Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės, Neringos Švedienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovams A. A., I. S. ir H. O. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 23 418,31 Lt (6 782,41 EUR) nuostoliams atlyginti. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto. Kitos ½ dalies savininkė mirė (duomenys neskelbtini). Jos palikimą priėmė atsakovai, tačiau paveldėtu turtu visiškai nesirūpina, savo teisių į pavedėtą turtą neišviešina. Kadangi butas po bendrasavininkės mirties yra nenaudojamas, jo būklė kiekvieną dieną blogėja, jis praranda savo vertę. Ieškovė minėtu turtu naudotis negali, nes nėra susitarimo su jo kitais bendraturčiais dėl naudojimosi tvarkos. Ieškovė visą laiką vykdė visas prievoles, susijusias su bendru turtu tretiesiems asmenims, tai yra sumokėjo 1 498,77 Lt už įvairias komunalines paslaugas. Pagal CK 4.76 straipsnį atsakovai privalo ieškovei kompensuoti ½ visos šios sumos, kas sudaro 749,39 Lt. Kadangi nenaudojamas turtas praranda savo vertę, o kiti daugiabučio namo, kuriame yra minėtas butas, savininkai kelia ieškovei pretenzijas dėl to, kad butas nešildomas ir reikalauja prisidėti prie išlaidų, susijusių su viso daugiabučio bendro naudojimo patalpų remontu, ieškovė 2014 m. kovo mėnesį užsakė šio būsto kapitalinio remonto darbus, už būsto remontą sumokėjo 45 337,83 Lt. Atsakovai privalo ieškovei kompensuoti ½ šios sumos, kas sudaro 22 668,92 Lt.

Atsakovas A. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovės I. S. ir H. O. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog paveldėtu turtu niekada nesinaudojo ir naudotis neturi galimybės, nes ieškovė turi minėto buto raktus, atsakovių į butą neįleidžia. Atsakovų paveldėta buto dalimi, kaip ir visu butu, naudojosi ieškovės brolis, kuris minėtame bute gyveno. Atsakovės pripažino, jog nesiėmė veiksmų savo nuosavybės teisei į paveldėtą turtą išviešinti, taip pat jog per visą laikotarpį neprižiūrėjo paveldėto turto, jo neišlaikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš atsakovų A. A., I. S. ir H. O. ieškovei O. K. 217,04 Eur nuostoliams atlyginti. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų A. A., I. S. ir H. O. ieškovei O. K. 6,51 Eur žyminio mokesčio, 18,54 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas, 3,36 Eur už antstolio paslaugas ir 1,48 Eur už dokumentų vertimą, iš viso – 29,89 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės O. K. valstybės naudai 4,12 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Teismas nustatė, jog atsakovams kyla prievolė nuo palikimo atsiradimo momento vykdyti atsakovų, kaip palikimą priėmusių įpėdinių, prievoles, susijusias su paveldimu turtu. Ieškovės pateikti mokėjimo nurodymai pervesti įmoką, sąskaitų bei atsiskaitymo knygelės kopijos patvirtina, kad ieškovė mokėjo mokesčius už butui tiekiamą elektros energiją, dujas, elektrą bendro naudojimo reikmėms, namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir eksploatavimo paslaugas. Iš viso, po bendrasavininkės mirties ieškovė sumokėjo 1 498,77 Lt (434,07 Eur).

Namo gyventojai 2014 m. vasario 10 d. pateikė ieškovei pretenziją, kurioje nurodė, kad dėl buto nešildymo kelis kartus užšalo namo bendrojo naudojimo patalpose esantis šalto vandens mazgas, dėl ko namo gyventojams atsiranda žala. Buto šildymo išlaidos priskirtinos prie turto išlaikymo išlaidų, kadangi minėtas butas yra daugiabučiame name, buto nešildymas šaltojo sezono metu įtakoja namo bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų būklę. Taigi, ieškovės sumokėti mokesčiai buvo būtini turtui išlaikyti ir išsaugoti, t. y. priskirtini prie turto išlaikymo išlaidų. Proporcingai paveldėto turto daliai atsakovams tenkanti buto išlaikymo išlaidų dalis sudaro 217,04 Eur. Kadangi atsakovai savo daiktinių teisių į paveldėtą turtą neįregistravę viešajame registre, paveldėto turto dalys tarp atsakovų nenustatytos, todėl atsakovų prievolė atlyginti paveldėto turto išlaikymo išlaidas yra solidari (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

Teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė nuostolių, susijusių su buto kapitaliniu remontu. Ieškinyje teigiama, kad ieškovė užsakė buto kapitalinį remontą, tačiau tai patvirtinančių įrodymų (užsakymo ar sutarties dėl buto remonto) byloje nepateikta. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių minėto buto kapitalinio remonto atlikimą, minėto remonto apimtį ir jo kainą. Ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nenurodytas ją sudaręs asmuo, nenurodytas buto adresas, kurio remonto darbams yra sudaryta minėta sąmata. Ieškovė pateikė mažosios bendrijos „Top namai“ kasos pajamų orderio kvitus 45 337,83 Lt sumai, tačiau byloje nėra pateikta minėtuose kasos pajamų orderio kvituose nurodytų sąskaitų-faktūrų ar kitokių įrodymų, patvirtinančių, jog pagal minėtus kvitus sumokėtos sumos yra už buto kapitalinio remonto darbus.

CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu ar neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Ieškovei nepateikus įrodymų, apibūdinančių jos nurodytų išlaidų pagal mažosios bendrijos „Top namai“ kasos pajamų orderio kvitus 45 337,83 Lt sumai, paskirtį, nėra pagrindo šias ieškovės išlaidas priskirti ieškovės nuostoliams (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), taip pat konstatuoti, jog šių išlaidų atsiradimo pagrindas yra atsakovų prievolės išlaikyti paveldėtą turtą nevykdymas. Todėl teismas pripažino, jog nėra CK 6.246-6.249 straipsnyje numatytų sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Ieškovė O. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškovės reikalavimai dėl 6 565,37 Eur nuostolių atlyginimo, ir tenkinti ieškovės ieškinį visiškai. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas pateiktus įrodymus apie patirtas buto remonto išlaidas vertino kiekvieną atskirai, o ne visą įrodymų visumą bei neatsižvelgdamas į rungimosi principą. Kadangi atsakovai gyvena (duomenys neskelbtini), visi į bylą pateikiami procesiniai dokumentai bei rašytiniai įrodymai turėjo būti verčiami į užsienio kalbą. Dėl šios priežasties su ieškiniu buvo teikiami tik esminiai dokumentai, kurių turinys pagrindžia ieškinyje dėstomas aplinkybes. Ieškovė pateikė teismui esminius turimus įrodymus, pagrindžiančius remonto būtinybę, remonto darbų mastą ir kiekius, ieškovės patirtų nuostolių dydį.

Byloje buvo gautas tik atsakovės I. S. atsiliepimas, kuriame nebuvo ginčijama aplinkybė, kad bute atliktas remontas. Minėtame atsiliepime buvo nurodoma, kad atsisakoma mokėti už remontą, nes atsakovai nepadarė tame bute netvarkos. Taigi, atsakovams neginčijant aplinkybės, kad bendra nuosavybė buvo suremtontuota ieškovės lėšomis ir remonto darbai atlikti, ieškovė neturėjo pagrindo teikti papildomus įrodymus, kad remontas tikrai atliktas ginčo objekte ir jos sumokėti pinigai yra tikrai už būtent šio buto remonto darbus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės pateiktų įrodymų kiekis buvo nulemtas aplinkybės, kad atsakovai jos nurodytų ieškinyje aplinkybių neginčijo nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo parengiamojo posėdžio metu ir teikti papildomus įrodymus nebuvo būtinybės.

Pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje teismas neįvykdė CPK 159 straipsnio 1 dalyje, 179 straipsnio 1 dalyje, 225 straipsnio 1 punkte, 226 straipsnyje, 227 straipsnio 3 dalyje, 230 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos ir nepasiūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus, kad ginčo objekte tikrai buvo atliktas remontas, ir kokio masto. Todėl ieškovė ir neteikė papildomų įrodymų, nes neturėjo pagrindo manyti, kad nesant ginčo dėl atliktų remonto darbų tarp šalių, teismas spręs, kad pateiktų įrodymų nepakanka, jos nurodytoms aplinkybėms pagrįsti.

Ieškovė teikė teismui fotonuotraukas. Tačiau teismas atsisakė minėtas fotonuotraukas prijungti prie bylos, motyvuodamas tuo, kad minėtos fotonuotraukos negali pagrįsti, kad nufotografuotas būtent ginčo objektas. Atsisakymas buvo nepagrįstas, nes liudytojas S. K. teisme duodamas parodymus, nurodė, kokie remonto darbai bute buvo atlikti ir netgi nurodė, galįs pateikti minėto buto fotonuotraukas, parodančias kaip atrodo butas po remonto. Taigi, atsisakant priimti kaip įrodymą teismui pateiktas fotonuotraukas ir nesudarant galimybės ieškovo atstovui parodyti minėtas fotonuotraukas liudytojui S. K., teismas nepagrįstai sutrukdė šaliai įrodyti aplinkybes, kurių pateikti su ieškiniu rašytiniai įrodymai galimai nepagrindžia neabejotinai.

