- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-02
- Bylos Nr.
- 1S-742-185/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Pareiškėjas
- G. K.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo G. K. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-08-01 nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl 2014-07-15 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Gražvydo Kazlausko sprendimo Nr. 6-S-21896, kuriuo prokuroras atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl galimai nusikalstamų Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo V. B. veiksmų priimant 2014-06-17 nutartį pagal G. K. skundą dėl kardomosios priemonės paskyrimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio miesto apylinkės teisme 2014-07-25 gautas G. K. skundas dėl 2014-07-15 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Gražvydo Kazlausko sprendimo Nr. 6-S-21896 (apylinkės teismas šį dokumentą vadina sprendimu), kuriuo prokuroras atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl galimai nusikalstamų Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo V. B. veiksmų priimant 2014-06-17 nutartį pagal G. K. skundą dėl kardomosios priemonės paskyrimo.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-08-01 nutartimi šis skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad būtų padaryta nusikalstama veika, turinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 str. 1 d. numatytos ar kitos nusikalstamos veikos požymių. Apylinkės teismo nuomone, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas V. B., nagrinėdamas suimtojo G. K. skundą dėl kardomosios priemonės jam paskyrimo bei priimdamas 2014-06-17 nutartį, atliko savo tiesiogines funkcijas ir priėmė procesinį sprendimą baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka ir pagrindais. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 130 str. 1 d. numatyta, kad suimtasis arba jo gynėjas turi teisę aukštesniajam teismui paduoti skundą dėl suėmimo paskyrimo bei dėl šios kardomosios priemonės termino pratęsimo. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad aukštesniojo teismo teisėjo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjas G. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir perduoti jo 2014-07-04 skundą Nr. 5.6-2735 prokuratūrai nagrinėti iš esmės. Nurodo, kad teisėja D. Š. privalėjo nusišalinti ir jo skundo nenagrinėti, nes suėmimas jam buvo paskirtas ir skundas paduotas apeliacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kurioje teisėja priėmė nuosprendį pirmosios instancijos teisme. Be to, teisėja buvo šališka ir viršydama įgaliojimus sprendė dėl nusikalstamos veikos padarymo ar nepadarymo, nesant motyvuoto prokuroro nutarimo tuo klausimu, t. y. teisėja pati atliko prokuroro funkcijas bei nuslėpė neteisėtus Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo V. B. veiksmus priimant 2014-06-25 nutartį dėl jo (G. K.) skundo, paduoto dėl Klaipėdos apygardos teismo nutarties skirti jam kardomąją priemonę – suėmimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamas nuteistojo G. K. apeliacinis skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo pareiškėjas nuteistas galutine aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi nuteistajam G. K. paskyrė kardomąją priemonę - suėmimą trims mėnesiams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nutarties paskelbimo dienos - 2014 m. gegužės 16 d. Vienas iš teismo motyvų paskirti G. K. šią kardomąją priemonę buvo tas, kad jau baigiasi G. K. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirtos šešerių metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo terminas, kurio G. K. siekia sulaukti, nes vilkina ir simuliuoja baudžiamosios bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, o tai sudaro pagrindą manyti, kad jis būdamas laisvėje gali pasislėpti nuo teismo. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartį paskirti kardomąją priemonę – suėmimą G. K. apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas V. B., išnagrinėjęs suimtojo G. K. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria G. K. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas trims mėnesiams, 2014-06-17 nutartimi suimtojo skundą atmetė, tačiau pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartį, nustatydamas, kad nuteistajam G. K. paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo trims mėnesiams termino pradžia skaičiuojama ne nuo nutarties paskelbimo dienos (2014-05-16), o nuo 2014 m. birželio 19 d. 2014-07-10 Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai G. K. pateikė skundą dėl galimai neteisėtų Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo V. B. veiksmų priimant 2014-06-17 nutartį, kuriuo prašė pradėti ikiteisminį tyrimą šio teisėjo atžvilgiu dėl tarnybinių įgaliojimų viršijimo pagal BK 228 str. 1 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra G. K. skundą priėmė ir tirti bei procesiniam sprendimui priimti persiuntė Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūrai. Šiame Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros rašte yra rezoliucija su nurodymu prokurorui Gražvydui Kazlauskui priimti procesinį sprendimą. Tačiau Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras G. K. 2014-07-15 surašė raštą Nr. 6-S-21896, kuriame nieko apie G. K. skunde nurodytus faktus ir prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo atžvilgiu dėl galimo tarnybinių įgaliojimų viršijimo pagal BK 228 str. 1 d. nepasisakė, tik nurodė, koks teisėjas išnagrinėjo G. K. skundą dėl suėmimo jam paskyrimo ir kada priėmė nutartį dėl šio skundo, taip pat nurodė BPK straipsnius, kurie numato nušalinimo pagrindus, ir pažymėjo, kad G. K. Lietuvos apeliaciniame teisme tokia teise nepasinaudojo, nors pareiškėjas G. K. nagrinėjant jo skundą šiame teisme nedalyvavo. Prokuroras savo rašte dar informavo nuteistąjį G. K. apie jo baudžiamojo proceso įstatyme numatytas kaltinamojo teises, nors skundas, kaip matyti iš jo turinio, pateiktas ne dėl prašymo išaiškinti jam kaltinamojo teises ar nurodyti, koks teisėjas išnagrinėjo jo skundą dėl paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo ir kada dėl to priėmė nutartį, o dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo konkretaus asmens atžvilgiu.
Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju dėl G. K. skundo procesinis sprendimas nebuvo priimtas, nors Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pareiškėjui skundo negrąžino ir jo nepaliko nenagrinėto, o, priešingai, jį priėmė ir procesiniam sprendimui priimti perdavė Panevėžio miesto prokuratūrai. BPK 168 str. 1 d. konstatuota, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Šiuo atveju toks nutarimas nebuvo priimtas, o kaip minėta, prokuroras, gavęs G. K. skundą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, surašė raštą, kuriame nieko apie G. K. skunde nurodytus faktus ir prašymą nepasisakė, todėl laikytina, kad pareiškėjo skundo motyvai nenagrinėti ir neaptarti, dėl skundo prokuroras nepriėmė jokio aiškaus ir motyvuoto sprendimo.
Kaip minėta šį prokuroro surašytą raštą G. K. apskundė Panevėžio miesto apylinkės teismui, kuris jį priėmė nagrinėti ir skundžiama nutartimi, pirmiau paminėtais motyvais, G. K. skundą atmetė. Tačiau šiuo atveju visiškai sutiktina su pareiškėjo skundo argumentu, kad priimdamas nutartį atmesti G. K. skundą apylinkės teismas savo iniciatyva sprendė dėl nusikalstamos veikos padarymo ar nepadarymo, skundžiamoje nutartyje konstatavęs, kad G. K. skunde nurodyta galimai padaryta nusikalstama veika nebuvo padaryta, nesant prokuroro motyvuoto sprendimo tuo klausimu. Kaip minėta, tik prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas motyvuotu nutarimu gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą esant aiškioms BPK 3 str. 1 d. nurodytoms aplinkybėms, iš kurių viena – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šis prokuroro nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 168 str. 4 d.), kuris tik patikrina prokuroro priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Esant išdėstytoms aplinkybėms G. K. skundas tenkinamas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-08-01 nutartis naikinama ir G. K. 2014-07-04 skundas Nr. 5.6-2735 grąžinamas Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrai motyvuotam sprendimui priimti.
Kadangi apylinkės teismo nutartis naikinama, dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų nebepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – grąžinti medžiagą su G. K. 2014-07-04 skundu Nr. 5.6-2735 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūrai motyvuotam sprendimui priimti.
Ši nutartis neskundžiama.