Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-10-16 · Byla Nr. N-756-1877-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-16
Bylos Nr.
N-756-1877-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
Kategorijos
  • 40.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N756-1877/2009Procesinio sprendimo kategorija 40.1.1. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 17 d. nutarimo A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus (toliau – ir VDI Utenos skyrius) vyriausiasis darbo inspektorius 2008 m. balandžio 3 d. surašė VĮ „Visagino statybininkai“ generaliniam direktoriui A. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2008 m. kovo 26 d. 10 val. 00 min., Drūkšinių kaime, Visagino savivaldybėje, atlikus VĮ „Visagino statybininkai“ patikrinimą, buvo nustatyta, kad įmonėje nevykdomas Lietuvos Respublikos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2007 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. V-144, kuriuo buvo nurodyta organizuoti darbo vietų aukštyje patikrinimus ir pašalinti nustatytus pažeidimus, neatliktas profesinės rizikos vertinimas, nesilaikoma darbuotojų periodinio sveikatos tikrinimo išvados dėl darbo aukštyje ribojimo (Č. R. dirbo aukštyje esant medicininei išvadai, ribojančiai darbą aukštyje). Tuo A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 25 straipsnio 10 punktą. A. S. veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41 straipsnio 1 dalį.

VDI Utenos skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius 2008 m. balandžio 4 d. nutarimu A. S. už pažeidimą, numatytą ATPK 41 straipsnio 1 dalyje, skyrė 3 000 litų baudą.

II.

A. S. kreipėsi su skundu į Panevėžio apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti VDI Utenos skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2008 m. balandžio 4 d. nutarimą. A. S. nuomone, jam inkriminuojamas administracinis teisės pažeidimas yra susijęs su 2008 m. kovo 15 d. nelaimingu atsitikimu. Skunde nurodė, kad 2008 m. kovo 15 d. statybvietėje, esančioje kaimo turizmo sodyboje Jonalaukio kaime, Ignalinos rajone, VĮ „Visagino statybininkai“ atliko statybos darbus, kurių metu įvyko nelaimingas atsitikimas. Nelaimingo atsitikimo metu nukentėjo darbininkas C. R. , kuris dirbo aukštyje, nors neturėjo medikų leidimo dirbti tokio pobūdžio darbus. A. S. pažymėjo, kad kiekvienoje statybvietėje yra skiriamas atsakingas už tinkamą statybos darbų vykdymą asmuo – statybos darbų vadovas. VĮ „Visagino statybininkai“ 2008 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-12-(1.5) statybos darbų vadovu minėtame objekte buvo paskirtas A. G. . Būtent į statybos darbų vadovo pareigas įeina prižiūrėti, kad statybos objekte dirbtų tik atitinkamus leidimus dirbti aukštyje turintys darbuotojai, taip pat stebėti, kad statybvietėje nebūtų daroma kitų pažeidimų. Nagrinėjamu atveju statybos darbų vadovas ne tik nepašalino nustatytų pažeidimų, bet ir nepranešė apie juos administracijai, savavališkai paliko darbo vietą įvykio metu, elgėsi neteisingai leisdamas darbuotojui dirbti toje objekto zonoje, kurioje jis negalėjo dirbti pagal nustatytus sveikatos reikalavimus. A. S. taip pat nurodė, kad jis nepažeidė ir negalėjo pažeisti teisės aktų nustatytų reikalavimų, kadangi tiesiogiai nevykdo darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų – šias funkcijas pagal sutartį vykdo UAB „Saugaus darbo garantas“ darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistas V. V. . Todėl, A. S. nuomone, jis negali būti laikomas atsakingu už šiuos pažeidimus ir už juos baudžiamas. A. S. pažymėjo, kad nelaimingo atsitikimo aplinkybės yra tiriamos ir dar nėra nustatyta, kas galėjo tapti nelaimingo atsitikimo priežastimi ir kas yra įvykio kaltininkas. Neturint nelaimingo atsitikimo tyrimo rezultatų, negalėjo būti priimtas nutarimas ir administracinio teisės pažeidimo byloje.

