Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. A. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent jis 2019 m. rugsėjo 2 d., apie 19 val. 00 min., viešoje vietoje, t. y. Molėtų mieste, Sporto gatvėje, aplinkinių akivaizdoje iš chuliganiškų paskatų tyčia koja vieną kartą spyrė į pro šalį važiavusį motorolerį „Aprilia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą N. R., apgadindamas plastmasinę motorolerio detalę bei pataikydamas N. R. į kairę koją, o to paties motorolerio keleiviui M. M. – į kairės kojos kelį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiesiems N. R. ir M. M. fizinį skausmą bei tokiu savo įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais veiksmais L. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusysis nepilnametis N. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 2 d. ar 3 d., apie 19 val., kartu su M. M. važiuojant motoroleriu „Aprila RS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Molėtuose, Sporto gatvėje, pamatė gatve einančius „Erdvinius“, tai yra grupę jaunuolių, iš kurių vienas – L. A. – spyrė vieną kartą ir pataikė jam į koją, jo draugui M. M. į kelį ir į motorolerio plastikinę detalę (b. l. 51-53).

2019 m. rugsėjo 11 d. daiktų apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kad ant kairiojo motorolerio „Aprilia RS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šono pastebimi apgadinimai. Motoroleris paliktas savininkui (b. l. 37-41).

Išraše iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nurodyta, kad transporto priemonės „Aprilia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra N. R. (b. l. 42).

2019 m. lapkričio 18 d. išraše iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro apie L. A. nurodyta, kad jis neteistas (b. l. 59).

2019 m. lapkričio 18 d. išraše iš Administracinių nusižengimų registro nurodyta, kad L. A. baustas administracine tvarka (b. l. 60-62).

VšĮ Molėtų r. pirminės sveikatos priežiūros centro 2019 m. lapkričio 8 d. pažymoje nurodyta, kad L. A. Molėtų r. pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje neįregistruotas (b. l. 65).

2019 m. lapkričio 18 d. SODRA išraše nurodyta, kad L. A. nedirba (b. l. 66).

2019 m. lapkričio 11 d. Trakų suaugusiųjų mokymo centro išduotoje pažymoje nurodyta, kad L. A. nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini), mokymuisi reikalinga medžiaga pateikiama virtualioje aplinkoje, jas atlieka ir atsiskaito laiku (b. l. 69).

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Pagal BK 284 straipsnio prasmę įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvūno kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-229/2014). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad viešojoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-367/2013, 2K-386/2013 ir kt.). Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad L. A. viešoje vietoje – Molėtų mieste, Sporto gatvėje, spyrė į pro šalį važiuojantį motorolerį, konkrečiai net nežinodamas, kas tuo motoroleriu važiuoja, nes ant jo sėdėję vaikai buvo su šalmais. L. A. konkrečiai nesirinko kur spirti – į motorolerį ar į ant jo sėdėjusį žmogų, svarbiausias jam buvo veiksmas. Kaip tvirtina bylos duomenys, kaltinamasis koja pataikė į motorolerį ir į ant jo sėdėjusių vaikų kojas. Taigi šiuo įžūliu smurtiniu veiksmu L. A. ne tik apgadino motorolerį, bet ir nukentėjusiesiems sukėlė fizinį skausmą. Nėra abejonės, kad L. A. veikė tyčia, siekdamas tokiu veiksmu pamokyti važiavusius motoroleriu „už senus laikus“. Įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad L. A. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta. Kaltinime nurodytas faktines aplinkybes patvirtina kaltinamojo prisipažinimas ir jo parodymai, nukentėjusiųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir kiti byloje esantys teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, kurie nėra prieštaringi ir vieni kitus papildo.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 straipsnio 1 dalis). BK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusiojo asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šioje baudžiamojoje byloje nustatytos bendrosios būtinos nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos: L. A. nusikalto pirmą kartą, padarytas nesunkus nusikaltimas, veikos padarymo metu jam buvo 16 metų. Taipogi konstatuotina, kad yra ir dvi papildomos alternatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos: kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino padarytą turtinę žalą (BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jis pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiklą (BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas L. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

BK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, skiria jam šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones. Atsižvelgęs į tai, kad L. A. nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, kad veika baigta ir padaryta tiesiogine tyčia, kad yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamajam per paskutinius 5 metus registruoti 3 administraciniai nusižengimai, susiję su viešąja tvarka (tabako gaminių, alkoholinių gėrimų vartojimas) bei turto sugadinimu, kuriuos padarė, kai jam dar nebuvo sukakę 16 metų, mokosi, nedirba, Molėtų r. pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje neįregistruotas, teismas sprendžia, kad L. A. skirtina auklėjamojo poveikio priemonė (BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas) – elgesio apribojimas 7 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį būti namuose nuo 21.30 val. iki 6 val. bei įpareigojant L. A. tęsti mokslą arba dirbti (BK 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Teismo vertinimu, tokio turinio auklėjamojo poveikio priemonė dera su L. A. asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumu, padės jam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304, 305, 307 straipsniais

nusprendžia:

L. A., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir, vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, paskirti jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 7 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per šį laikotarpį 1) neišeiti iš namų nuo 21.30 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokslu, ir 2) tęsti mokslą arba dirbti.

Baudžiamąją bylą L. A. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 89 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti, kad jeigu nepilnametis, kuriam yra paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės, jų nevykdo ar netinkamai jas vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.