- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-09
- Bylos Nr.
- 1A-59-478/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-01025-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė (pirm.), Algirdas Remeika, Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- A. R.
- Advokatai
- Danius Svirinavičius
Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-59-478-2015
Teisėjas Laimondas Noreika Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01025-2012-1
2015 m. balandžio 9 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Remeikos ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Ovidijui Vasiliauskui, nuteistajam A. R., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo
A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį (Dėl A. R. įmonės) ir nuteistas 320 (trijų šimtų dvidešimties) MGL – 41 600 (keturiasdešimt vieno tūkstančio šešių šimtų) litų bauda.
Pripažintas kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (Dėl A. R. įmonės) ir nuteistas 180 (vieno šimto aštuoniasdešimties) MGL – 23 400 (dvidešimt trijų tūkstančių keturių šimtų) litų bauda.
Pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (Dėl UAB „J.“) ir nuteistas 320 (trijų šimtų dvidešimties) MGL – 41 600 (keturiasdešimt vieno tūkstančio šešių šimtų) litų bauda.
Pripažintas kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (Dėl UAB „J.“) ir nuteistas 180 (vieno šimto aštuoniasdešimties) MGL – 23 400 (dvidešimt trijų tūkstančių keturių šimtų) litų bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios iš dalies pridedant švelnesnes ir subendrinta bausmė skirta 400 (keturių šimtų) MGL – 52 000 (penkiasdešimt dviejų tūkstančių) litų bauda.
Paskirtoji bauda per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, įmonės kodas -188659752, Swedbank banko kodas-7300, atsiskaitomoji sąsk.- (duomenys neskelbtini), įplaukos kodas - 6801, kvitas pateiktas teismui.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta galioti.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas (Turto arešto akto identifikavimo kodas Nr. 2013052978) 28 851,37 Lt, esantiems FNTT prie LR VRM depozitinėje sąskaitoje AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktas galioti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini A. R..
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. nuteistas už tai, kad būdamas A. R. prekybos įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Marijampolė, savininku 2010-2012 metų laikotarpiu būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, bei būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą, nesivadovavo 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 21 str. 1 d., 14 str. 2 d., dėl ko pažeidė 2002-05-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3, 14, 15 ir 19 str. 1 d. reikalavimus, kadangi privalėdamas organizuoti apskaitą taip, kad pagal Lietuvos Respublikos PVM objektą, paslaugų suteikimo vietą tinkamai būtų pritaikytas apmokestinimo momentas ir PVM tarifai, to nesuorganizavo, dėl ko siekiant išvengti mokesčių, buvo įrašyta į PVM deklaracijas žinomai neteisingi duomenys apie A. R. prekybos įmonės pridėtinės vertės mokestį ir jos pateiktos valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai, o būtent:
2010-03-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2010-02-01 iki 2010-02-28 vienuoliktoje eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 14 642 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 17 777 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;
2010-08-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2010-07-31 vienuoliktoje eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 41 966 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 43 922 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;
2010-09-27 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2010-08-01 iki 2010-08-31 vienuoliktoje eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 46 621 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 48 578 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;
2010-10-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2010-09-30 vienuoliktoje eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 35 014 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 36 242 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;
2010-11-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2010-10-31 vienuoliktoje eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 34 932 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 36 296 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;
2010-12-27 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2010-11-01 iki 2010-11-30 vienuoliktoje eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 28 202 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 29 372 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;
2011-01-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2010-12-31 vienuoliktoje eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 25 707 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 26 772 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;
2011-05-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-01-31 vienuoliktoje eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 20 406 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 21 323 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;
2011-05-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2011-02-28 vienuoliktoje eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 19 705 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 20 540 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;
2011-05-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2011-03-01 iki 2011-03-31 vienuoliktoje eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 26 699 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 28 117 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;
2011-05-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2011-04-01 iki 2011-04-30 vienuoliktoje eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 41 343 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 43 194 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;
2011-06-27 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2011-05-01 iki 2011-05-31 vienuoliktoje eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 45 630 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 47 955 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;
2011-08-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2011-06-01 iki 2011-06-30 vienuoliktoje eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 48 346 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 50 316 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;
2011-08-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2011-07-01 iki 2011-07-31 vienuoliktoje eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 26 687 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 27 709 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;
2011-09-26 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2011-08-01 iki 2011-08-31 11 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 21 531 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 22 805 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;
2011-10-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2011-09-30 vienuoliktoje eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 17 532 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 19 000 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;
2011-11-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2011-10-31 vienuoliktoje eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 17 143 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 18 394 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;
2011-12-27 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2011-11-30 vienuoliktoje eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 15 787 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 17 163 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;
2012-01-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2011-12-31 vienuoliktoje eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 12 886 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 13 596 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;
2012-03-26 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2012-02-29 vienuoliktoje eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 6 999 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 8 082 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;