III.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 17 d. nutarimu patenkino A. S. skundą: panaikino VDI Utenos skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2008 m. balandžio 4 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė. Teismas nutarime nurodė, kad ATPK 41 straipsnio 1 dalis administracinę atsakomybę už darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimą numato darbdaviui ar jo įgaliotiems asmenims. A. S. yra kaltinamas pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 25 straipsnio 10 punkto reikalavimus. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato darbdavio pareigą savo lėšomis imtis darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių ir sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje, tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuodamas įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės paso parengimą ir jo pildymą. Šio įstatymo 25 straipsnio 10 punktas nustato darbdaviui atstovaujančio asmens, įgyvendinančio darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, pareigą perkelti darbuotojus (jų sutikimu) į kitą darbą, atsižvelgiant į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba sveikatos priežiūros įstaigos, patikrinusios darbuotojų sveikatą, išvadą. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato bendrą taisyklę, pagal kurią darbdavio pareiga yra savo lėšomis imtis darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių bei sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbdavys, siekdamas užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, gali paskirti vieną ar daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų arba steigti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, ar (ir) sudaryti sutartį dėl darbo saugos ir sveikatos paslaugų teikimo su licencijuotu fiziniu ar (ir) juridiniu asmeniu, tačiau visais atvejais saugos ir sveikatos specialistų, atsižvelgiant į įmonės dydį ir darbuotojų profesinę riziką, turi būti pakankamai, kad jie galėtų organizuoti įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistų bei darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai pareigos, darbdavio samdytų įstaigų įsipareigojimai darbuotojų saugos ir sveikatos srityje neturi įtakos bendram darbdavio atsakomybės principui, nustatytam šio įstatymo 11 straipsnyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas paminėtas teisės normų nuostatas, yra konstatavęs, kad šios teisės normos negali būti vertinamos kaip besąlygiškai nustatančios darbdavio atsakomybę esant darbo saugos norminių aktų pažeidimui (2007 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr.N62-1987/2007). Byloje nustatyta, kad VĮ „Visagino statybininkai“ generalinio direktoriaus 2008 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-12-(1.5) nuo 2008 m. vasario 25 d. darbų vadovu bei atsakingu už darbų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos reikalavimų vykdymą pastatų kaimo turizmui Ignalinoje statybose paskirtas A. G. (b. l. 13). Be to, VĮ „Visagino statybininkai“ 2007 m. vasario 20 d. sudarė su UAB „SDG“ sutartį dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų vykdymo, pagal kurią UAB „SDG“ įsipareigojo paskirti specialistą atlikti VĮ „Visagino statybininkai“ patvirtintas darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas (b. l. 18-21). UAB „SDG“, vykdydama sudarytą sutartį, buvo paskyrusi specialistus, vykdančius saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas (b. l. 22). Šios aplinkybės patvirtina, jog A. S. , kaip VĮ „Visagino statybininkai“ vadovas, atliko Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, kuriais siekė vadovaujamoje įmonėje užtikrinti darbų saugą reglamentuojančių norminių reikalavimų vykdymą. Todėl A. S. nelaikytinas asmeniu, administracine tvarka atsakančiu už įmonėje neatliktą profesinės rizikos vertinimą bei darbuotojo periodinio sveikatos tikrinimo išvados laikymąsi. Dėl šių priežasčių priimtas nutarimas nurodytoje dalyje naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

