- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-30
- Bylos Nr.
- 2S-376-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03727-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- O. S.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Mokilizingas“, UAB „4finance“, UAB „General Financing“, UAB „SB lizingas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-10-30 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4652-855/2015 pagal pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei O. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys – UAB „Mokilizingas“, UAB „4finance“, UAB „General Financing“, UAB „SB lizingas“, išvadas teikiančios institucijos – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei O. S., prašydamas nutraukti šalių 2013-08-24 Vilniaus miesto CM skyriuje sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės; palikti atsakovei iki santuokos turėtą pavardę; ieškovui asmeninės nuosavybės priteisti transporto priemonę VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini) santuokoje įgytus įsiskolinimus tretiesiems asmenims laikyti abiejų sutuoktinių solidariomis prievolėmis; nustatyti nepilnamečių vaikų M. S. ir K. S. gyvenamąją vietą su ieškovu; priteisti iš atsakovės vaikų išlaikymui po 162,50 € kiekvienam iki vaikų pilnametystės.
Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečių vaikų M. S. ir K. S. gyvenamąją vietą su ieškovu, kadangi atsakovė nesirūpina šeima, nedirba, elgiasi nepadoriai, vaikams rodo blogą pavyzdį, girtuokliauja su savo šeima, kelis kartus negrįžo nakvoti namo, nuo 2015-09-18 išėjo iš namų ir nuo to laiko negyvena su ieškovu. Nurodė, kad šiuo metu abu vaikai faktiškai gyvena su ieškovu, kuriais jis, nuo 2015-09-16 esantis vaiko priežiūros atostogose, kartu su savo motina M. V. rūpinasi, prižiūri, ieškovo namuose vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, tuo tarpu atsakovės tėvų namuose sudarytos itin blogos gyvenimo sąlygos, yra nešvaru, girtuokliaujama, prieš vaikus smurtaujama. Nurodė, kad šalims vaikų teisių apsaugos skyriuje pasirašius susitarimą dėl to, kad vaikai laikinai, kol vyksta teismo procesas, gyventų su ieškovu, atsakovė tik 2015-10-15 kelioms minutėms buvo atėjusi pasimatyti su vaikais, vėliau vaikų nė karto neaplankė, neskambino, nesidomėjo, nors ieškovas neprieštarautų, kad atsakovė lankytų vaikus, su jais leistų laiką jo namuose.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-10-30 nutartimi nutarė ieškovo R. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies. Iki bus išnagrinėta byla nustatė ieškovo R. S. ir atsakovės O. S. nepilnamečių vaikų M. S. ir K. S. gyvenamąją vietą su tėvu R. S.. Iki bus išnagrinėta byla nustatė laikiną atsakovės O. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. S. ir K. S. tvarką:
leido atsakovei O. S. bendrauti su vaikais kiekvieną dieną jų gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. iki 20 val., apie konkretų ketinamą praleisti su vaikais laiką/trukmę iš anksto pranešus ieškovui R. S. ne vėliau kaip prieš parą;
leido atsakovei O. S. nepertraukiamai bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį savo gyvenamojoje vietoje nuo penktadienio 16 valandos iki sekmadienio 18 valandos, nebent šalys susitars kitaip.
