Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Teisėjas A. Vaškelis Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2005 m. spalio 13 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 178 str. 2 d., ir nubaustas laisvės atėmimu:

pagal BK 178 str. 2 d. (dėl Č. B. priklausančio automobilio vagystės) – 1 m. ir 10 mėn.;

pagal BK 178 str. 2 d. ( dėl M. J. priklausančio automobilio vagystės) – 2 m.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 m. ir 6 mėn., ją atliekant pataisos namuose.

V. Č. pagal BK 306¹ str. 1 d. išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Iš V. Č. ir L. P. solidariai priteista 12146 Lt nukentėjusiajam Č. B. turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti: L. P. pagal BK 178 str. 2 d., 306¹ str. 1 d., 294 str. 2 d. ir R. I. pagal BK 294 str. 2 d., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2004 m. kovo 26 d., tarp 12 ir 12¹⁵ val., veikdamas bendrininkų grupe su L. P., iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė 12000 Lt vertės automobilį ,,Audi 100 Avant”, valstybinis numeris ABR 140, priklausantį Č. B. , bei jame buvusius daiktus – 78 Lt vertės metalinę virtuvės kriauklę, 28 Lt vertės pjūklo diską, 40 Lt vertės sportines kelnes, šio automobilio registracijos liudijimą, civilinės atsakomybės draudimo polisą, išduotą M. B. vardu, automobilio įsigijimo dokumentų kopijas, automobilio techninės apžiūros pasą, automobilio priedų bei atsarginių dalių įsigijimo dokumentus, neturinčius materialinės vertės, automobilį kartu nuvarė į garažą, esantį Vilniuje, Filaretų g. 2, nuėmė jo valstybinius numerius, kurie buvo surasti 2004-08-12 minėtame garaže V. V. parodymų patikrinimo vietoje metu, vėliau automobilį realizavo, tokiu būdu pagrobė Č. B. 12146 Lt vertės turtą;

be to, V. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2004 m. rugpjūčio 4 d., apie 17 val., veikdamas bendrininkų grupe su L. P., iš stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė 9000 Lt vertės automobilį ,,BMW 316”, tranzitiniai numeriai AA 48736, priklausantį M. J., bei jame buvusį 400 Lt vertės ,,Audi V8” dešinės pusės priešrūkinį žibintą ir posūkį bei vokišką serviso knygutę, neturinčią materialinės vertės, automobilį kartu paslėpė garaže, esančiame Vilniuje, Filaretų g. 2, kur jis rastas 2004-08-09 kratos metu, tokiu būdu pagrobė M. J. 9400 Lt vertės turtą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. Č. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegijos nuomone, V. Č. kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus įrodyta I instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 20 str. reikalavimų bei prasmės ir sutinkamai su BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.

Nuteistasis neginčija M. J. automobilio ,,BMW 316” vagystės, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinkamai su BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Apeliantas neigia kartu su L. P. pagrobęs Č. B. priklausantį automobilį ,,Audi 100 Avant” ir tai motyvuoja tuo, kad L. P. prisipažino šį nusikaltimą padaręs vienas, o liudytojas V. V. teisme paneigė savo pirminius parodymus.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą šį skundo motyvą.

Nuteistasis L. P. I instancijos teisme iš tiesų visą kaltę prisiėmė sau, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis pasinaudojo įstatymo suteikta teise neduoti parodymų. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog bendranuteistojo parodymai teisme apie šio nusikaltimo aplinkybes yra nuoširdūs ir nekeliantys abejonių, juo labiau, kad jų nepatvirtina kiti įrodymai.

Dėl M. J. automobilio ,,BMW 316” vagystės įtarimas buvo pareikštas ir V. V. , kurio garaže tas automobilis rastas. Jau pirmos apklausos metu (t. 2 b. l. 13), dalyvaujant gynėjui, V. V. davė parodymus ne tik dėl jam pareikšto įtarimo, bet ir dėl kito automobilio, kurį Leonidas (nustatyta, kad tai L. P. – t. 2 b. l. 21-23) kartu su vaikinu, pravarde ,,Čiž” (V. Č. – t. 2 b. l. 24-26), laikė jo garaže. ,,Čiž” liepė išmesti to automobilio valstybinius numerius, tačiau V. V. nepaklausė ir juos pasidėjo. Automobilį atsiimant iš garažo, V. V. nebuvo.

Šios apklausos metu V. V. pats pasakė, kad gali parodyti, kur padėjo jam paduotus automobilio valstybinius numerius. Tikrinant jo parodymus (t. 2 b. l. 15-17), garaže iš po drabužių ir kitų daiktų krūvos jis ištraukė du sulankstytus valstybinius numerius ABR 140. Būtent šie valstybiniai numeriai buvo išduoti Č. B. automobiliui ,,Audi 100 Avant”. Tiesa, V. V. automobilį įvardijo kaip ,,Audi S4”, tačiau aptarti valstybiniai numeriai įrodo, jog dėl automobilio modelio jis klydo, iš tiesų tai buvo iš Č. B. pagrobtas ,,Audi 100 Avant”.

Vėlesnėse apklausose V. V. nuosekliai teigė, kad automobilio valstybinius numerius jam liepė paslėpti vaikinas, pravarde ,,Čiž” (t. 2 b. l. 29, 30).

Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 2 b. l. 39-41), V. V. patvirtino, kad paketą paprašė išmesti ,,Čiž”, tačiau jau teigė, jog tai buvo ne pastatant automobilį, o jį atsiimant. Šios apklausos metu jis parodė, kad pareigūnai jam nedarė spaudimo, o prieš darant atpažinimą jam nebuvo rodoma ,,Čiž” nuotrauka.

Apklausiamas praėjus beveik pusei metų po pirmosios apklausos (t. 2 b. l. 44-45), V. V. irgi parodė, jog automobilį ,,Audi” į garažą atvarė Leonidas ir ,,Čiž”.

Visa tai teisėjų kolegijai leidžia netikėti I instancijos teisme pakeistais liudytojo V. V. parodymais, kad jis nematė V. Č. atvarant ,,Audi” automobilį į garažą, nes buvo darbe, o automobilį pasiėmė L. P. su nepažįstamu žmogumi, kuris padavė jam kažkokį maišelį ir paprašė išmesti, tačiau jame buvus jau aptartus automobilio valstybinius numerius jis sužinojo tik iš pareigūnų.

Atkreiptinas dėmesys, jog V. V. versija, kad jis nematė, kas pastatė automobilį į garažą, kadangi buvo darbe, atsirado tik I instancijos teisme.

V. V. nepaaiškino, dėl kokių priežasčių teisme pasikeitė jo parodymai ir ,,Čiž” tapo nepažįstamuoju. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų buvus tokį nenustatytą asmenį. Nelogiška bei nemotyvuota ir tai, jog paslėpti automobilio valstybinius numerius jo paprašė ne atvarius į garažą automobilį, o jį pasiimant, juo labiau, jis niekada neparodė, kad tikrieji valstybiniai numeriai garaže buvo nuiminėjami arba keičiami kitais. Dar nelogiškiau, jog nežinodamas išmestino maišelio turinio, jau ikiteisminio tyrimo pradžioje jis pareigūnams papasakojo ir pats atidavė paslėptus automobilio valstybinius numerius. Todėl nėra pagrindo abejoti pirminiais V. V. parodymais.

Beje, I instancijos teisme duodamas parodymus apie antrojo automobilio pastatymą į jo garažą, V. V. taip pat neigė, jog dalyvavo V. Č. , nors pastarasis prisipažino tuo automobiliu atvažiavęs ir įvairavęs į garažą pats.

Taigi, V. V. parodymai bylą nagrinėjant teisme vertinami kaip noras padėti V. Č. sumažinti pastarojo kaltės laipsnį (nes paneigti antro nusikaltimo neįmanoma, to W. Č. ir nedarė, kadangi yra filmuota medžiaga). Dėl to teisme V. V. ėmė tvirtinti, paneigdamas ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, kad pareigūnai patys jam parodė V. Č. nuotrauką pasakę, jog tai jis vogė automobilius.

Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija tiki pirminiais V. V. parodymais, kartu su nuosprendyje ir šioje nutartyje aptartais įrodymais įrodančiais V. Č. kaltę su L. P. pagrobus Č. B. automobilį ,,Audi 100 Avant”.

Analogiškai, kaip ir pakeistus V. V. parodymus, teisėjų kolegija vertina nuteistojo L. P. parodymus, kad šį nusikaltimą pastarasis padarė vienas. Beje, tokie L. P. parodymai akivaizdžiai prieštarauja visiems liudytojo V. V. parodymams, pagal kuriuos, L. P. garaže buvo ne vienas, o dviese (dėl kito žmogaus asmenybės šioje nutartyje jau pasisakyta).

Šiuo nusikaltimu pagrobtas automobilis, todėl veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 dalį.

Civilinis ieškinys patenkintas pagrįstai.

Atmetamas apeliacinio skundo motyvas, jog teismas nuosprendyje be pagrindo konstatavo, kad W. Č. tik iš dalies prisipažino dėl M. J. automobilio vagystės.

Iš apelianto parodymų, užfiksuotų teisiamojo posėdžio protokole, matyti, jog jis nepripažino pirminių nusikaltimo veiksmų bendrumo. Jis teigė nesupratęs, kad kartu su L. P. vyko vogti automobilio, nors šis pasakė žinąs, kur gauti ,,BMW 316” (bet ne jo detalių, kurių reikėjo V. Č. ). Pradžioje apeliantas teigė, jog įvykio vietoje pažiūrėti aplinką jam pasiūlė L. P. , vėliau sakė tai daręs savo iniciatyva, t. y. neigė bendru sutarimu pasiskirstymą vaidmenimis.

Teismas išsamiai motyvavo bausmės skyrimą.

V. Č. tris kartus teistas, iš jų du kartus už automobilių vagystes. Jis vėl pripažintas kaltu už analogiškus nusikaltimus, o tai rodo jo nenorą keisti visuomenei nepriimtino gyvenimo būdo. Teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o veikų padarymą bendrininkų grupe pagrįstai pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Už abi veikas jam paskirtos mažesnės, negu vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmės, kurios subendrintos, tik iš dalies jas sudedant.

Apeliacinės instancijos teismui gynėja pateikė V. Č. socialinio draudimo pažymėjimą, iš kurio matyti, jog jis 2005-10-03 įsidarbino UAB ,,Mirbana” pagalbiniu darbuotoju. Įvertinusi tai, jog V. Č. paleistas į laisvę 2005-02-10 ir nuo tada jam paskirta švelnesnė kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o jis įsidarbino tik 2005-10-03 kito nuteistojo šioje byloje R. I. žmonos vadovaujamoje įmonėje, teisėjų kolegija šią aplinkybę sieja tik su apelianto tikėjimusi švelnesnės bausmės rūšies, o ne su tikru noru dirbti.

Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmės paskirtį (BK 41 str.), yra net švelnesnė, negu numato bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taisyklės (BK 61 str.) ir savo dydžiu nėra per griežta.

Apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. Č. apeliacinį skundą atmesti.