2012-04-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2012-03-01 iki 2012-03-31 vienuoliktoje eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 17 235 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 18 241 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;
2012-05-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2012-04-30 vienuoliktoje eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 17 481 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 17 879 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;
2012-07-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2012-06-01 iki 2012-06-30 vienuoliktoje eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 22 759 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 23 663 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai, -
dėl ko pateikiant žinomai neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą ir grąžintiną iš biudžeto PVM LR biudžetui buvo padaryta iš viso 5 499,12 Lt žala;
Be to, pažeidė 2001-12-20 Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4, 11 straipsnių reikalavimus, privalėdamas organizuoti apskaitą taip, kad pagal LR pelno mokesčio bazę, tinkamai būtų apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas, to nesuorganizavo, dėl ko:
2011-05-31 metinėje pelno deklaracijoje, už mokestinį laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 II dalies 1 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie pajamas (įplaukas) iš viso nurodant – 1 054 020 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 1 063 834 Lt suma, II dalies 2 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie apmokestinamąsias pajamas, nurodant – 1 053 655 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 1 063 469 Lt suma, II dalies 3 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie pajamas už parduotas prekes, produkciją, nurodant – 349 763 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 359 577 Lt suma, II dalies 27 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą - pelną (nuostolį) iš viso nurodant - -35 680 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta - -25 866 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai,
2012-06-01 metinėje pelno deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 II dalies 1 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie pajamas (įplaukas) iš viso nurodant – 1 167 503 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 1 181 072 Lt suma, II dalies 2 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie apmokestinamąsias pajamas, nurodant – 1 167 503 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 1 181 072 Lt suma, II dalies 3 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie pajamas už parduotas prekes, produkciją nurodant – 1 091 149 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 1 104 718 Lt suma, II dalies 27 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą - pelną (nuostolį) iš viso nurodant - 2763 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 16 332 Lt suma, II dalies 29 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą, nurodant - 2763 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 16 332 Lt suma, II dalies 60 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie mokestinio laikotarpio veiklos pelno sumą po atskaitymo paramai nurodant - 2763 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 16 332 Lt suma, II dalies 32 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie mokestinio laikotarpio veiklos pelną po nuostolių atskaitymo nurodant - 2763 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 16 332 Lt suma, II dalies 38 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie apmokestinamojo pelno sumą, apskaičiuotą pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nurodant - 2763 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 16 332 Lt suma, II dalies 63 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie apskaičiuoto apmokestinamojo pelno sumą nurodant - 2763 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 16 332 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl ko pateikiant žinomai neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą pelno mokestį LR biudžetui buvo padaryta iš viso 2035 Lt žala.
Be to, A. R. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „J.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Marijampolė, direktoriumi 2010-2012 metų laikotarpiu, būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, bei būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą nesivadovavo 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 21 str. 1 d., 14 str. 2 d., dėl ko pažeidė 2001-12-20 Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4, 11 straipsnių reikalavimus, kur nurodyta, kad privaloma organizuoti apskaitą taip, kad pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio bazę, tinkamai būtų apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas, to nesuorganizavo, dėl ko:
2011-09-07 metinėje pelno deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 III dalies 1 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotą mokestinių metų pelną (nuostolius) prieš apmokestinimą, nurodant – 157 896 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 173 296 Lt suma, III dalies 44 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – pelną (nuostolius) nurodant – 166 914 Lt sumą, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 182 314 Lt suma, III dalies 46 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – pelną (nuostolius) su pozityviosiomis pajamomis nurodant – 166 914 Lt sumą, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 182 314 Lt suma, III dalies 48 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – pelną nurodant – 166 914 Lt sumą, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 182 314 Lt suma, III dalies 85 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie mokestinio laikotarpio veiklos pelno sumą po atskaitymų paramai nurodant – 166 914 Lt sumą, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 182 314 Lt suma, III dalies 51 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie mokestinio laikotarpio veiklos pelno sumą po nuostolių atskaitymo nurodant – 166 914 Lt sumą, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 182 314 Lt suma, III dalies 56 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie apmokestinamąjį pelną, apskaičiuotą pelno mokesčio įstatymo 11 str. nustatyta tvarka nurodant – 166 914 Lt sumą, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 182 314 Lt suma, III dalies 88 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie apskaičiuotą apmokestinamojo pelno sumą nurodant – 166 914 Lt sumą, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 182 314 Lt suma;
2012-06-01 metinėje pelno deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 III dalies 1 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotą mokestinių metų pelną (nuostolius) prieš apmokestinimą nurodant – 237 468 Lt sumą, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 269 436 Lt suma, III dalies 44 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – pelną (nuostolius), nurodant – 237 468 Lt sumą, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 269 436 Lt suma, III dalies 46 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – pelną (nuostolius) su pozityviosiomis pajamomis nurodant – 237 468 Lt sumą, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 269 436 Lt suma, III dalies 85 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie mokestinio laikotarpio veiklos pelno sumą po atskaitymų paramai nurodant – 237 468 Lt sumą, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 269 436 Lt suma, III dalies 51 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie mokestinio laikotarpio veiklos pelno sumą po nuostolių atskaitymo nurodant – 237 468 Lt sumą, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 269 436 Lt suma, III dalies 56 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie apmokestinamąjį pelną, apskaičiuotą pelno mokesčio įstatymo 11 str. nustatyta tvarka nurodant – 237 468 Lt sumą, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 269 436 Lt suma, III dalies 88 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie apskaičiuotą apmokestinamojo pelno sumą nurodant – 237 468 Lt sumą, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 269 436 Lt suma, tokiu būdu, pateikiant žinomai neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą pelno mokestį LR biudžetui buvo padaryta 7105 Lt žala.
