvo suprantamas, t. y. jis suvokė, kad turi vaiko išlaikymui mokėti po 300 litų kiekvieną mėnesį. Su savo buvusia sugyventine S., susituokę jie nebuvo, turi vieną bendrą sūnų – D. M., gim. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jis gyvena (duomenys neskelbtini). Kaip ir yra minėjęs, kai jie pradėjo gyventi kartu, gyveno (duomenys neskelbtini), vėliau jis, kai ji išvyko į užsienį, gyveno pas savo motiną G. M., (duomenys neskelbtini). Kai jie gyveno kartu, jis dirbo, todėl šeimą išlaikė jis, pamena, kad V. prieš vaiko gimimą mokėsi virėjos darbo, paskui ji dirbo taip pat ir prie šeimos išlaikymo prisidėjo. Kai jis dirbo jiems gyvenant kartu, jis uždirbdavo apie 2000 litų, pinigus jis parnešdavo šeimai, duodavo žmonai. Su V. jų santykiai buvo geri kažkur apie keturis metus, paskui tarp jų prasidėjo nesutarimai, ji susirado kitą vyrą, nutarė gyventi atskirai. Sūnus D. liko gyventi su ja, o jis iš buto išsikraustė. Po to, kai su V. jis negyveno, jai pinigų vaiko išlaikymui nemokėjo nei į rankas, nei pervedė jai pinigus į jos sąskaitą. Tiksliai pasakyti negali, tačiau 2010 metais, buvusi sugyventinė išvyko į užsienį, į Norvegiją ir ji paliko sūnų pas jį, jis tuo metu gyveno su savo motina, todėl pinigų vaiko išlaikymui jis jai ir nemokėjo, nes sūnumi, padedant motinai, tada rūpinosi ir jis. Kada tiksliai jis buvo registruotas darbo biržoje nepamena, žino, kad buvo registruotas 2007 metais, po to 2010 metais iki 2011 metų rudens, tačiau kada tiksliai nepamena. Šiuo metu darbo biržoje jis neregistruotas, nes buvo išvykęs į Biržus pas tėvą, padėjo jam statybose, prie namo. Darbo biržoje registruotis planuoja greitu metu. Po 2007 metų teismo sprendimo, t. y. 2009 metais, kada tiksliai jau nepamena, jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, žino, kad iš darbo atlyginimo buvo išskaičiuojamos lėšos vaiko išlaikymui, tačiau kokios tai buvo sumos ir kiek laiko buvo išskaičiuojami pinigai jau nepamena. Jis tiksliai nepamena, kada turėjo nedarbingumo pažymėjimą, ar turėjo jį po teismo sprendimo taip pat nepamena. Šiuo metu jokių ryšių su buvusia sugyventine V. jis nepalaiko, telefonu nebendrauja. Kadangi sūnus D. M. yra su motina, jis taip pat su vaiku nebendrauja, žino tik tiek, kad jis yra užsienyje, Norvegijoje. Sumą, kokią jis yra skolingas už vaiko išlaikymą jis sužinojo iš pateikto pranešimo apie įtarimą, tai yra 19 827,00 litų. Jis galvoja, kad tai yra blogai, savo tokį elgesį taip pat vertina neigiamai. Jokio turto jis neturi, t. y. nei namo, nei buto, nei žemės, nei kažkokių investicijų, nei obligacijų ar pinigų banke. Jis nėra jokios bendrovės akcininkas, po teismo sprendimo jokios bendrovės vadovu, direktoriumi nebuvo ir jokių aukštų pareigų jis neužėmė. Iš mokesčių inspekcijos jis yra susigrąžinęs gyventojo pajamų mokestį, tačiau kada tai buvo gerai nepamena, kokios tai buvo sumos taip pat nežino. Kur šiuos pinigus jis išleido neprisimena, tačiau vaiko išlaikymui šių pinigų neskyrė, jis gerai nepamena už ką jis gavo tuos pinigus. Nori pabrėžti, kad kai sūnus gyveno pas jį, kuomet V. S. buvo išvykusi į užsienį, sūnumi rūpinosi jis, t. y. pirko ir maistą, ir drabužius. Jis ir dabar kartais dirba neoficialiai, pavyzdžiui daro žmonėms remontą namuose. Jo pajamos įvairios, gali gauti ir 1000 litų, ir 2000 tūkstančius litų, tačiau tų pinigų, pagal teismo sprendimą jis neperveda, nes net nežino kur juos pervesti, V. banko sąskaitos jis nežino, tačiau jai pinigų vis tiek nepervestų nors ir žinotų jos banko sąskaitos numerį. Pinigus jis pervestų tik į sūnaus banko sąskaitą. Jis norėtų bendrauti su sūnumi, jo nematė apie metus laiko, jam jis rūpi. Šiuo metu turimu adresu su sūnumi nesusisiekia, neturi jokių kontaktų. V. seserį ir jos vyrą jis susitiko prieš dvi dienas (duomenys neskelbtini), jis paklausė ar jie turi žinių apie sūnų, jie atsakė, kad jis gali užeiti, jie duos adresą, kuriuo galės susisiekti su sūnumi, tačiau iki šiol jis dar nenuėjo. Svarbu paminėti, kad sūnus kažkur prieš dvi savaites pats jam parašė žinutę į jo telefoną. Jis atrašė sūnui klausdamas kada jis grįš, jis atsakė, kad per naujuosius metus. Daugiau su sūnumi nesusirašė. Jis žino jo telefono numerį, nes ir V. žino jo telefono numerį. Šiuo metu jis taip pat žino sūnaus telefono numerį, mano, kad su juo susirašys. Jis žino, kad abu tėvai privalo rūpintis vaiku iki jo pilnametystės. Kaip ir sakė, vaiku jis rūpinosi tada, kai jis gyveno su juo, pirko jam žaislus, drabužius, maistą, tačiau kokias sumas vaiko išlaikymui jis skyrė nežino, neskaičiavo, jam nebuvo gaila. Šiuo metu jis dirba neoficialiai statybose, jis vertina save kaip sveiką, fiziškai pajėgų dirbti vyriškį. Invalidumo neturi, apribotų galimybių dirbti taip pat neturi. Kiek pamena, administracinių nuobaudų neturi, yra kažkada pagautas keleivių kontrolės, nes važiavo be bilietėlio, neteistas (b. l. 67, 72-73).