A. S. taip pat yra kaltinamas Lietuvos Respublikos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2007 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. V-144 nevykdymu. Vyriausiasis darbo inspektorius 2007 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. V-144 1.1 punktu įpareigojo statybos įmonių, vykdančių statinių mūrijimo darbus, vadovus nedelsiant organizuoti statinių ir atskirų darbo vietų patikrinimus ir pašalinti nustatytus pažeidimus, vadovaujantis Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 58 punktu, Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 4.1.1, 4.1.4 punktais, Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje 62, 63, 64 punktais bei 5 priedo 6 punktu. Vyriausiasis darbo inspektorius nurodė, jog 2007 m. birželio 7 d. įsakymo Nr.V-144 1.1 punktas vykdomas nedelsiant. Šis įsakymas buvo paskelbtas leidinyje „Informaciniai pranešimai“ 2007 m. birželio 13 d. Atsižvelgiant į tai, kad generalinio direktoriaus vykdomos įmonėje organizacinės-administracinės funkcijos turi itin platų ir įvairiapusį pobūdį, protingu ir pakankamu terminu, per kurį A. S. , tinkamai vykdydamas pavestas įmonės vadovo pareigas, galėjo imtis visų įmanomų administracinių-organizacinių priemonių anksčiau paminėto įsakymo 1.1 punkto reikalavimui įgyvendinti, gali būti pripažintas laikotarpis iki 2007 m. liepos 1 d. Nurodyto įsakymo 1.1 punkto reikalavimo neįvykdymas laikytinas baigtiniu teisės pažeidimu. Todėl ATPK 35 straipsnyje nustatytas 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas skaičiuotinas nuo 2007 m. liepos 1 d., o ne nuo šio pažeidimo nustatymo dienos. Nutarimas, kuriuo A. S. skirta administracinė nuobauda, buvo priimtas tik 2008 m. balandžio 4 d. Todėl nutarimas šioje dalyje taip pat naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

IV.

Apeliaciniu skundu VDI Utenos skyrius prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 17 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą. Apeliantas nurodo, kad bendrasis darbdavio atsakomybės principas nenumato besąlyginio administracinės teisinės atsakomybės taikymo, tačiau neatleidžia darbdavio nuo tokios atsakomybės, kai jo veikoje nustatomas tam tikrų tokią atsakomybę suponuojančių sąlygų visetas. Apelianto nuomone, darbdavio funkcijų perkėlimas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje kitiems, dažniausiai darbdaviui pavaldiems asmenims, sudaro prielaidas nevykdyti tokių reikalavimų, kadangi jų įvykdymas visada yra susijęs su papildomomis investicijomis ir tokių priemonių realizavimas priklauso nuo darbdavio valios. Būdami pavaldūs darbdaviui, asmenys, atsakingi už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų laikymąsi, dažnai saistomi darbdavio nenoro vykdyti tokius reikalavimus (neveikimo) ir neturi svertų (finansinių, žmogiškųjų išteklių) jiems įgyvendinti. Darbdavio teisių perkėlimas kitiems subjektams gali nepamatuotai padidinti jų pareigų apimtį, tuo pačiu nepagrįstai siaurinant darbdavio pareigas, o nepamatuotas tokių subjektų, atsakingų už darbuotojų saugą ir sveikatą įmonėse, teisių išplėtimas gali būti neadekvatus jų galimybėms. Nagrinėjamu atveju VĮ „Visagino statybininkai“ generalinio direktoriaus A. S. neveikimas (kurį įrodo administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai) sudarė tiesioginį pavojų jo vadovaujamos įmonės darbuotojų saugai ir sveikatai darbe: 1) generalinis direktorius tinkamai nevykdė pareigos sudaryti savo vadovaujamos įmonės darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais; 2) generalinis direktorius nesiėmė visų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir nevykdė pareigos užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės savo vadovaujamoje įmonėje; 3) generalinis direktorius nevykdė pareigos perkelti jo vadovaujamos įmonės darbuotojo Č. R. į kitą darbą atsižvelgiant į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą išvadą dėl tokio darbuotojo darbo pobūdžio ir sąlygų; 4) įmonės darbuotojai dirbo nepriimtinos rizikos sąlygomis ir jų gyvybei bei sveikatai buvo kilusi tiesioginė grėsmė bei pavojus. Tokiu būdu A. S. pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos 11 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 25 straipsnio 1 dalies 10 punkto reikalavimus. Apeliantas taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2007 m. birželio 7 d. įsakyme Nr. V-144 nėra nustatytas jo galiojimo terminas. Todėl šis įsakymas laikytinas galiojančiu, kol teisės aktų nustatyta tvarka jo galiojimas bus sustabdytas ar panaikintas. Apelianto nuomone, sąvoką „nedelsiant“ šio įsakymo taikymo prasme turėtų būti suprantama, kad darbdavio veiksmai turėtų būti pradėti „tuojau, negaištant, nieko nelaukiant“. VĮ „Visagino statybininkai“ generalinis direktorius A. S. prisipažino nevykdęs Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2007 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. V-144 1.1 punkto. Todėl, apelianto nuomone, A. S. trauktinas administracinėn atsakomybėn už ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į VDI Utenos skyriaus apeliacinį skundą A. S. prašo palikti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 17 d. nutarimą nepakeistą, o VDI Utenos skyriaus apeliacinį skundą atmesti. A. S. nuomone, teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. A. S. sutinka su teismo nutarime nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo 500 iki 5 000 litų.

VĮ „Visagino statybininkai“ generalinis direktorius A. S. nagrinėjamu atveju kaltinamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 25 straipsnio 10 punkto pažeidimu.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, taip pat pareiga savo lėšomis finansuoti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones. Vadovaujantis šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, darbdavys privalo imtis priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, taip pat organizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės paso parengimą ir jo pildymą. Tokio paso tipinę formą nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 10 punkte nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, privalo perkelti darbuotojus (jų sutikimu) į kitą darbą, atsižvelgiant į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba sveikatos priežiūros įstaigos, patikrinusios darbuotojų sveikatą, išvadą.

Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalis, darbdaviui atstovaujantis asmuo – tai įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros vadovas, o darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai – tai padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam asmuo, atstovaujantis darbdaviui, pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys, siekdamas užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, gali paskirti vieną ar daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų arba steigti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, ar (ir) sudaryti sutartį dėl darbo saugos ir sveikatos paslaugų teikimo su licencijuotu fiziniu ar (ir) juridiniu asmeniu. ATPK 41 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę už darbų saugos norminių teisės aktų pažeidimą tiek darbdaviui (darbdaviui atstovaujančiam asmeniui), tiek darbdavio įgaliotam asmeniui. Todėl, atsižvelgiant į visas anksčiau nurodytas įstatymo nuostatas, sprendžiant klausimą dėl atsakomybės už darbų saugos norminių teisės aktų pažeidimą, kiekvieno konkretaus pažeidimo atveju turi būti sprendžiama kurio asmens veiksmai (ar neveikimas) sąlygojo tokį pažeidimą.

VĮ „Visagino statybininkai“ generaliniam direktoriui A. S. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad įmonėje neatliktas profesinės rizikos vertinimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad VĮ „Visagino statybininkai“ 2007 m. vasario 20 d. sudarė su UAB „SDG“ sutartį dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų vykdymo, pagal kurią UAB „SDG“ įsipareigojo paskirti specialistą, atliksiantį VĮ „Visagino statybininkai“ darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas (b. l. 18-21). UAB „SDG“, vykdydama šią sutartį, paskyrė tokį specialistą (b. l. 22). Pagal minėtos sutarties 3A priedo 2 punktą, viena iš paskirto specialisto funkcijų yra organizuoti profesinės rizikos vertinimą (b. l. 7). Tačiau byloje nesurinkta jokių duomenų apie tai, ar darbdavio įgaliotas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų organizuojant tokį vertinimą ir nėra nustatyta, dėl kurio konkrečiai asmens – darbdaviui atstovaujančio įmonės vadovo ar darbdavio įgalioto asmens (šiuo atveju specialisto) veiksmų (ar neveikimo) nagrinėjamu atveju įmonėje nebuvo atliktas anksčiau nurodytas vertinimas.

