- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-06
- Bylos Nr.
- P-502-258-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Antanas Ablingis, Artūras Drigotas (pran.)
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- Viešųjų pirkimų tarnybai
- Trečiasis asmuo
- UAB „Grinda“
- Kategorijos
- 66.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Ablingio, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Artūro Drigoto (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A8-1516/2006 pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui UAB „Grinda“ dėl sprendimo panaikinimo dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos prie LR Vyriausybės 2005 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 4S-3028, kuriuo konstatuota, kad Vilniaus m. savivaldybė vykdydama viešąjį pirkimą nesivadovavo Viešųjų pirkimų įstatymu ir pažeidė šio įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, taip pat prašydama kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos (toliau - ES) teisminę instituciją dėl preliminaraus nutarimo ES direktyvų aiškinimo klausimu.
Skunde paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybė vykdė viešąjį pirkimą „Vilniaus miesto gatvių priežiūra žiemą“ neskelbiamų derybų būdu. Deryboms buvo pakviesta UAB „Grinda“, su kuria 2005 m. lapkričio 9 d. buvo sudaryta Atlygintinų paslaugų teikimo sutartis Nr. AG4-61. Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau - Tarnyba) 2005 m. gruodžio 7 d. sprendimu buvo konstatuota, kad vykdant viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas. Tarnyba, priimdama sprendimą, nesivadovavo Viešojo administravimo įstatymu, nes nėra nurodyta sprendimo apskundimo tvarka, sprendimas nepatvirtintas institucijos antspaudu. Be to, sprendimas priimtas neatsižvelgiant į egzistuojantį viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą šiuo atveju, t.y. kai perkančioji organizacija perka paslaugas iš savo kontroliuojamos bendrovės, tokios kaip UAB „Grinda“. Viešųjų pirkimų įstatyme nėra teisės normų reguliuojančių tą atvejį, kai perkančioji organizacija perka prekes ir paslaugas iš savo kontroliuojamos bendrovės. Europos Teisingumo Teismas (toliau - ETT) 1999 m. lapkričio 18 d. sprendime byloje C-107/98), 2005 m. sausio 11 d. sprendime byloje C-26/03, 2005 m. sausio 13 d. sprendime byloje C-84/03 yra suformavęs praktiką, kad viešuosius pirkinius reglamentuojančios ES direktyvos dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos koordinavimo yra netaikytinos vidaus sandoriams, t.y. perkančiosios organizacijos sutartims su savo kontroliuojamomis bendrovėmis, turinčiomis savarankišką teisinį statusą bei atitinkančiomis ETT suformuotus kriterijus.
Anot pareiškėjos, ETT yra konstatavęs, kad ES taisyklės viešųjų pirkimų srityje yra taikomos, kai perkančioji organizacija, tokia kaip savivaldybė, ketina sudaryti atlygintinę rašytinę sutartį su teisiškai nuo jos atskira privačia įmone, nepriklausomai nuo to, ar ši įmonė yra perkančioji organizacija ar ne, išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija (savivaldybė) turi teisę kontroliuoti teisiškai atskirą nagrinėjamą įmonę taip, kaip savo tarnybas, ir kai tokia įmonė didžiąją savo veiklos dalį vykdo kartu su savivaldybe, kuri ją valdo (1999 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje C-107/98, 2005 m. sausio 11 d. sprendimas byloje C-26/03). Nurodyta išimtis taikoma, jeigu toks santykis tarp savivaldybės ir jos kontroliuojamos teisiškai atskiros įmonės yra susijęs su viešojo intereso tikslais (2005 m. sausio 11 d. sprendimas byloje C-26/03 p. 50). Išimtis netaikoma, jeigu savivaldybės kontroliuojamos teisiškai atskiros įmonės kapitale dalyvauja ir privatus kapitalas, nepriklausomai nuo jo dydžio (2005 m. sausio 11 d. sprendimas byloje C-26/03 p.52). Tuo tarpu