Teismas, kompleksiškai įvertinęs šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, preliminariai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, Vilniaus rajono ir Vilniaus miesto savivaldybių administracijų Vaikų teisių apsaugos skyrių išvadas, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu (CK 3.3 str.) bei teismų praktika tokio pobūdžio bylose, matydamas itin konfliktiškus ginčo šalių tarpusavio santykius ir nesutarimus dėl savo nepilnamečių vaikų, sprendė esant tikslinga iki bus išnagrinėta byla ir priimtas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną nepilnamečių M. S., gim. 2013-12-08, ir K. S., gim. 2015-07-04, gyvenamąją vietą su tėvu, t.y. ieškovu R. S., tuo pačiu ex officio šioje šeimos byloje, peržengdamas ieškovo pareikšto prašymo ribas, nustatyti maksimaliai šioje faktinėje situacijoje vaikų motinos – atsakovės O. S. teises bei interesus užtikrinančią bei abiejų tėvų teisių ir interesų pusiausvyrą palaikančią laikiną atsakovės bendravimo su vaikais tvarką, leidžiant atsakovei matytis, bendrauti ir būti su vaikais iš esmės kiekvieną dieną jų gyvenamojoje vietoje, o taip pat leidžiant kas antrą savaitgalį paimti juos į savo gyvenamąją vietą. Teismas nurodė, kad šioje proceso stadijoje neturi objektyvių įrodymų apie tai, kad šiuo konkrečiu metu kuris nors iš tėvų būtų netinkamai įgyvendinęs savo valdžią nepilnamečio sūnaus ir/ar dukters atžvilgiu, abu tėvai nurodė norintys ir galintys rūpintis savo mažamečiais vaikais, juos prižiūrėti, auginti, išlaikyti ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai nuo gimimo gyveno ieškovo šeimai priklausančiame name, o atsakovės gyvenamoji vieta nepilnamečiams vaikams nėra įprasta, taip pat į tai, kad šalys, nepaisant tarpusavio konfliktų ir nesutarimų, preliminariai susitarė dėl laikinosios vaikų gyvenamosios vietos su tėvu bei atitinkamos atsakovės bendravimo su vaikais tvarkos, teismas manė esant tikslinga nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu įprastinėje jų gyvenamojoje vietoje Vilniaus rajone. Teismas, įvertinęs vaikų amžių, ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykius, atsakovės atskirai gyvenimo trukmę, sprendė, kad iki bus išnagrinėta iš esmės byla dėl santuokos nutraukimo, tikslinga suteikti atsakovei teisę maksimaliai bendrauti su savo mažamečiais vaikais, kad būtų palaikomas iki šiol susiformavęs motinos ir vaikų fizinis ir emocinis ryšys, užkirstas kelias tokio ryšio nutrūkimui/susilpnėjimui, motina galėtų įgyvendinti be tik savo teises, bet ir pareigas vaikų atžvilgiu.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-10-30 nutartį dalyje dėl ginčo šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, kur teismas nutarė leisti iš anksto atsakovei nepertraukiamai bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį savo gyvenamojoje vietoje nuo penktadienio 16 valandos iki sekmadienio 18 valandos, nebent šalys susitars kitaip.
Nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog atsakovė gyvena Vilniuje Baniškių g. 15, dviejų kambarių namo dalyje kartu su savo kitu nepilnamečiu sūnumi Deividu bei tėvais ir faktiškai su sūnumi gyvena bei naudojasi vienu kambariu, šiame bute jos bei ieškovo nepilnamečiai vaikai retai lankydavosi, niekada nenakvodavo, t.y. aplinka negali būti laikoma vaikams gerai pažįstama ir įprasta. Apelianto įsitikinimu, jei atsakovė paims nepilnamečius vaikus, kurie bus atsakovės gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 16.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., bus pažeisti vaikų interesai – vaikai, nors niekada prieš tai nėra nakvoję pas atsakovę, turės būti ir nakvoti viename kambaryje kartu su atsakove, vaikų mama ir dar vienu nepilnamečiu vaiku. Kambaryje nėra pakankamai lovų ir vietos. Vaikų interesai šiuo atveju būtų užtikrinti tuomet, jeigu atsakovei būtų sudaryta galimybė bendrauti su nepilnamečiais vaikais vaikų gyvenamojoje vietoje, nesuteikiant galimybės atsakovei paimti nepilnamečių vaikų į savo gyvenamąją vietą. Ieškovas visuomet sudarys visas sąlygas atsakovei matytis ir bendrauti su vaikais savo namuose, kitoje vaikams saugioje bei priimtinoje vietoje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015-10-30 nutartimi nutarė nustatyti atsakovės laikiną bendravimo tvarką su vaikais kiekvieną dieną ir kas antrą savaitgalį nepertraukiamą bendravimą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2015-10-30 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Civilinio kodekso (toliau – CK)636 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, kad valstybė privalo nustatyti veiksmingą vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo sistemą. Laikinųjų apsaugos priemonių dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu. Teismo pareiga ex officio kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti vaiko interesus. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma.
