Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Vytauto Masioko ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 19 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo M. M. apeliacinis skundas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. nuteistas už tai, kad, bendrininkaudamas kartu su A. V. (miręs, jam byla nutraukta ) ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2004 m. vasario 13 d. 10.05 val., interneto kavinėje, Kaune (duomenys neskelbtini), duodamas patarimus dėl prekių grupių, padėjo A. V. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) vardu pateikti (duomenys neskelbtini) kompiuterinės technikos įsigijimo užsakymą (duomenys neskelbtini); po to, interneto kavinėje, Kaune (duomenys neskelbtini), kompiuterine programa „Paint“ A. V. pateiktame mokėjimo pavedimo (duomenys neskelbtini) išraše 1 Lt sumą ištaisė į 13166,02 Lt sumą ir šį suklastotą mokėjimo pavedimo išrašą, įrodantį išankstinį apmokėjimą už (duomenys neskelbtini) prekes, atidavė A. V., kuris Kaune (duomenys neskelbtini), suklastotą mokėjimo pavedimo išrašą perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, o šis minėtą suklastotą mokėjimo pavedimo išrašą faksu išsiuntė į (duomenys neskelbtini) ir 2004 m. vasario 13 d., 17.55 val., iš (duomenys neskelbtini) sandėlio (duomenys neskelbtini), pagal PVM sąskaitą–faktūrą (duomenys neskelbtini) apgaule įgijo kompiuterinės technikos už 13166,02 Lt.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, bendrininkaudamas su A. V. (miręs, jam byla nutraukta) ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2004 m. vasario 17 d., interneto kavinėje (duomenys neskelbtini), A. V. pateiktame mokėjimo pavedimo išraše kompiuterine programa „Notepad“ pavedimo sumą ištaisė į 44071,42 Lt sumą, pinigų gavėjo duomenis ištaisė į (duomenys neskelbtini) bei suklastotą mokėjimo pavedimo išrašą, įrodantį išankstinį apmokėjimą už (duomenys neskelbtini) prekes, perdavė A. V., kuris apie 12 val. šį suklastotą mokėjimo pavedimo išrašą faksu nusiuntė į (duomenys neskelbtini), o 13.40 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš (duomenys neskelbtini) sandėlio, Kauno r. (duomenys neskelbtini), pagal sąskaitą–faktūrą (duomenys neskelbtini) apgaule įgijo kompiuterinės technikos už 24182,66 Lt; taip M. M. padėjo apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą ir (duomenys neskelbtini) padaryti 37347,68 Lt turtinę žalą, įvykdydamas nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

Kasaciniu skundu M. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują nuosprendį, jį išteisinti.

Kasatorius nurodo, kad tiek nuosprendis, tiek nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Nuteistojo teigimu, nuosprendžio ir nutarties išvados dėl jo kaltės grindžiamos teisme nepatvirtintais įrodymais. Teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių, 241 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes šališkai vertino liudytojų E. G., D. G., V. K., V. P., A. L. parodymus bei kitus byloje esančius rašytinius įrodymus.

M. M. pažymi, kad teismai klaidingai padarė prielaidą, jog jis, suteikdamas A. V. konsultacijas bei kompiuteryje mokėjimo pavedime du kartus ištaisydamas pinigų sumas, privalėjo ir galėjo suprasti, kad pinigai už kompiuterinės technikos užsakymą nebus pervedami. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai vertino jo, nuteistojo, parodymus, netyrė teisinančių įrodymų, kad pavedimas be atsakingo asmens parašo ir antspaudo negali būti laikomas dokumentu; tai yra numatyta Elektroninio parašo įstatymo 8 straipsnyje. Byloje yra prieštaravimų, neišsamiai ištirtos aplinkybės, susijusios su kitais asmenimis, galėjusiais padaryti šį nusikaltimą. Nuteistasis nurodo, kad nėra įrodymų dėl subjektyviųjų bendrininkavimo požymių buvimo, neįrodyta jo tiesioginė tyčia padėti apgaulės būdu padaryti sukčiavimą, neišsiaiškinta ir neįrodyta, ką jis, nuteistasis, suprato atlikdamas jam inkriminuotus veiksmus. M. M. teigimu, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad, atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus, jis turėjo tikslą padėti A.V. ir asmeniui, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą ir padaryti (duomenys neskelbtini) 37347,68 Lt turtinę žalą, neįrodytas priežastinis ryšys tarp nuteistojo atliktų veiksmų ir svetimo turto užvaldymo, nes teismas, pasak nuteistojo, neįrodė, kad būtent tie patys su nuteistojo pagalba ištaisyti pavedimai buvo panaudoti užvaldant svetimą turtą.

Be to, nuteistasis nurodo, kad nebuvo išsamiai išnagrinėtas jo apeliacinis skundas, nes nepasisakyta dėl kai kurių apeliacinio skundo argumentų ir motyvų.