Vilniaus m. savivaldybės ir UAB „Grinda“ santykiai dėl miesto gatvių priežiūros žiemą paslaugų įsigijimo visiškai atitinka ETT praktiką ir laikytini vidaus sandoriais, kuriems Bendrijos taisyklės viešųjų pirkimų srityje netaikytinos, nes Vilniaus m. savivaldybei priklauso 100 proc. UAB „Grinda“ akcijų, t.y. šios įmonės kapitale nedalyvauja privatus kapitalas. Visus UAB „Grinda“ stebėtojų tarybos ir valdybos narius bei bendrovės vadovą skiria/renka bei įmonės darbuotojų etatų sąrašą nustato Vilniaus m. savivaldybė arba jos sudaryti bendrovės priežiūros ir valdymo organai. Vilniaus m. savivaldybės tarybos ir Vilniaus m. administracijos direktoriaus priimti sprendimai yra tiesiogiai privalomi UAB „Grinda“. UAB „Grinda“ veikla vykdoma išimtinai viešojo intereso tikslais. Todėl Vilniaus m. savivaldybė pagal Europos Sąjungos teisę net neprivalėjo organizuoti viešojo pirkimo Vilniaus gatvių priežiūros žiemą paslaugoms įsigyti. Kadangi ginče yra iškilęs Tarybos direktyvų 92/50/EEB, 97/52/EB ir Komisijos direktyvos 2001/78/EB normų aiškinimo ir taikymo klausimas, todėl pareiškėja prašo kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašant preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos direktyvų aiškinimo klausimu.
Atsiliepimas
Atsakovas, Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškino, kad Tarnybos pranešimas Vilniaus m. savivaldybės administracijai apie nustatytus jos veikloje Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus negali būti vertinamas kaip individualus administracinis aktas ir jam Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai negali būti taikomi. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius 2004 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1S-15 patvirtino „Viešųjų pirkimų kontrolės ir jos rezultatų dokumentavimo taisykles“ ir 2003 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 1S -113 patvirtino „Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidaus darbo taisykles“. Šiuose dokumentuose nustatyta Tarnybos priimamų įsakymų, siunčiamų raštų ir kitos dokumentacijos įforminimo tvarka bei numatyta kokiais atvejais naudojamas institucijos antspaudas. Be to, 2005 m. gruodžio 7 d. pranešime Nr. 4S-3028 išdėstyta, kokį pažeidimą padarė perkančioji organizacija, padaryto pažeidimo esmė bei nurodytas teisės aktas, kurio nuostatos pažeistos. Vilniaus m. savivaldybės administracijos sprendimas, kad tik UAB „Grinda“ gali teikti Vilniaus gatvių priežiūros žiemą paslaugas nepagrindžiamas, kaip to reikalauja Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio l dalies 3 punktas. Anot atsakovo, neskelbiamos derybos yra išimtinis pirkimo būdas, kuris taikomas tik esant Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytoms sąlygoms. Vilniaus m. savivaldybės administracija, atsižvelgdama tik į UAB „Grinda“ techninio pajėgumo rodiklius, priėmė neteisėtą sprendimą, kad būtent šis paslaugų teikėjas gali atlikti jai reikalingas paslaugas ir turi jų atlikimui išimtines teises, tuo pačiu eliminuodamas kitus potencialius teikėjus dalyvauti viešajame pirkime. Neskelbiamos derybos sudaro galimybių nesąžiningiems asmeninis pažeisti viešųjų pirkimų principus, todėl Viešųjų pirkimų įstatymas nustato, jog jis gali būti naudojamas tik tais atvejais kai kitų pirkimo būdų dėl tam tikrų aplinkybių taikyti neįmanoma. Vilniaus m. savivaldybės administracija priėmė sprendimą vykdyti „Vilniaus miesto gatvių priežiūra žiemą“ paslaugos pirkimą pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, todėl privalėjo laikytis jo nuostatų, t.y vadovaudamasi įstatymo nuostatomis parinkti teisėtą prikimo būdą. Todėl ETT sprendimai ir teisinė praktika visiškai nesusiję su šia byla ir įtakos perkančiosios organizacijos padarytiems Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimams neturi.