Ieškovė negalėjo teismui pateikti nei užsakymo, nei sutarties dėl buto remonto, kadangi tokie rašytiniai dokumentai sudaryti nebuvo. Ieškovė kreipėsi į rangovą žodžiu sudaryti sąmatą, reikalingiems bute remonto darbams atlikti. Tokia sąmata buvo sudaryta ir atsiųsta jai elektroniniu paštu. Rašytinės sutarties rangovas nepateikė. Pateikė tik 2014 m. birželio 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 201403, kurią ji per kelis kartus ir apmokėjo. Sąskaita-faktūra su ieškiniu nebuvo teismui pateikta, kadangi joje nėra naujų duomenų, kurių nėra pateiktuose apmokėjimo kvituose, t.y. minėtoje sąskaitoje taip pat nebuvo nurodytas buto adresas. Ieškovė užsakė pažymą iš MB „Top namai“, kokiu adresu atlikti darbai pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 201403 ir ieškovei išduotoje pažymoje, remonto darbus atlikusi bendrovė patvirtino, kad minėti darbai atlikti būtent ieškovei ir atsakovams priklausančiame bute. Naujų dokumentų pateikimo būtinybė iškilo tik po teismo sprendimo paskelbimo, nes atsakovai neginčijo aplinkybės, kurią teismas pripažino neįrodyta, teismas neįvykdė savo pareigos pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus šioms aplinkybėms pagrįsti.

Atsakovai atsiliepimų į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl ieškovės teisės reikalauti iš buto bendrasavininkų atlyginti jiems tenkančią buto remonto išlaidų dalį bei šio remonto kainos dydžio.

Byloje nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise nuo 2009 m. kovo 16 d. priklauso ½ dalis 31,90 kv. m bendro ploto buto (t. I, b.l. 33-34). Kita ½ dalis minėto buto Nekilnojamojo turto registre įregistruota J. B. vardu. Po buto bendrasavininkės mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė atsakovai. Ieškovės ir atsakovų bendrai valdomo buto būklė buvo bloga: lubų ir sienų apdaila pažeista, vietomis nukritusi, ant grindų ir langų atsiradęs pelėsis, virtuvėje esanti krosnis apgriuvusi. Šias aplinkybes patvirtina antstolio 2014 m. gegužės 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su fotonuotraukomis (t. I, b.l. 105-114; t. II, b.l. 49). Ieškovė viena organizavo buto remonto darbus ir sumokėjo už juos 45 337,82 Lt (t. I, b.l. 115; 116-120).

Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

Pirmos instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl išlaidų už buto remontą atlyginimą, motyvuodamas, jog ieškovė neįrodė nuostolių, susijusių su buto kapitaliniu remontu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia skundžiamo sprendimo išvada. Ieškovė viso proceso metu buvo aktyvi ir teikė jos reikalavimus patvirtinančius įrodymus.

Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su fotonuotraukomis neginčijamai įrodo, jog 2014 m. gegužės 13 d. buto būklė buvo bloga ir atlikti kapitalinį remontą buvo būtina. Byloje esanti lokalinė sąmata S001 yra sudaryta 2014 m. kovo mėnesio kainomis, nurodyta bendra kaina – 45 338,42 Lt. Didžioji dauguma sąmatoje nurodytų darbų atitinka antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotų buto trūkumų ištaisymą (t. I, b.l. 115). Ieškovės pateikti kasos pajamų orderiai patvirtina, kad nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2014 m. birželio 10 d. MB „Top Namai“ ji sumokėjo 45 337,82 Lt (t. I, b.l. 116-120). Taigi, aptarti duomenys patvirtina, kad ieškovės ir atsakovų butas 2014 m. gegužės mėnesį buvo netinkamos būklės, lokalinė remonto darbų sąmata buvo parengta 2014 m. kovo mėnesio kainomis, o 2014 m. birželio mėnesį ieškovė MB „Top Namai“ sumokėjo lokalinėje sąmatoje nurodytą sumą.

Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Aukščiau aptarti ieškovės įrodymai patvirtino, jog butas buvo reikalingas remonto, buvo parengta lokalinė sąmata su buto trūkumams pašalinti reikalingų darbų ir medžiagų kainomis, ieškovė sumokėjo šią sumą juridiniam asmeniui. Tuo tarpu atsakovai šių ieškovės pateiktų duomenų neginčijo.

Pagal CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktus teismas gali, nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus, taip pat įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti teismui įrodymus, kuriuos jie turi ir kuriais remiasi. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, ieškovei procese esant aktyviai, nepagrįstai nepasiūlė pateikti papildomų įrodymų, manydamas, kad ieškovės pateiktųjų neužtenka visoms reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti.

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atsakovams faktiškai neteikiant jokių atsikirtimų bei duomenų apie galimą ieškovės nurodomo remonto atlikimo ir jo kainos nepagrįstumą, ieškovė galėjo tikėtis, jog jos duomenys yra pakankami reiškiamiems reikalavimas patenkinti. Atsakovai, būdami tinkamai informuoti apie bylos eigą ir apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį nepateikė, nenurodė savo nuomonės dėl naujų įrodymų bei ginčijamo teismo sprendimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas priima ieškovės pateiktus naujus įrodymus ir vertina juos kartu su kitais byloje esančias duomenimis.

Ieškovės pateikta PVM sąskaita-faktūra Nr. 201403 patvirtina, kad MB „Top namai“ ją išrašė 2014 m. birželio 2 d. už 45 338,42 Lt vertės remonto darbus ir medžiagas. MB „Top Namai“ direktorius raštu patvirtino, jog pagal žodinę rangos sutartį atliko remonto darbus ieškovei ir atsakovams priklausančiame bute. Ieškovės pateiktos nuotraukos taip pat patvirtina, jog buto apdaila, durys ir santechnikos įrengimas yra faktiškai visiškai atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į užfiksuotą buto būklę prieš remontą ir į lokalinėje sąmatoje nurodytus darbus, sprendžia, jog būtini buto tinkamam išlaikymui ir jo naudojimui pagal paskirtį darbai buvo: statybinių šiukšlių išvežimas (571,10 Lt), sienų ir grindų hidroizoliacijos įrengimas (355,26 Lt), laminuota grindų danga (2 029,45 Lt) vidaus durų su apvadais montavimas (3 859,56 Lt) santechniniai darbai (724,00 Lt), magistralinių vamzdžių montavimas (620,00 Lt), dušo kabinos montavimas (1 300,00 Lt), klozeto montavimas (420,00 Lt), praustuvo montavimas (630,00 Lt). Bendra šių darbų kaina – 10 509,37 Lt (3 043,72 Eur), todėl atsakovai privalo atlyginti ieškovei pusę šios sumos, tai yra 1 521,86 Eur.

Aukščiau nurodyti motyvai sudaro pagrindą vertinimui, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šalių pateiktus įrodymus, nepasiūlė ieškovei pateikti papildomų duomenų, todėl nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl nuostolių už atliktą remontą atlyginimą. Netinkamas procesinės teisės normų taikymas sudaro pagrindą tenkinti ieškovės skundą iš dalies ir pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimo dalį dėl atsisakymo tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti remonto išlaidas, tenkinant šį ieškovės reikalavimą iš dalies ir priteisiant jai iš atsakovų solidariai 1 521,86 Eur remonto išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme ieškovė sumokėjo 2000,00 Lt (579,24 Eur) už advokato teisines paslaugas, 363,00 Lt (105,13 Eur) už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą ir 160,0 Lt (46,34 Eur) už dokumentų vertimą į užsienio kalbą. Ieškinį patenkinus 26 procentais, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis), todėl iš atsakovų ieškovei priteistina 52,17 Eur žyminio mokesčio ir 189,98 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė sumokėjo 147,55 Eur žyminio mokesčio (t. II, b.l. 116) už apeliacinį skundą ir 250,00 Eur už advokato pagalbą, todėl ieškovei iš atsakovų priteistina 103,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų A. A., I. S. ir H. O. ieškovės O. K. naudai 217,04 Eur (du šimtus septyniolika eurų, keturis euro centus) buto išlaikymo išlaidų ir 1 521,86 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt vieną eurą aštuoniasdešimt šešis euro centus) remonto išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. A., I. S. ir H. O. ieškovės O. K. naudai 52,17 Eur žyminio mokesčio ir 189,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės O. K. valstybės naudai 4,12 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. A., I. S. ir H. O. ieškovės O. K. naudai 103,36 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese.