Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-02-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-175-628-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-21
Bylos Nr.
1A-175-628-2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigita Bieliauskienė (pirm.), Algimantas Valantinas, Jolanta Čepukėnienė
Nuteistasis
J. S.
Kategorijos
  • 1.1.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Sigita Bieliauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-175-628/2013

T. A. Valinskienė Teisminio proceso Nr. 1-18-101503-2012-5
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2.; 1.2.14.1.; 1.2.14.3.; 2.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. vasario 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės,

teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Algimanto Valantino,sekretoriaujant Dariui Kamandieriui,dalyvaujant prokurorui Tomui Uldukiui,gynėjai advokatei B. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme,

- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. – vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme,

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. – vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme,

- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. – vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos, ir J. S. paskirta galutinė subendrinta dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2012 m. rugpjūčio 17 d. ir suėmime išbūtas laikas.

I. S. ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo patenkintas ir jai priteista iš J. S. 110 (vienas šimtas dešimt) litų turtinei žalai atlyginti.

K. M. ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo patenkintas ir jai priteista iš J. S. 1200 (vienas tūkstantis du šimtai) litų turtinei žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. nuteistas už tai, kad jis panaudodamas fizinį smurtą pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent jis 2012 m. liepos 22 d., apie 19.30 val., prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjęs prie nukentėjusiosios I. S. iš už nugaros, smūgiavo ranka jai į nugarą, po ko nukentėjusiajai pargriuvus ant žemės, jis pradėjo traukti nuo nukentėjusiosios kaklo auksinę grandinėlę, 320 Lt vertės, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėtas aplinkinių ir iš įvykio vietos pasišalino.

Šiais veiksmais padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Be to, J. S. nuteistas už tai, kad jis pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą, o būtent 2012 m. liepos 27 d., apie 21.00 val., šalia namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą atvirai pagrobti svetimą turtą, priėjo iš už nugaros prie nukentėjusiosios N. P., stipriai patraukė už rankinės rankenos, kurią ji laikė rankoje, nukentėjusiajai N. P. nugriuvus ant žemės, ištraukė iš jos rankų rankinę, 90 Lt vertės, kurioje buvo juoda odinė piniginė, 90 Lt vertės, grynųjų pinigų 210 Lt, kraujospūdžio matuoklis, 264 Lt vertės, skėtis, 54 Lt vertės, mobilaus ryšio telefonas Samsung, 200 Lt vertės, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes aplinkiniams pradėjus vytis, rankinę išmetė ir pasišalino. Tokiu būdu pasikėsino atvirai pagrobti nukentėjusiajai N. P. priklausantį 908 Lt vertės turtą.

Šiais veiksmais padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

Be to, J. S. nuteistas už tai, kad jis atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent 2012 m. rugpjūčio 4 d., apie 13.40 val., šalia namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą atvirai pagrobti svetimą turtą, priėjo prie nukentėjusiosios K. M. ir nuo jos kaklo nutraukė auksinę grandinėlę, 900 Lt vertės, su auksiniu svarstyklių ženklo pakabuku, 150 Lt vertės, ir auksiniu kryželio formos pakabuku, 150 Lt vertės, tokiu būdu atvirai pagrobė nukentėjusiajai K. M. priklausantį, 1200 Lt vertės turtą.

Šiais veiksmais padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

Be to, J. S. nuteistas už tai, kad jis pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą, o būtent 2012 m. rugpjūčio 17 d., apie 13.10 val., prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą atvirai pagrobti svetimą turtą, priėjęs prie nukentėjusiosios B. Z. kaire ranka sugriebė už grandinėlės su kryželio formos pakabuku, 400 Lt vertės, ir traukdamas už jos, pargriovė nukentėjusiąją B. Z. ant žemės, toliau bandė grandinėlę nutraukti, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jam nepavyko jos nutraukti.

Šiais veiksmais padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d, nuosprendį, perkvalifikuojant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. į nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.

Apeliaciniame skunde apeliantas teigia nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad jis naudojo smurtą prieš nukentėjusiąją I. S. ir dėl to jo veika šiame epizode buvo kvalifikuota kaip pasikėsinimas apiplėšti (Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d.), o ne kaip pasikėsinimas įvykdyti atvirąją vagystę (Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.).

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jis nurodė, jog sugriebė nukentėjusiąją už jos palaidinės, po kuria matėsi auksinė grandinėlė, tačiau pamatęs, kad pirmuoju bandymu grandinėlės sugriebti nepavyks, atliko šį veiksmą iš priekio. Tačiau tuo metu nukentėjusioji I. S. suklupo arba susirietė ant grindinio, abejomis rankomis apglėbusi savo rankinuką. Nukentėjusiajai nukritus, jis išgirdo kažkieno balsus ir pasišalino nebaigęs atlikti pradėtų veiksmų. Apelianto nuomone, I. S. klaidingai suprato sugriebimą už palaidinės, palaikiusi šį veiksmą smūgiu į nugarą.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu I. S. nurodė, kad savo rankinuke nusikalstamos veikos padarymo metu ji turėjo didelę pinigų sumą, todėl, apelianto nuomone, suklupdama ji bandė apsaugoti rankinuką nuo vagystės.