Tretysis suinteresuotas asmuo, UAB „Grinda“, atsiliepimu į pareiškėjos skundą, prašė skundą patenkinti. Atsiliepime paaiškino, kad atsakovas nevertino teikiamų paslaugų specifikos ir jų viešo pobūdžio. Bendrovė turi techninę bazę leidžiančią beveik 100 procentų vienai tenkinti miesto poreikius. Vilniaus m. savivaldybė atsižvelgė į racionalumą ir užtikrino tinkamą gatvių priežiūros žiemai skirtų lėšų panaudojimą per savo kontroliuojamą bendrovę.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įvertino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdytą viešąjį pirkimą „Vilniaus miesto gatvių priežiūra žiemą“ neskelbiamų derybų būdu ir vadovaudamasi Viešųjų pirkimų kontrolės ir jos dokumentavimo taisyklių 9 punkto nuostata, 2005 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. 4S-3028 dėl viešojo pirkimo procedūrų įvertinimo, konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija parinkdama viešojo pirkimo „Vilniaus miesto gatvių priežiūra žiemą“ pirkimo būdą - neskelbiamas derybas, nesivadovavo Viešųjų pirkimų įstatymu ir pažeidė šio įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas. Tačiau šio rašto negalima laikyti individualiu sprendimu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 18 dalies prasme, nes jame konstatuoti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, tačiau nepriimtas sprendimas taikyti atitinkamas sankcijas, nenurodyta kokios pareigos Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nustatytos, todėl šiam raštui Viešojo administravimo 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai negali būti taikomi.
Teismas pažymėjo ir tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnis (Valstybės žinios 1996-09-06 Nr. 84, įstatymo redakcija įsigaliojo 2004-07-27) nustatė konkrečias sąlygas, kurioms esant paslaugos gali būti perkamos neskelbiamų derybų būdu. Teismo teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vykdydama viešąjį pirkimą, vadovavosi Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio l dalies 3 punkto nuostata, kad prekės ir paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami tuo atveju, kai dėl techninių ar meninių priežasčių prekes, paslaugas ar darbus, gali patiekti (atlikti) tik konkretus tiekėjas arba tiekėjas, kuris turi išimtines teises gaminti (tiekti, atlikti) šias prekes, darbus ar paslaugas, ir nėra kitos alternatyvos. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad buvo siekiama išsiaiškinti kitų galimų perkamų paslaugų tiekėjų technines galimybes nustatytu laiku suteikti perkamas paslaugas ir nesant kitos alternatyvos pasirinktas pirkimo būdas - neskelbiamos derybos. Atsižvelgęs į tai teismas padarė išvadą, kad Viešųjų pirkimų komisijos 2005 m. gruodžio 7 d. raštas Nr. 4S-3028 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pagrindo nėra.
Dėl pareiškėjos prašymo kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją dėl preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos direktyvų aiškinimo klausimu teismas nurodė, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad taikydamas Europos Sąjungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais ir preliminariais nutarimais. Įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimu. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracija „Vilniaus miesto gatvių priežiūra žiemą“ paslaugos pirkimą vykdė pagal Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymą, kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją dėl preliminaraus nutarimo, teismo nuomone, nėra įstatyminio pagrindo.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė kreiptis į Europos Teisingumo Teismą dėl preliminaraus nutarimo šioje byloje bei panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjos skundą. Apeliacinį skundą grindė skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė šiuos argumentus:
1. Viešųjų pirkimų tarnybos, kaip kontroliuojančios institucijos, kitos institucijos atžvilgiu priimtas ir siunčiamas jai sprendimas negali būti laikomas tik raštu, juolab, kad toks sprendimas įtakoja pastarosios teises ir interesus, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo tirti ir aiškintis pareiškėjo 2006 m. sausio 9 d. skunde nurodytus šio Viešųjų pirkimų tarnybos individualaus sprendimo neatitikimus Viešojo administravimo įstatymui.
2. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 3 punktą, neskelbiamos derybos gali būti vykdomos: 1) kai dėl techninių ar meninių priežasčių prekes, paslaugas ar darbus gali patiekti (atlikti) tik konkretus tiekėjas arba 2) kai prekes, paslaugas ar darbus gali patiekti (atlikti) tik tiekėjas, kuris turi išimtines teises gaminti (tiekti, atlikti) šias prekes, darbus ar paslaugas, ir nėra kitos alternatyvos. Kaip jau buvo minėta, teismui buvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys nurodyto įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte esančią neskelbiamų derybų vykdymo sąlygą, kai dėl techninių ar meninių priežasčių prekes, paslaugas ar darbus gali patiekti (atlikti) tik konkretus tiekėjas. Šios teisės normos ir nurodytų aplinkybių teismas neanalizavo, įrodymų netyrė, dėl to pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 bei 2 dalies reikalavimą, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nurodė, kad palaiko savo atsiliepimo pirmosios instancijos teismui motyvus ir argumentus bei prašė pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Grinda“ prašė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti. Atsiliepimą grindė pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais bei savo argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui.
IV.
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2006 m. spalio 12 d. nutartimi panaikino Vilniau apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 23 d. sprendimą, o bylą nutraukė. Iš pareiškėjo skundo teismas nustatė, kad juo yra reikalaujama panaikinti atsakovo 2005 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. 45-3028, kurį pareiškėjas įvardija sprendimu. Šį reikalavimą grindžia tuo, kad ginčijamas dokumentas, t.y. jame padarytos išvados neatitinka tikrųjų faktinių aplinkybių bei kad jame netinkamai yra išaiškintos bei pritaikytos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos. Teismas nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 ir 52 straipsnius teisė suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą priklauso pareiškėjui. Savo ruožtu, skundo dalykas ir pagrindas apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas bei pareiškėjo pasirinktos gynybos būdą, siekiant apginti savo tikrai ar tariamai pažeistą teisę. Tačiau teisminis, tikrai ar tariamai pažeistos teisės, gynybos būdas yra sąlygotas atitinkamų procesinių prielaidų, numatytų Administracinių bylų teisenos įstatymo 37, 101, 103 straipsniuose, kurių buvimas atima arba apriboja asmens teisę naudotis teismine gynyba.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Tokiu būdu, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Kaip minėta, skundo dalykas yra atsakovo 2005 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. 45-3028 teisėtumas ir pagrįstumas. Tam, kad atsirastų procesinės prielaidos šį raštą ginčyti teismine tvarka, būtina nustatyti ar jis atitinka administravimo subjektų priimamų teisės aktų kriterijus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad atsakovo, viešųjų pirkimų tarnybos, kompetenciją, priimti teisės aktus viešojo administravimo srityje, reglamentavo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (2004 m. liepos 27 d. redakcija), kurio 7 straipsnio 3 dalies 4-6 punktai numatė, kokio pobūdžio teisės aktus (sprendimus) atsakovas gali priimti asmenų, pažeidusių šio įstatymo reikalavimus, atžvilgiu. Iš byloje ginčijamo rašto teismas nustatė, kad juo buvo patikrinta bei įvertinta pareiškėjo veikla, vykdant viešąjį pirkimą „Vilniaus miesto gatvių priežiūra žiemą“ neskelbiamų derybų būdu, konstatuojant, jog pareiškėjas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus. Tačiau šiuo raštu, nebuvo pareiškėjo atžvilgiu taikytos neigiamo poveikio priemonės, numatytos Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 4-6 punktuose, o tik buvo pateikta informacija, kad tokia neteisėta veikla užtraukia atsakomybę pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK).
