Telšių apylinkės teismo sprendimas

Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Silva Plungienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Veronikos I. A. atstovo advokato Gintaro Griciaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims Z. N. ir Valstybės įmonės Turto bankui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnis numato, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių santykių atsiradimas, pasikeitimas ir pabaiga. Šiuo atveju juridinę reikšmę turinčio fakto, nustatymas yra reikšmingas nekilnojamojo daikto teisinei registracijai viešame registre. CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsniu teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėja negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Teismas vertina bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Teismas daro išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą, kadangi yra V. A. sutuoktinė (CK 5.13 straipsnis). Pareiškėjos vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos teisės į butą, esantį Mažeikių r. sav., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. 7-2, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei butui priklausantį ūkinį pastatą, esantį Mažeikių r. sav., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. 7, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie įgyti santuokos metu, tai yra 1993 m. kovo 30 d., nes santuoka sudaryta 1954 m. lapkričio 2 d. Pareiškėjos sutuoktinis V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) Kadangi pareiškėja (įpėdinė) į notarų biurą kreipėsi tik 2016 m. spalio 11 d., tai yra praleidusi trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo, notarei nurodžius, pareiškėja pareiškimu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą. Iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos apie turto paveldėjimą nustatyta, kad pareiškėja Veronika I. A. po sutuoktinio V. A. mirties valdė paveldimą turtą, esantį Mažeikių r. sav., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. 7-2. Pareiškėja nėra skolinga už buto, esančio Mažeikių r. sav., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. 7-2, komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą; vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą bei elektros energiją.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja Veronika I. A. po V. A. mirties rūpinosi turtu. Taigi, pareiškėja paveldimą turtą po sutuoktinio mirties pradėjo faktiškai valdyti ir valdo iki šiol. Tokiais savo veiksmais Veronika I. A. faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio V. A., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties. Pareiškėjos dukra, tai yra suinteresuotas asmuo Z. N., atsiliepimu į pareiškėjos pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir neprieštarauja, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas. V. A. testamento nepaliko.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalimi įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Visapusiškai ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėja po savo sutuoktinio V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą – butą, esantį Mažeikių r. sav., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. 7-2, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei butui priklausantį ūkinį pastatą, faktiškai pradėdama šį turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis). Todėl laikytina, jog pareiškėja priėmė visą palikėjo V. A. palikimą (CK 5.51 straipsnis).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos Veronikos I. A. sutuoktiniui V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėja Veronika I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė, faktiniu valdymu priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą.

Šis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą į (duomenys neskelbtini) mirusio V. A. turtą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.