J. S. nurodo, kad niekada nebuvo naudojęs smurto kitų asmenų atžvilgiu, visose jo padarytose nusikalstamose veikose matomas tik vienas tikslas – apvogti asmenis. Pažymi, kad neturėjo jokio tikslo naudoti smurtinius veiksmus ir prieš nukentėjusiąją I. S..

Pabrėžia, kad apie bandymą pavogti iš I. S. grandinėlę jis prisipažino iš karto pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl kitų jo nuskalstamų veikų, tuo metu, kai I. S. apie bandymą ją apvogti dar nebuvo pranešusi policijai.

Teigia, kad sutiko su jam pareikštais civiliniais ieškiniais turtinei žalai atlyginti, gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų ir ateityje nori pasitaisyti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

J. S. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., BK 178 str. 2 d. ir BK 22 str. 1 d.,178 str. 2 d., padarymą. Savo kaltės dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., BK 178 str. 2 d. ir BK 22 str. 1 d.,178 str. 2 d., jis neginčija, tačiau apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu jo veiką nukentėjusiosios I. S. atžvilgiu kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., o ne pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. Apeliaciniame skunde nurodo, kad fizinio smurto nukentėjusiosios I. S. atžvilgiu nenaudojo, o pastaroji jo veiksmus (nukentėjusiosios sugriebimą už jos palaidinės) klaidingai traktavo kaip fizinio smurto panaudojimą.

Nors nuteistasis prašo nusikalstamą veiką iš plėšimo perkvalifikuoti į atvirąją vagystę, kolegija atmeta šį prašymą kaip nepagrįstą ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visus byloje esančius įrodymus ištyrė nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, nurodė, kuriais įrodymais grindžia nuteistojo kaltę, o kuriuos įrodymus atmeta kaip nepagrįstus, teisingai juos įvertino ir pagrįstai J. S. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., kaip plėšimą.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, turto pagrobimas vagystės būdu nuo plėšimo skiriasi tuo, kad kaltininkas savo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti nenaudoja nei fizinio, nei psichinio smurto, nei atėmimo galimybės priešintis. Tais atvejais, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip plėšimas. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Veiksmai, kurių metu panaudojamas bet koks fizinis, psichinis smurtas ar atimama galimybė priešintis, siekiant pagrobti svetimą turtą, turi būti vertinami kaip plėšimas Lietuvos Respublikos BK 180 str. prasme.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji I. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu (b.t. 1, b.l. 21), tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b.t. 2, b.l. 52-53) nurodė, kad pajutusi smūgį į nugarą suklupo, nukrito ant žemės, ir tik jai nukritus, nuteistasis pradėjo plėšti jai nuo kaklo grandinėlę. Šiuo atveju abejonės dėl fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiąją nekyla, nes ji aiškiai nurodo, kad nukrito nuo smūgio į nugarą. Tačiau nuteistasis J. S. kategoriškai neigia fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiąją faktą. Apelianto teigimu, jis tik sugriebė nukentėjusiąją už palaidinės, pribėgęs prie jos iš už nugaros, ir nuo šio veiksmo nukentėjusioji, galimai neišlaikiusi pusiausvyros, suklupo, nukrito ant žemės. Įvertinus visus bylos įrodymus, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie J. S. argumentai vertintini, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už sunkesnę nusikalstamą veiką.

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais, o kurių patikimumas kelia pagrįstų abejonių. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nukentėjusiosios parodymus ir pagrįstai J. S. veiksmus I. S. atžvilgiu kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Pažymėtina, kad abejoti nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo. Jos parodymai buvo nuoseklūs, minėtas aplinkybes ji patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių duomenų, kad nukentėjusioji turi pagrindą apkalbėti nuteistąjį, o parodymus ji davė būdama įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Tai, kad, apelianto teigimu, nukentėjusioji jo sugriebimą už palaidinės klaidingai suprato kaip smūgį, nusikalstamos veikos kvalifikavimui esminės reikšmės neturi. Remiantis teismų praktika, esminis plėšimo ir vagystės atribojimo kriterijus yra nusikaltimo padarymo būdas. Kaip vagystė kvalifikuojamas slaptas ar atviras, tačiau tik nesmurtinis svetimo turto pagrobimas. Jei prieš užvaldant turtą arba turto užvaldymo metu nukentėjusysis rankomis ar kūnu pastumiamas, tokia veika priklausomai nuo konkrečių aplinkybių (stūmimo jėgos, padarinių) gali atitikti plėšimo nusikaltimo požymius, nes stūmimas pripažintinas viena iš fizinio smurto panaudojimo formų.

Nagrinėjamu atveju, tiek nuteistasis J. S., tiek nukentėjusioji I. S. patvirtino, kad nukentėjusioji ar tai po smūgio į nugarą, ar tai po stipraus sugriebimo už palaidinės, suklupo, ko pasekoje, atsidūrė ant žemės. Ši aplinkybė leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad užvaldant turtą buvo panaudotas smurtas. Kaip jau minėta, teismų praktikoje laikomasi vieningos nuomonės, kad asmens pastūmimas, tam, kad įveikti, pašalinti ar neutralizuoti asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą, bet kokiais veiksmais, laikytinas fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusįjį.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, keisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendį, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, įvertino juos pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d) ir nuteistojo J. S. veiksmus nukentėjusiosios I. S. atžvilgiu, pagrįstai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d.,180 str. 1 d.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Sigita BieliauskienėTeisėjai: Jolanta ČepukėnienėAlgimantas Valantinas