Teismas nustatė, kad šio rašto, t.y. atlikto patikrinimo ir jo metu padarytų išvadų pagrindu, asmuo (R. V. ), atsakingas už minėto viešojo pirkimo vykdymą, atsakovo 2006 m. kovo 30 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 171³ straipsnį, kas atitiko vieną iš teisės aktų rūšių, kuriuos leidžiama atsakovui priimti pagal Viešųjų pirkimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 6 punktą. Apibendrindamas kas pasakyta teismas padarė išvadą, kad 2006 m. kovo 30 d. atsakovo nutarimas administracinių teisės pažeidimų byloje, yra tas teisės aktas dėl kurio galima kreiptis teisminės gynybos, o pareiškėjo ginčijamas raštas, yra tik sudėtinė šio atsakovo teisės akto dalis bei neatitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto kriterijų. Dėl ko, teisminis procesas pagal pareiškėjo suformuluotą skundo dalyką yra negalimas, nes toks skundas yra nenagrinėtinas teismų, o pradėta byla nutrauktina (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas; 101 straipsnio 1 punktas; 140 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas pažymėjo, kad šis teismo sprendimas, neužkerta kelio ginčyti teismine tvarka atsakovo 2006 m. kovo 30 d. nutarimo administracinių teisės pažeidimų byloje, kartu neigiant ir minėto rašto pagrįstumą. Kadangi šioje byloje teisminis procesas yra nutraukiamas, todėl yra negalimas ir pareiškėjo prašymo dėl preliminaraus sprendimo iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo tenkinimas.
V.
Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A8-1516-06 užbaigtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 12 d. nutartimi. Prašyme nurodoma, jog teismas padarė esminį materialinės teisės normų pažeidimą, kuris turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas). Pareiškėjos prašymas grindžiamas šiais argumentais:
Nutartis priimta pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1, 4, 18 d.. Viešųjų pirkimų įstatymo 7 str. 1 d. ir 2 d. 3 p. Nutraukdamas bylą teismas užkirto kelią pareiškėjai įgyvendinti teisminį savo teisių gynimą, ginčyti jos atžvilgiu priimtą neigiamą sprendimą.Atsakovas sprendimą priėmė vykdydamas Viešųjų pirkimų įstatymo 7 str. 2 d. 3 p. įtvirtiną funkciją. Remiantis viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1, 4 ir 18 d. atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, savo funkcijas įgyvendinantis priimamų sprendimų pagalba. 2005 m. gruodžio 7 d. sprendime atsakovas konstatavo Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimą, nurodė, kad šio sprendimo ir jame konstatuojamų sprendimų pagrindu turi teisę taikyti pareiškėjui Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytas sankcijas, taip pat privalomus įpareigojimus.2006 m. kovo 23 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 5 bei 2006 m. kovo 30 d. nutarime Nr. 5-6, kuriuo paskirta administracinė nuobauda pareiškėjos darbuotojui, atsakomybės pagrindu laikomi būtent 2005 m. gruodžio 7 d. sprendime konstatuoti neteisėti pareiškėjo veiksmai. Teismui nepanaikinus šio sprendimo, jis yra galiojantis, o jame nurodytos aplinkybės laikytinos nustatytomis.Teismas neatsižvelgė į tai, kad teikdama skundą dėl 2005 m. gruodžio 7 d. sprendimo, pareiškėja negalėjo žinoti, kokių konkrečių veiksmų imsis atsakovas; įpareigos panaikinti arba pakeisti įstatymo neatitinkančius perkančios organizacijos sprendimus (VPĮ 7 str. 3 d. 4 p.), ar įstatymą pažeidusius asmenis trauks administracinėn atsakomybėn (VPĮ 7 str. 3 d. 6 p.).Nutraukdamas bylą teismas nusižengė proceso operatyvumo bei ekonomiškumo principams, bylos dėl administracinė nuobaudos paskyrimo nagrinėjimas buvo sustabdytas kol bus išspręstas Viešųjų pirkimų tarnybos 2005 m. gruodžio 7 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumo klausimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Procesą atnaujinti atsisakoma.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas esant pagrindams, nurodytiems ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje.
Pagal ABTĮ 158 straipsnio 2 dalį, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
Pagal ABTĮ 156 straipsnio 1 dalies nuostatas, prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduotas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Nagrinėjamoje byloje Nr. A8-1516/2006 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartį priėmė 2006 m. spalio 12 d. Pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą teismui išsiųstas 2007 m. sausio 9 d., todėl konstatuotina, kad įstatymo nustatytas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo praleistas nebuvo.
