- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-23
- Bylos Nr.
- 2S-1675-173/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04318-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- B. N., I. N., I. V. N.
- Ieškovas
- P. N., R. N.
Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų B. N. ir I. N. atskirąjį skundą civilinėje byloje pagal ieškovų P. N. ir R. N. ieškinį atsakovams B. N. ir I. V. N. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai P. N. ir R. N. ieškiniu kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą, prašydami atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti dalį buto (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovų B. N. ir R. N. solidariai 2756,63 Lt nuostolių atlyginimui, 5 procentus metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.
2013 m. balandžio 2 d. teisme gautas rašytinis ieškovų pareiškimas, kuriuo jie prašė bylą nutraukti, nes su atsakovais ginčą išsprendė geruoju. 2013 m. balandžio 4 d. teismas priėmė ieškovų atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė, ieškovui P. N. grąžinta 170, 02 Lt (75 procentai) žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas nutarė nepriteisti šalims bylinėjimosi išlaidų, susidariusių už šalims teiktą teisinę pagalbą, kadangi abi šalys turėjo išlaidų ruošiant procesinius dokumentus, jos buvo atstovaujamos kvalifikuotų teisininkų.
2013 m. gegužės 28 d. Kauno apygardos teismas patenkino atsakovų atskirąjį skundą, panaikino Pirmosios instancijos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepaskirstymo ir perdavė prašymo priteisti šias bylinėjimosi išlaidas pagrįstumo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
2013m. birželio 5 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismas atmetė B. N. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas šioje nutartyje nurodė, kad ginčas tarp šalių vyko dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini). Ieškinys teismui pateiktas 2012 m. lapkričio 16 d. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, ieškovams skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu. 2013 m.kovo 1d. šalys butą pardavė, o gautus pinigus pasidalino. Ginčo objekto neliko. Ši aplinkybė šalims ir jų atstovams buvo žinoma, todėl nebuvo reikalo atstovauti atsakovą teismo posėdyje ir didinti bylinėjimosi išlaidas. Abi šalys turėjo išlaidų, ginčą išsprendė parduodami ginčo butą, todėl atsakovo prašymas priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas buvo atmestas.
Šalies argumentai
Atsakovai B. N. ir I. V. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2013 m. birželio 5 d. pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš ieškovų atsakovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas bendroje 2900 Lt sumoje. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, tuo pažeidė šalių interesų pusiausvyrą , teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Byla buvo baigta ieškovams savo vienašališkais veiksmais atsisakius ieškinio. Atsisakymas nuo ieškinio teisme gautas tik 2013 m. balandžio 2 d. darbo dienos pabaigoje, nors žinojo, kad teismo posėdis įvyks 2013 m. balandžio 3d., todėl atsakovų atstovas, neturėdamas jokių duomenų apie teisme gautus papildomus prašymus, buvo priverstas vykti bei dalyvauti 2013 m. balandžio 3 d. teismo posėdyje, kas papildomai atsakovams sukėlė teisines išlaidas. Ieškovai pažeidė procesinio bendradarbiavimo pareigas.
Lietuvos teismų praktikoje skirstant bylinėjimosi išlaidas, kai byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, pagrindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 1998 m. balandžio 10 d. konsultaciją. Joje nurodyta, kad „nei (1964) CPK 115 str., nei CPK 112, 113 str. tiesiogiai nenumato, kaip sprendžiamas atsakovo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimas, ieškovui atsisakius nuo ieškinio. Kai ieškovas atsisako nuo ieškinio ne dėl to, kad atsakovas geruoju patenkino reikalavimą ir byla nutraukiama, o atsakovas tokioje byloje turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovas turi teisę reikalauti turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nes šios išlaidos atsirado dėl ieškovo veiksmų. Kitoks klausimo sprendimas pažeistų asmens lygybės principą. Atsiėmęs ieškinį atsakovas turi padengti tiek atsakovo, tiek valstybės bylinėjimosi, nuo kurių mokėjimo jis atleistas.