CK 3.65 str. yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos nustatymas yra tik laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.
CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.
Teismas pažymi, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 str.). Tokiu įstatymų numatytu reglamentavimu siekiama sudaryti sąlygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi nustatė motinos (atsakovės) bendravimą su vaikais kiekvieną dieną nuo 10.00 val. iki 20.00 val. jų gyvenamojoje vietoje ir nepertraukiamą bendravimą kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 16.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. Teismas taip pat paliko galimybę šalims dėl bendravimo su vaikais tartis ir kitaip. Apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi iš esmės vieninteliu argumentu, jog atsakovės gyvenimo sąlygos yra netinkamos bendrauti su vaikais nepertraukiamai (su nakvynėmis) savaitgalį. Pasak apelianto, pas ieškovę nėra pakankamai lovų ir vietos tam, kad būtų užtikrintos vaikų buvimo ir nakvojimo pas atsakovę sąlygos.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentas dėl atsakovės netinkamų gyvenimų sąlygų nėra pakankama priežastis drausti motinai bendrauti su mažamečiais vaikais nepertraukiamai savaitgaliais. Atsižvelgdamas į tai, jog skundžiamos nutarties priėmimo metu šalių mažamečiam vaikams atitinkamai buvo 1 metai 10 mėn. ir 4 mėn., apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad vaikų amžius yra toks, kuriam būdingas ypatingas emocinis ryšys su motina, jiems reikalinga motinos priežiūra ir rūpinimasis. Nors apeliantas skundą grindžia aplinkybėmis, konstatuotomis pirmosios instancijos teismo nutartyje, kad atsakovė gyvena namo dalyje – dviejuose kambariuose kartu su savo tėvais bei nepilnamečiu sūnumi ir faktiškai naudojasi vienu kambariu, jos nesudaro pagrindo riboti motinos bendravimą su vaikais. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, pažymi, jog teismas šias aplinkybes konstatavo, spręsdamas klausimą dėl mažamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos sąlygų, motinai juos pasiimant kas antrą savaitgalį. Todėl, nors ir tokiu atveju mažamečių vaikų gyvenamosios vietos sąlygos yra reikšmingos, ši aplinkybė yra vertinama kontekste pareigos užtikrinti mamos ir mažamečių vaikų nenutrūkstamą ryšį. Todėl šiuo atveju svarbiausia nustatyti, jog mamos veiksmai nepažeidžia mažamečių vaikų interesų, o esamos laikinos (bendravimui skirtos) gyvenamosios vietos sąlygos protingai užtikrina vaikų poreikius. Byloje nėra duomenų apie netinkamą atsakovės elgesį mažamečių vaikų elgesiu. Priešingai, motina domisi vaikais, siekia jais rūpintis ir prižiūrėti. Tai, kad atsakovės gyvenamojoje vietoje nėra pakankamai lovų, nėra aplinkybė pažeidžianti vaikų interesus, nustatyta, kad kambarys yra pakankamai tvarkingas, šiltas, yra būtini baldai, o miegamos vietos dviem nakvynėm tokio amžiaus vaikams gali būti paruoštos. Atkreipiamas dėmesys, jog šalys gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė neteisėtai ar nepagrįstai.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Todėl tiek ieškovas, tiek atsakovė, teikdami prioritetą vaiko interesams, turi vengti abipusių konfliktų ir siekti iškilusius klausimus išspręsti taikiai.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 2 dalimi, už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti sumokamas dvidešimt aštuonių (28) eurų žyminis mokestis. Byloje nėra dokumentų, pagrindžiančių žyminio mokesčio sumokėjimą už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl, atskirąjį skundą patenkinus, 28 EUR žyminis mokestis valstybės naudai priteisiamas iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d.)
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 28,00 (dvidešimt aštuonių eurų, 00 ct) EUR žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.