Iš 2007 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimo matyti, kad iš V. M. priteistas išlaikymas sūnui D. M. V. S. naudai, periodinėmis išmokomis po 300 litų per mėnesį, pradedant mokėti nuo 2007 m. rugpjūčio 23 d. iki vaiko pilnametystės (b. l. 14-16).
Iš 2008 m. kovo 17 d. prašymo išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti matyti, kad V. S. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą dėl vaikui D. M. išmokos mokėjimo (b. l. 5-7).
Iš 2008 m. liepos 9 d. Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimo matyti, kad nuspręsta D. M. mokėti kiekvieną mėnesį 195 litų iki tol kol atsiras aplinkybės, dėl kurių išmoka stabdoma ar nutraukiama. Ši išmoka už kiekvieną praėjusį mėnesį iki kito mėnesio 25 dienos pervedama į V. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).
Iš 2011 m. spalio 27 d. Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašto matyti, kad išieškojimas iš skolininko – V. M. vyks civilinio proceso tvarka, ieškinio šioje baudžiamojoje byloje jie nereikš (b. l. 8).
Iš 2012 m. birželio 12 d. antstolės B. Č. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. M. įsiskolinimas dėl vaiko išlaikymo 2012 m. birželio 12 d. yra 19 827, 00 litų (b. l. 43).
Iš 2012 m. vasario 8 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymos matyti, kad V. M. laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 6 d. iki 2009 m. spalio 2 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje gavo 1000,84 litų pajamų atskaičius mokesčius (b. l. 45-46).
Iš gauto UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad V. M. nuo 2009 m. rugpjūčio 6 d. iki 2009 m. spalio 2 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Per minėtą laikotarpį šiam darbuotojui buvo išmokėtas darbo užmokestis ir padaryti priskaitymai antstoliams. Priskaičiuotas darbo užmokestis į rankas – 2009 m. rugpjūčio mėnesį – 473,64 litų, 2009 m. rugsėjo mėnesį – 503,50 litų, 2009 m. spalio mėnesį – 165,30 litų. Išmokėtas darbo užmokestis per kasą – už 2009 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius – 977, 14 litų (2009 m. spalio 27 d.), už 2009 m. spalio mėnesį – 165,30 litų (2009 m. lapkričio 9 d.). Priskaitymai antstoliui V. S. pagal 2009 m. rugsėjo 3 d. Nr. (duomenys neskelbtini): 2009 m. rugpjūčio 31 d. – 118,00 litai, 2009 m. rugsėjo 30 d. – 175,00 litai. Pervesta antstoliui V. S. 2009 m. spalio 20 d. – 293,00 litai (b. l. 59-62).
Iš 2012 m. vasario 13 d. Lietuvos darbo biržos rašto matyti, kad V. M. Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus skyriuje buvo registruotas laikotarpiais: 2007 m. gegužės 18 d. – 2008 m. sausio 16, 2010 m. balandžio 9 d. – 2011 m. rugsėjo 8 d.. Laikotarpiu 2007 m. gegužės 25 d. – 2007 m. spalio 5 d. V. M. buvo mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka. Iš viso per visą laikotarpį buvo išmokėta 3296,14 litų (b. l. 51).
Iš 2012 m. birželio 6 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pažymos matyti, kad V. M. laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2012 m. Valstybinei mokesčių inspekcijai yra pateikęs metines pajamų mokesčio deklaracijas už 2005 m., 2006 m., 2007 m., mokestinius laikotarpius ir susigrąžino pajamų mokestį mokamą nuolatinio Lietuvos gyventojo – 2007 m. rugpjūčio 8 d. grąžinta 441,00 litai, 2007 m. rugpjūčio 16 d. grąžinta 298,00 litai, 2009 m. birželio 8 d. – 570 litai (b. l. 57).
Šių faktinių duomenų visuma patvirtina, kad V. M. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 164 straipsnį.
Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. M. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma viešųjų darbų bausme sutinka (b. l. 87).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas skirdamas kaltinamajam V. M. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltinamojo asmenybę (anksčiau neteistas), į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijoje numatytą viešųjų darbų bausmę. Teismo vertinimu prokurorės siūloma viešųjų darbų bausmės trukmė šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl mažinti ar didinti jos nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, 420, 421 straipsniais, teismas,-
nusprendė:
V. M., pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje ir nubausti jį 5 (penkių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti ne mažiau kaip po 40 valandų visuomenės labui.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
1. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.