Pirmosios instancijos teismo nurodytos ieškovų bylinėjimosi išlaidos (500 Lt) yra išimtinai susijusios su 2013 m. balandžio 4 d. Alytaus rajono apylinkės teismo ginčo nutartimi, dėl kurios būtent atsakovai ir padavė atskirąjį skundą, todėl iškyla klausimas dėl minėtų išlaidų pagrįstumo (b. l. 48-53, t. 2).
Šalies argumentai
Ieškovai P. N. ir B. N. su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad su atsakovais visą laiką ieškojo kompromiso kaip jiems bendrojoje nuosavybėje priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), pasidalinti, nusistatyti jo naudojimosi tvarką, ar jį pardavus gautus pinigus pasidalinti pagal tenkančias dalis. Šiuo klausimu su atsakovu B. N. buvo nuolat kalbama. Vienu metu jis sutiko, dalyvaujant jų (ieškovų) advokatui, jiems priklausančią buto dalį nupirkti už 20 000 Lt, t.y. už tokią sumą, kurią jie gavo pardavus butą pagal 2013m. kovo 1 d. pirkimo- pardavimo sutartį. Dėl B. N. kaprizų, jo nenuoseklaus elgesio jie buvo priversti kreiptis į teismą. Byla teisme buvo užvesta tik po ilgų, tačiau nerezultatyvių derybų su B. N.. Jis savo neteisėtais veiksmais užkirto kelią naudotis jiems priklausančia 1/3 dalimi buto. Jų neįsiliesdavo į butą, vienu metu jį be jų žinios buvo išnuomavęs, nors jie už jiems priklausančią buto dalį visus mokesčius mokėjo. Negaudavo pinigų ir už išnuomotą butą.
Prieš pasirašant pirkimo pardavimo sutartį sutarė su B. N., kad pardavus butą bylą nutraukti. Šį įsipareigojimą jie (ieškovai) įvykdė – 2013 m. balandžio 2 d. teismui pateikė prašymą bylą nutraukti.
Akivaizdu, kad priimant teismo sprendimą jų ieškinys turėjo būti patenkintas, nes kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Kitai atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4. 80 straipsnio 1 ir 2 dalys). Jie sutiko su bet kuriuo variantu.
Atskirasis skundas netenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirųjų skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirųjų skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
CPK 94 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas sprendžia, kad ieškovai P. N. ir R. N. dėl atsakovų nesutikimo klausimą spręsti gražiuoju privalėjo kreiptis į teismą, kuris išspręstų atidalinimą iš bendraturčių turto, t.y. iš šalims priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-13, 34 - 35, t.1).
Šalies argumentai
2012 m. lapkričio 16 d. ieškovai kreipėsi į teismą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nuostolių atlyginimo. Bylos nagrinėjimo eigoje ginčo turtas buvo parduotas, šalys gautus pinigus pasidalino. Tai reiškia, kad atsakovai sutiko ginčą išspręsti gražiuoju. Kadangi neliko ginčo objekto, kurį šalys pardavė, ieškovai atsisakė nuo ieškinio. Dėl to, kad atsakovai iš karto nesutiko ginčą spręsti geruoju, todėl ieškovai kreipdamiesi į teismą turėjo išlaidų, susijusių su ieškinio padavimu (advokato pagalba surašant ieškinį, atstovavimas teisme, žyminis mokestis). Išlaidų turėjo ir atsakovai, kurie nesutiko ginčą išspręsti geruoju. Teismas sprendžia, jog esant nurodytoms aplinkybėms, tenkinti atskirąjį skundą pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Ieškovai P. N. ir R. N. turėjo 500 Lt išlaidų (advokato teisinei pagalbai apmokėti) atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje. Ieškovam šios turėtos išlaidos ieškovams iš atsakovų priteisiamos CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti. 2013 m. birželio 5d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.
Iš atsakovų B. N. ir I. V. N. priteisti po 250 Lt iš kiekvieno ieškovams P. N. ir R. N..