VĮ „Visagino statybininkai“ generaliniam direktoriui A. S. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodyta, kad įmonės darbuotojas Č. R. dirbo aukštyje, nors pagal sveikatos priežiūros įstaigos, tikrinusios darbuotojo sveikatą, išvadą tokio darbo darbuotojas dirbti negalėjo. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie VĮ „Visagino statybininkai“ administracijos struktūrą bei jos funkcijas ir nėra nustatyta, ar, vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 10 punktu, perkelti darbuotoją į kitą darbą galėjo tik įmonės generalinis direktorius.

VĮ „Visagino statybininkai“ generaliniam direktoriui A. S. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodyta, kad A. S. neorganizavo Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2007 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. V-144 „Dėl nurodymo vykdymo“ 1.1 punkto vykdymo, t. y. A. S. iš esmės kaltinamas šio įsakymo 1.1 punkto nevykdymu. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2007 m. birželio 7 d. įsakyme Nr. V-144 nebuvo nurodytas konkretus šio įsakymo 1.1 punkto įvykdymo terminas. Toks pažeidimas (įsakymo 1.1 punkto nevykdymas) pagal savo pobūdį yra trunkamasis. Todėl, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatomis, administracinės nuobaudos už šį pažeidimą skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos: nagrinėjamu atveju – nuo 2008 m. kovo 26 d., kai buvo atliktas įmonės patikrinimas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad šiuo atveju buvo praleistas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Tačiau nuobauda už šį pažeidimą negalėjo būti skirta A. S. dėl šių priežasčių.

Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2007 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. V-144 „Dėl nurodymo vykdymo“ 1.1 punktu statybos įmonių, vykdančių statinių mūrijimo darbus, vadovai buvo įpareigoti nedelsiant organizuoti statinių ir atskirų darbo vietų patikrinimus ir pašalinti nustatytus pažeidimus. Tačiau nei pačiame 2007 m. birželio 7 d. įsakyme Nr. V-144, nei kituose aktuose nėra konkretizuota, kokius pažeidimus turi pašalinti aukščiau nurodytų įmonių vadovai. Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2007 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. V-144 buvo priimtas atsižvelgiant į UAB „Estora“ 2007 m. gegužės 21 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą, kurį, pirminiais duomenimis, sąlygojo tai, kad įmonėje nebuvo įrengtos kolektyvinės saugos priemonės, apsaugančios darbuotojus nuo kritimo atliekant išorinių sienų mūrijimo darbus, taip pat tai, kad mūrininko stalo karkase vietoj pakloto buvo uždėtos pavienės nepritvirtintos lentos, durys ir kiti atsitiktiniai daiktai, o pats darbuotojas nedėvėjo apsauginio šalmo (b. l. 33). Tačiau byloje nėra duomenų, ar VĮ „Visagino statybininkai“ buvo nustatyti tokie patys ar panašūs pažeidimai. Todėl laikytina, kad šioje dalyje VĮ „Visagino statybininkai“ generaliniam direktoriui A. S. pareikštas kaltinimas yra nekonkretus ir neaiškus.

Nenustačius nurodytų aplinkybių, negalėjo būti daroma vienareikšmė išvada dėl VĮ „Visagino statybininkai“ generalinio direktoriaus kaltumo ar nekaltumo šioje byloje. Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti skundžiamą Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 17 d. nutarimą. Siekiant nustatyti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, nagrinėjamu atveju turi būti surinkta daug naujų įrodymų ir atliktas papildomas jų tyrimas. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad ATPK 41 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja ir protokolus dėl tokių pažeidimų surašo Valstybinė darbo inspekcija ir jos pareigūnai, byla grąžintina iš naujo tirti Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 17 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė-Maculevičienė