Pareiškėjo nuomone, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priimdamas 2006 m. spalio 12 d. nutartį padarė esminį materialinės teisės normų pažeidimą, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu.
ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo buvimą pareiškėjas grindžia tuo, jog teisėjų kolegija pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1, 4, 18 d., Viešųjų pirkimų įstatymo 7 str. 1 d. ir 2 d. 3 p., nes byloje ginčijamas viešojo administravimo subjekto (Viešųjų pirkimų tarnybos) 2005 m. gruodžio 7 d. sprendimas atsakovo priimtas atliekant kontroliuojančias funkcijas, išreiškia jo valią ir įtakoja pareiškėjo teises, teismas užkirto pareiškėjui kelią įgyvendinti teisminį savo teisių gynimą.
Ginčo metu galiojo Viešųjų pirkimų įstatymo 2004 m. liepos 27 d. redakcija. Viešųjų pirkimų tarnybai pavestų viešųjų pirkimų koordinavimo, priežiūros, kontrolės ir kt. Viešojo pirkimo įstatymo 7 str. 2 d. numatytų funkcijų įgyvendinimui, įstatymų leidėjas suteikė atitinkamas teises, įtvirtintas 7 str. 3 d. Šios dalies nuostatos suteikia tarnybai tesię gauti informaciją, duoti arba neduoti sutikimą perkančiajai organizacijai priimti atitinkamą sprendimą bei taikyti neigiamo poveikio priemones. Teismo nutartyje buvo konstatuota, jog ginčijamu 2005 m. gruodžio 7 d. raštu pareiškėjo atžvilgiu nebuvo taikytos neigiamo poveikio priemonės numatytos Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 4-6 punktuose, o tik buvo pateikta informacija, kad jo veikla užtraukia atsakomybę pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Teismas nustatė, kad atlikto patikrinimo ir jo metu padarytų išvadų pagrindu atsakingas už minėto viešojo pirkimo vykdymą atsakingas asmuo atsakovo 2006 m. kovo 30 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 171³ straipsnį, t.y. jo atžvilgiu atsakovas taikė įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatytą teisę. Teismas pripažino, kad teisminis procesas pagal pareiškėjos suformuluotą skundo dalyką nėra galimas (ABTĮ 101 str. 1 p.).
Dėl pareiškėjos teiginio, jog teismas užkirto jai kelią kreiptis į teismą ginant jo manymu pažeistas teises, pažymėtina, kad 2006 m. spalio 12 d. nutartyje teismas nurodė, jog ši nutartis neužkerta kelio ginčyti teismine tvarka atsakovo 2006 m. kovo 30 d. nutarimo administracinių teisės pažeidimų byloje, kartu neigiant ir minėto rašto pagrįstumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip ir kiekviena teisė, teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama laikantis tam tikros įstatymo nustatytos tvarkos. Šios teisės realizavimo tvarką numato Administracinių bylų teisenos įstatymas, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo skundo formai ir turiniui. Todėl teismui nustačius, kad teisminis procesas pagal pareiškėjos suformuluotą skundo dalyką yra negalimas, nes toks skundas yra nenagrinėtinas teismų (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas; 101 straipsnio 1 punktas; 140 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir nurodžius pažeistų teisių gynimo būdą, pareiškėjos teisė į gynybą nėra pažeista.
Kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytus argumentus, konstatuoja, kad teismas šioje byloje tinkamai taikė materialinės teisės normas, akivaizdžių įrodymų, kad buvo padarytas esminis šių normų pažeidimas jas taikant teismui nepateikta. Darytina išvada, jog pareiškėjos prašymas nėra pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl jis netenkinamas ir procesas šioje byloje neatnaujinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi,
nutarė:
Atsisakyti atnaujinti procesą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A8-1516/2006 užbaigtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 12 d. nutartimi.
Nutartis neskundžiama.