Nuteistojo M. M. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio skundo turinio (BPK 368 straipsnis)

Reikalavimai kasaciniam skundui suformuluoti BPK 368 straipsnio 2 dalyje. Vienas svarbiausių kasacinio skundo elementų yra nuosprendžio ar nutarties apskundimo pagrindai ir motyvai. Baudžiamojo proceso įstatymas numato du apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus:

1) netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas;

2) padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

Nuteistasis M. M. kasaciniu skundu apskundė Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 23 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 19 d. nutartį BPK 369 straipsnio 1 dalyje 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais. Įstatymas reikalauja ne tik nurodyti apskundimo pagrindus, bet ir motyvus, dėl kurių kasatorius nesutinka su nuosprendžiu ar nutartimi.

Nuteistojo M. M. kasacinio skundo turinys iš esmės yra apeliacinio skundo pakartojimas. Jame nurodoma, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių, 241 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Apeliaciniame skunde buvo nurodyti tie patys pažeidimai, kaip ir kasaciniame skunde, tik buvo kalbama apie pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Nuteistojo apeliacinis skundas išnagrinėtas ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 19 d. nutartimi atmestas. Kasatorius nenurodo jokių motyvų, dėl kurių jis nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutartimi, taip pat nepateikia naujų motyvų, dėl kurių jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 19 d. nutartis atitinka BPK 332 straipsnio reikalavimus. Nutartyje išdėstytos išvados dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išsamumo ir pagrįstumo. Jų kasatorius nepaneigia.

Dėl BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių ir 241 straipsnio 2 dalies reikalavimų

Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį, įrodymais baudžiamajame procese gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šališkai vertino liudytojų E. G., D. G., V. K., V. P., A. L. parodymus ir kitus bylos įrodymus.

Teismo nešališkumo principas visų pirma pasireiškia tuo, kad nagrinėjantis bylą teismas su abiem proceso šalimis elgtųsi vienodai, nebūtų suinteresuotas priimti vienai iš šalių palankaus sprendimo. Kasatoriaus nurodymai į pirmosios instancijos teismo (teisėjo) šališkumą, nagrinėjant jo bylą, nėra pagrįsti jokiais konkrečiais faktais. Iš bylos medžiagos negalima teigti, kad buvo pažeistos kaltinamojo teisės, nustatytos BPK 22 straipsnyje. Be to, kilus abejonių dėl teisėjo nešališkumo, proceso dalyviai gali pareikšti teisėjui nušalinimą. Nei kaltinamasis M. M., nei kiti proceso dalyviai nušalinimų teisėjui, nagrinėjusiam bylą pirmosios instancijos teisme, nepareiškė.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Įrodymų vertinimas tai logikos dėsniais grindžiama mąstymo veikla. Vidinis teisėjo įsitikinimo objektyvumas patikrinamas vertinančio teisėjo nepriklausomumu ir nešališkumu. Abejoti teisėjų nepriklausomumu ir nešališkumu šioje byloje nėra pagrindo – tam nėra objektyvių duomenų. Kasatorius nenurodo konkrečių įstatymo reikalavimų pažeidimų, teismų padarytų įrodymų vertinimo procese. Jų nenustatė ir teisėjų kolegija, patikrinusi teisės taikymo aspektu pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus.

Iš kasacinio skundo neaišku, kokius pažeidimus padarė teisiamojo posėdžio pirmininkas ar kokių veiksmų jis neatliko, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės. Kasatoriaus nuoroda į BPK 241 straipsnio 2 dalies reikalavimo pažeidimą niekuo nepagrįsta.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį

Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 23 d. nuosprendyje ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 19 d. nutartyje yra išdėstytos teisės teorijai atitinkančios išvados dėl M. M. veikos kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, kvalifikuodamas M. M. nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

Sukčiavimas tam tikra prasme yra intelektinis nusikaltimas. Šį teiginį patvirtina ir M. M. nusikalstama veika, pasižyminti jos padarymo būdo specifika. Šio nusikaltimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į jį įgyti. Apgavystės būdas baudžiamajai kaltininko atsakomybei reikšmės neturi. M. M. veiksmai padėjo suklaidinti (duomenys neskelbtini) darbuotojus ir užvaldyti bendrovės turtą. Tai, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojai nesilaikė Elektroninio parašo įstatymo 8 straipsnio taisyklių, neįrodo, kad nebuvo panaudota apgaulė, užvaldant bendrovės turtą. Kaltininkai pasinaudojo (duomenys neskelbtini) darbuotojų aplaidumu, bet tai nepašalino baudžiamosios atsakomybės už sukčiavimą.

Naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį pagal nuteistojo M. M. kasacinį skundą nėra BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. M. kasacinį skundą atmesti.