Be to, A. R. nuteistas už tai, kad jog būdamas A. R. prekybos įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Marijampolė, savininku, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-06-28 apgaulingai tvarkė įmonės apskaitą, t. y. pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 21 str., būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal 1999-06-03 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 719 patvirtintos „Inventorizacijos tvarkos“ 9 p. būdamas atsakingas už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizacijos duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, teisingų inventorizacijos rezultatų bei neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į apskaitą, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 30 p. būdamas atsakingas, kad bendrovėje būtų laikomasi šių taisyklių, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 str., būdamas atsakingas už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 dvylikto straipsnio 1 d., kur nurodyta, kad buhalterinė apskaita turi būti organizuojama taip, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būtų pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi būti surašyti ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu ar jiems pasibaigus ar įvykus;
16 str. 1 d., kur nurodyta, kad buhalterinė apskaita turi būti organizuojama taip, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys būtų registruojami apskaitos registruose;
16 str. 3 d., kur nurodyta, kad buhalterinė apskaita turi būti organizuojama taip, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būtų registruojami pagal apskaitos dokumentus; kadangi neoficialiuose žiniaraščiuose buvo atvaizduotos gautos pajamos už parduotas prekes bei suteiktas paslaugas: 2010 m. vasario mėn. - 3135,38 Lt; 2010 m. liepos mėn. - 1955,57 Lt; 2010 m. rugpjūčio mėn. - 1957,16 Lt; 2010 m. rugsėjo mėn. - 1227,57 Lt; 2010 m. spalio mėn. - 1364,32 Lt; 2010 m. lapkričio mėn. - 1170,28 Lt; 2010 m. gruodžio mėn. - 1064,86 Lt; 2011 m. sausio mėn. - 917,42 Lt; 2011 m. vasario mėn. - 834,61 Lt; 2011 m. kovo mėn. - 1418,46 Lt; 2011 m. balandžio mėn. - 1850,99 Lt; 2011 m. gegužės mėn. - 2325,04 Lt; 2011 m. birželio mėn. - 1969,74 Lt; 2011 m. liepos mėn. - 1022,24 Lt; 2011 m. rugpjūčio mėn. - 1274,10 Lt; 2011 m. rugsėjo mėn. - 1467,75 Lt; 2011 m. spalio mėn. - 1251,45 Lt; 2011 m. lapkričio mėn. - 1376,40 Lt; 2011 m. gruodžio mėn. - 710,40 Lt; 2012 m. vasario mėn. - 1083,30 Lt; 2012 m. kovo mėn. - 1006,45 Lt; 2012 m. balandžio mėn. - 398,20 Lt, kurios neužregistruotos apskaitos registruose;
2012 m. birželio mėn. paviljone, esančiame (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, kasos aparatu neapskaityta 604,89 Lt pajamų, paviljone (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, kasos aparatu neapskaityta 224,34 Lt pajamų, paviljone, esančiame Pietarių k., Marijampolės sen., kasos aparatu neapskaityta 74,54 Lt pajamų, gautų įplaukų už parduotas prekes, ir tokiu būdu apskaitos dokumentais įmonėje neatvaizduota iš viso 31 685,46 Lt gautų pajamų ir jos neužregistruotos apskaitos registruose,
2012 m. birželio 28 d. kratos metu rastos piniginės lėšos kasos operacijų atlikimo vietoje prekybiniuose paviljonuose: (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, prie parduotuvės „Maxima“ rasta 3642,75 Lt, (duomenys neskelbtini), Marijampolė, rasta 2696,50 Lt, (duomenys neskelbtini), Marijampolė, rasta 3055,18 Lt, (duomenys neskelbtini), Kaunas, rasta 25 208,62 Lt, iš viso rasta 34 603,05 Lt, buvo neatvaizduotos apskaitos dokumentuose ir dėl to nėra galimybės nustatyti, kiek iš šios sumos priklauso A. R. prekybos įmonei;
2012 m. birželio 28 d. patikrinimo metu rastos piniginės lėšos prekybiniuose paviljonuose: (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, prie parduotuvės „Maxima“ rasta 36,46 Lt, (duomenys neskelbtini), Marijampolė, rasta 13,17 Lt, (duomenys neskelbtini), Marijampolė, rasta 3,01 Lt, (duomenys neskelbtini), Marijampolė, rasta 0,11 Lt, Pietarių k., Marijampolės sen., rasta 168,90 Lt, (duomenys neskelbtini), Kaunas, rasta 1,15 Lt, iš viso 222,80 Lt gautų pajamų buvo neužfiksuota elektroniniais kasos aparatais;
2012 m. birželio 28 d. patikrinimo metu pagal kasos aparatų duomenis buvo nustatyta piniginių lėšų trūkumas šiuose prekybiniuose paviljonuose: (duomenys neskelbtini), Marijampolė, prie (duomenys neskelbtini)g. sankryžos, nustatyta 310,00 Lt, (duomenys neskelbtini), Marijampolė, nustatyta 0,19 Lt, (duomenys neskelbtini), Kaunas, nustatyta 49,00 Lt, (duomenys neskelbtini), Kaunas, nustatyta 105,10 Lt, iš viso 474,29 Lt piniginių lėšų;
bei nustačius, kad A. R. pagal avanso apyskaitas išleido pinigų daugiau, nei jų gaudavo: 2010 m. – 17 819,53 Lt daugiau, 2011 m. – 1075,84 Lt daugiau, 2012 m. sausio - birželio mėnesiais – 58 957,02 Lt daugiau nei jų gavo, nustatyta, kad įmonės veikloje buvo naudojama buhalterinėje apskaitoje neapskaityti pinigai ir apskaitos dokumentais registruose neatvaizduota ūkinės operacijos 77 852,39 Lt piniginių lėšų sumai.
jis pažeidė 1999-06-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 patvirtintų inventorizacijos taisyklių I skyriaus 3 d., kur nurodyta, kad buhalterinė apskaita turi būti organizuojama taip, kad būtų privalomai inventorizuotas ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas, žaliavos, medžiagos, prekės, pagaminta produkcija, nebaigta gamyba, nebaigti remonto darbai, nebaigta statyba, grynieji pinigai, gautinos skolos, mokėtinos skolos ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą, kadangi A. R. prekybos įmonėje neatlikta ir tyrimui nepateikta inventorizacija ir jos aprašai už 2010 - 2011 metus, ir dėl minėtų visų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti A. R. prekybos įmonės turto ir įsipareigojimų dydžio.
Be to, A. R. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „J.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. Gen. A. G. g. 4-2, Marijampolė, direktoriumi, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-06-28 apgaulingai tvarkė įmonės apskaitą, t. y. pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str., būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal 1999-06-03 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 719 patvirtintos „Inventorizacijos tvarkos“ 9 p. būdamas atsakingas už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizacijos duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, teisingų inventorizacijos rezultatų bei neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į apskaitą, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 30 p. būdamas atsakingas, kad bendrovėje būtų laikomasi šių taisyklių, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 str. būdamas atsakingas už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., kur nurodyta, kad buhalterinė apskaita turi būti organizuojama taip, kad į apskaitą būtų privalomai įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ir 12 str. 1 d., kur nurodyta, kad buhalterinė apskaita turi būti organizuojama taip, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būtų pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai būtų surašyti ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu ar jiems pasibaigus ar įvykus, neoficialiuose žiniaraščiuose atvaizdavus gautas pajamas už suteiktas draudimo paslaugas, neužregistravo jų apskaitos registruose: 2010 m. vasario mėn. - 935,46 Lt; 2010 m. liepos mėn. - 2823,29 Lt; 2010 m. rugpjūčio mėn. - 2293,28 Lt; 2010 m. rugsėjo mėn. - 2457,27 Lt; 2010 m. spalio mėn. - 2269,83 Lt; 2010 m. lapkričio mėn. - 2364,31 Lt; 2010 m. gruodžio mėn. - 2256,82 Lt; 2011 m. sausio mėn. - 1831,67 Lt; 2011 m. vasario mėn. - 2746,25 Lt; 2011 m. kovo mėn. - 3521,46 Lt; 2011 m. balandžio mėn. - 3103,10 Lt; 2011 m. gegužės mėn. - 2994,70 Lt; 2011 m. birželio mėn. - 3087,90 Lt; 2011 m. liepos mėn. - 2511,80 Lt; 2011 m. rugpjūčio mėn. - 2626,40 Lt; 2011 m. rugsėjo mėn. - 2183,76 Lt; 2011 m. spalio mėn. - 2443,40 Lt; 2011 m. lapkričio mėn. - 2824,00 Lt; 2011 m. gruodžio mėn. - 2093,70 Lt; 2012 m. vasario mėn. - 1885,91 Lt; 2012 m. kovo mėn. - 3001,30 Lt; 2012 m. balandžio mėn. - 1351,00 Lt, dėl ko apskaitos dokumentais bendrovėje neatvaizdavus 53 606,61 Lt gautų pajamų, liko atvaizduotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos - 53 606,61 Lt nuolaidų suteikimas klientams;
Be to, apskaitos dokumentais buvo neatvaizduotos bendrovės kasoje 2012-03-31 gautos pajamos - 200,00 Lt iš pil. J. M. už 2012-07-14 limuzino nuomą, bei paviljono, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, UAB „J.“ elektroniniame kasos aparate buvo užfiksuotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, t. y. 2012-06-26 d. - 4097,70 Lt, 2012-06-27 - 5043,80 Lt iš viso 9141,50 Lt pinigų atidavimas (išėmimas iš elektroninio kasos aparato), taip pat šiame elektroniniame kasos aparate nebuvo užfiksuota faktiškai įvykusi ūkinė operacija, t. y. 5527,50 Lt pajamų gavimas bei, gavus šias pajamas, bendrovės kasoje neužpajamuotas minėtas 5527,50 Lt piniginių lėšų perteklius;
Paviljono, esančio Pietarių kaime, Marijampolės seniūnijoje, 2012-06-28 elektroniniame kasos aparate nebuvo užfiksuotos faktiškai įvykusios ūkinės operacijos, t. y. 89,00 Lt pajamų gavimas iš trijų klientų už išrašytus draudimo sutarties liudijimus bei neišduoti elektroninio kasos aparato kvitai; bei apskaitos dokumentais neatvaizduota 2012-06-28 kratos metu rastų piniginių lėšų kasos operacijų atlikimo vietoje prekybiniuose paviljonuose: (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, prie parduotuvės „Maxima“ rasta 3642,75 Lt, (duomenys neskelbtini), Marijampolė, rasta 2696,50 Lt, Kauno g., 132A, Marijampolė, rasta 3055,18 Lt, (duomenys neskelbtini), Kaunas, rasta 25 208,62 Lt, iš viso rasti 34 603,05 Lt, be to, nėra galimybės nustatyti, kiek iš šios sumos priklauso UAB „J.“.
Be to, pažeidė 1999-06-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 patvirtintų inventorizacijos taisyklių I skyriaus 3 d., kur nurodyta, kad buhalterinė apskaita turi būti organizuojama taip, kad būtų privalomai inventorizuotas ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas, žaliavos, medžiagos, prekės, pagaminta produkcija, nebaigta gamyba, nebaigti remonto darbai, nebaigta statyba, grynieji pinigai, gautinos skolos, mokėtinos skolos ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą, kadangi įmonėje UAB „J.“ neatlikta ir tyrimui nepateikta inventorizacija ir jos aprašai už 2010 - 2011 metus ir dėl visų minėtų pažeidimų laikotarpiu nuo 2010 metų sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 28 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „J.“ turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Nesutikdamas su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nuosprendžiu, A. R. apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui arba priimti naują nuosprendį – jį išteisinti.
Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus ir tuo padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimą, priimdamas neteisėtą ir nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nuosprendį iš esmės grindė tik kaltinimui palankia įrodymų dalimi, visiškai neatsižvelgė ir nevertino kaltininko atsakomybę lengvinančių įrodymų visumos, palankius kaltinamajam liudytojų parodymus vertino netinkamai, nepalankiai kaltinamajam. Toks nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų bei Aukščiausiojo Teismo 2003-06-20 Teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą, apžvalgoje Nr. 40 išdėstytų nuostatų.
Pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytą įpareigojimą, nes tik formaliai pasisakė dėl pačios padarytos veikos, tik neigiamai arba visiškai nevertino kaltinamajam palankių liudytojų parodymų. Nors A. R. neigė savo kaltę ir prašė išteisinti pagal visus jam pateiktus kaltinimus, tačiau teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, ir konstatavo, kad jo veiksmuose yra visi būtini BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymiai ir veikos kvalifikuotos tinkamai.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas išsamiai neištyrė baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, dalies jų visiškai neanalizavo, tuo padarydamas esminį BPK pažeidimą, nesivadovavo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarė šių aplinkybių neatitinkančias išvadas ir tokiu būdu priėmė neteisėtą bei nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmetamas.
Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde suformuluotus prašymus, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai A. R. pripažino kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir BK 222 straipsnio 1 dalį (dvi veikos). Jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, visi byloje surinkti duomenys buvo vertinami, tikrinami, atliekant baudžiamojo proceso kodekso numatytus proceso veiksmus, taip pat lyginant juos tarpusavyje, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai taip pat nepažeisti.
Apeliaciniu skundu ginčijama A. R. kaltė, nesutinkama su atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu priimtomis apeliantui nepalankiomis išvadomis, kurios leido pripažinti jį kaltu padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Apeliantas skunde kelia du alternatyvius reikalavimus – panaikinti priimtą nuosprendį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl padarytų esminių BPK pažeidimų arba priimti išteisinamąjį nuosprendį.
BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas nurodo, kad nuosprendis panaikinimas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti teismui, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant šio Kodekso 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles, arba kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. Nė vieno BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyto pagrindo, dėl kurio baudžiamoji byla turėtų būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliantas nenurodė, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl pagrindo tenkinti apelianto reikalavimą ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nėra.
Nors apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, tačiau nenurodė, kokie būtent įrodymai liko apeiti.
Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Bet kokiu atveju, įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą, vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų visumą, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Be to, pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas byloje savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Taigi, teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visetą ir tai turi leisti jam padaryti sprendime išdėstytas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-202/2014).
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė patį kaltinamąjį, liudytojus, davusius tiek kaltinamajam, tiek ir kaltinimui palankius parodymus, specialistę Z. B., įvertino 2013-04-22 specialisto išvadą Nr. 5-2/76 dėl A. R. įmonės ūkinės finansinės veiklos ir 2013-04-22 specialisto išvadą Nr. 5-2/75 dėl UAB „J.“ ūkinės finansinės veiklos, Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktas operatyvaus patikrinimo medžiagas, kitą surinktą rašytinę medžiagą ir nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Priešingai nei tvirtina apeliantas, teismas tyrė tiek jį teisinančius, tiek ir kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taip pat nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė A. R. duotus parodymus. Tai, kad apelianto duoti parodymai, atsižvelgiant į jo suinteresuotumą bylos baigtimi ir objektyvius įrodymus, buvo įvertinti kritiškai, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
Nors pirmosios instancijos teismas neišdėstė motyvų, kodėl nuosprendyje nesivadovauja liudytojų R. A., D. K., L. A., N. A., E. V., N. T., K. Š., R. V., R. M., I. G., R. P., V. Š. parodymais, tačiau šie parodymai yra išdėstyti nuosprendyje, vadinasi, teismas į juos atsižvelgė, tačiau nelaikydamas, jog jie paneigia A. R. kaltę, jų neanalizavo ir jais negrindė savo išvadų. Apeliacinės instancijos nuomone, šių liudytojų parodymai kitų įrodymų kontekste vertintini kritiškai, kaip bandymas padėti A. R. išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes liudytojus ir nuteistąjį siejo darbinio pavaldumo santykiai, visi ikiteisminio tyrimo, o kai kurie ir teisminio nagrinėjimo metu, dirbo A. R. vadovaujamose įmonėse, todėl galėjo duoti palankius kaltinamajam parodymus, siekdami išlaikyti darbo vietas. Be to, liudytojai D. V., R. M., E. V., R. P., N. T., L. A., R. A., D. K., I. G., S. J., N. A., D. J. patys buvo suinteresuoti baudžiamosios bylos baigtimi, kadangi jų atžvilgiu taip pat buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, kuris vėliau buvo nutrauktas, medžiagas perduodant spręsti dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų (5 t., b. l. 79-99).
Priešingai nei tvirtina apeliantas, teismas vadovavosi ne vien tik subjektyviais nuteistajam nepalankiais liudytojos E. E. parodymais, tačiau ir objektyviomis specialistų išvadomis, rašytiniais bylos įrodymais, todėl pagrindo netikėti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nėra.
Nors nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, tačiau byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo ištirti bei apeliacinės instancijos teismo dar kartą patikrinti įrodymai paneigia apelianto teikiamą versiją.
BK 222 straipsnyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pagal teismų praktiką, BK 222 straipsnio dispozicija traktuojama kaip blanketinė, todėl nusikalstamos veikos požymiai nustatomi remiantis Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų buhalterinės apskaitos tvarką nustatančių teisės aktų nuostatomis. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (ar) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Taigi, BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma atlikus bent vieną iš šių veikų: 1) apgaulingai tvarkant teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą; 2) paslepiant buhalterinės apskaitos dokumentus; 3) sunaikinant buhalterinės apskaitos dokumentus; 4) sugadinant buhalterinės apskaitos dokumentus. Šioje byloje aktualus yra apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą atsiranda tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardintų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis ir Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu 179 30 punktas įtvirtina nuostatą, kad už buhalterinės apskaitos organizavimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnis). Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis), visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis); apskaitos dokumentuose užfiksuotas ūkinių operacijų turinys turi atitikti tikrovę (Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šių nuostatų A. R., organizuodamas A. R. įmonės ir UAB „J.“ buhalterinę apskaitą, nesilaikė.
Nors apeliantas nesutinka, kad jo kaltė gali būti grįsta liudytojos M. E. parodymais, tačiau ji nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausos teisme metu patvirtino, kad prekybos paviljonuose A. R. įmonėje buvo daromi pažeidimai – buvo pardavinėjamos prekės be įsigijimo dokumentų, už kurias gauti pinigai buvo neįtraukiami į kasos aparatą. Surinkus tam tikrą kiekį neoficialių pinigų, juos paviljonų darbuotojos atiduodavo A. R., kuris savo ranka ant neoficialių žiniaraščių užrašydavo paimamą neoficialių pinigų sumą, ją savo ranka apibraukdavo ir šalia pasirašydavo. Be to, šios liudytojos parodymus pagrindė ir liudytojos I. J. parodymai, kuriais ji patvirtino, kad dirbdama paviljonuose direktoriaus nurodymu vedė juodraštinius žiniaraščius, kuriuose fiksavo kiekvieną parduotą prekę, tai yra fiksavo parduotų prekių kiekį ir kainas. Dalis šių juodraštinių žiniaraščių buvo rasta ir paimta kratos metu. Apskaitytus ir neapskaitytus pinigus ji paduodavo direktoriui A. R. pareikalavus. Priimdamas pinigus jis pasirašydavo abejose suvestinėse. Suvestinės už 2012 m. birželio mėnesį rastos kratos metu. Suvestinėse atsispindi už parduotas prekes ir draudimo paslaugas gauti pinigai ir perduoti pinigai direktoriui A. R.. Liudytoja patvirtino, kad kasos aparatu neapskaitydavo prekių, kurios yra ženklintos žalios spalvos lipduku. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad abiejų liudytojų parodymai sutampa ir vieni kitus papildydami, sudaro vientisą ir darnią įrodymų grandinę, kuriuos patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Ir nors I. J. apklausos metu bandė atsižadėti šių parodymų, tačiau jau po apklausų, dar nesibaigus įrodymų tyrimui, teismui pateikė raštišką pareiškimą, kuriuo patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Šių liudytojų parodymus patvirtino ir liudytojas D. J. ikiteisminio tyrimo metu, nors teisminio nagrinėjimo metu parodymus pakeitė. Vis dėlto teismas pagrįstai vadovavosi pirminiais liudytojo parodymais, nes jie sutampa su kitų liudytojų parodymais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Pastebėtina, kad kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-287/2013). Tuo labiau, kad liudytoju apklaustas ikiteisminį tyrimą atlikęs ir liudytojų apklausą vykdęs vyr. tyrėjas V. M. patvirtino, kad A. R. darbuotojų apklausos buvo surašytos iš jų pačių žodžių ir jų nurodomos aplinkybės apklausą vykdantiems pareigūnams nebuvo žinomos ir lietė tik tikrinamuose objektuose savininko nustatytas taisykles ir tvarką.
Iš dalies aptartų liudytojų parodymus patvirtina ir kitos liudytojos: R. A., D. K., L. A.-D., N. A., E. V., N. T., R. V., R. M., I. G., R. P., S. J., kurios patvirtino, kad tikrai prekių kainos buvo žymimos ne vienos spalvos lipdukais, tačiau jų reikšmę aiškina skirtingai. N. A. aiškino, kad tokiu būdu prekės buvo žymimos atskiriant A. R. pristatytas prekes nuo kitų tiekėjų prekių, kas taip pat leidžia manyti, jog tokiu būdu buvo siekiama atskirti apskaitytinas ir neapskaitytinas prekes. Be to, vienos liudytojos – R. A., D. K., L. A.-D., S. J., R. P., I. G., R. M., R. V. aiškino, kad kainų lipdukų spalva nieko nereiškė, kitos gi – E. V., K. Š. – parodė, jog skirtingi prekių kainų lipdukai buvo dėl to, kad atskirti prekes, atvežtas iš kitų kioskų. Be to, liudytojos R. A., D. K., L. A.-D., R. P., I. G., R. V., K. Š., N. T. patvirtino, kad vedė atskirą parduotų prekių apskaitą ir tai darė A. R. nurodymu. R. A. aiškino, kad pas ją rasti grynieji pinigai į kasą neįskaityti dėl laiko stokos, nes buvo daug klientų. N. A. aiškino, kad patikrinimo metu jos darbo vietoje rastos įvairios pinigų sumos buvo surinktos vykdant prekybą draudimo polisais ir prekėmis, tačiau A. R. jų nebuvo spėjęs inkasuoti ir paimti. Analogiškai aiškino ir R. P.. K. Š., E. V., L. A.-D. aiškino, kad pardavus iš kitų kioskų atvežtas prekes, pinigai būdavo perduodami tam kioskui ir ten įmušami į kasą.
Aptarti liudytojų parodymai patvirtina, kad A. R. organizavo prekybą neapskaitytomis prekėmis, reikalavo vadybininkių kioskuose vesti alternatyvią apskaitą, gautų pajamų neapskaityti kasos aparatais, grynuosius pinigus kaupti atskirai, vėliau juos perduodant jam.
Be to, liudytojų parodymai pagrįsti ir kitais objektyviais rašytiniais įrodymais. Byloje pateikta iš Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos gauta operatyvaus patikrinimo medžiaga apie A. R. įmonės ir UAB „J.“ veiklos vykdymo vietose atliktus patikrinimus. Šių patikrinimų metu buvo rasti grynieji pinigai, kurie nebuvo įtraukti į buhalterinę apskaitą, atlikti prekių likučių skaičiavimai, rasta prekių be dokumentų. Surašytos operatyvaus patikrinimo pažymos ir atliktų kratų 2012-06-28 protokolai, reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolai, apžiūros protokolai patvirtino, kad apskaita A. R. ūkio subjektuose buvo vykdoma pažeidžiant įstatymų reikalavimus, kadangi rasta prekių be įsigijimo dokumentų, atskiruose užrašuose buvo vedama papildoma, įstatymo nenumatyta apskaita, kurioje buvo fiksuojamas neapskaitytų prekių judėjimas, realizavimas ir už jas gautos pajamos. Liudytojų parodymus patvirtinantys byloje esantys neoficialūs žiniaraščiai, prekių sutikrinimo lapai, sąsiuvinis „prekių gavimai“ buvo aptarti specialisto išvadoje, atlikta kiekvieno jų išsami analizė, visa tai įvertinta kartu su ištirtais byloje esančiais įrodymais.
Kaip nurodė specialistė Z. B., atlikus tyrimą ir pateiktos medžiagos analizę, nustatyta, jog kratų metu surasti pinigai buvo oficialiai, įstatymo tvarka, neapskaityti, jie nesutapo su kasos žurnalu. Pinigai neįtraukti į buhalterinę apskaitą, kas reiškia, kad jie neatvaizduoti pinigų ir prekių judėjime tarp įmonės kioskų, tai nebuvo fiksuojama jokiais buhalteriniais dokumentais, dėl ko negalima nustatyti įmonės veiklos ir rezultatų. Prekių judėjimas iš vieno paviljono į kitą trukdo nustatyti, kiek kuriame paviljone buvo prekių. Tas judėjimas turėjo būti užfiksuotas dokumentais, tokių dokumentų nebuvo. Inventorizaciją turi atlikti atsakingi asmenys, prekės tikrinamos pagal atsakingą asmenį. Nebuvo ūkinės apskaitos. Liudytojų parodymai buvo sutikrinti su dokumentais, ir jie pasitvirtino. Išimti dokumentai neatitiko, jų nebuvo galima palyginti. Dėl limuzinų nuomos, nebuvo atvaizduotas gautas 200 litų užstatas. Dėl draudimo operacijų, iš liudytojų nustatyta, kad buvo sudaromos draudimo sutartys, kuriose įrašyta bendra suma, o į kasą buvo įmušama suma mažesnė 10 procentų, skaitant, kad buvo nuolaida. Tačiau iš liudytojų parodymų nustatyta, kad nuolaidų nebuvo. Iš apskaitos žiniaraščių nustatyta, kad nebuvo apskaityta dalis įplaukų, jas įskaitė į sąnaudas.
Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada. Taigi, kaltinimą dėl apgaulingos buhalterijos pagrindė ir 2013-04-22 specialisto išvada Nr. 5-2/76 dėl A. R. įmonės ūkinės finansinės veiklos, iš kurios matyti, kad A. R. įmonė nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 (2008-04-17 nutarimo Nr. 370 red.) patvirtintų inventorizacijos taisyklių, I skyriaus 3 dalies nuostatų, kuriose yra nurodyta, kad įmonės privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą. Įmonė tyrimui nepateikė inventorizacijos aprašų už 2010-2011 metus. Be to, A. R. įmonė, pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, apskaitos dokumentais neatvaizdavo 31 685,46 Lt gautų įplaukų ir jų neužregistravo apskaitos registruose. Įmonėje nebuvo laikomasi Buhalterinės apskaitos įstatymo 17 str. nuostatų, reglamentuojančių finansinių ataskaitų sudarymą. Dėl šių aukščiau išvardintų priežasčių iš dalies negalima nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų dydžio tiriamuoju laikotarpiu, t. y., nuo 2010 metų sausio 1d. iki 2012 metų birželio mėn. 28d. Taip pat 2013-04-22 specialisto išvada Nr. 5-2/75 dėl UAB „J.“ ūkinės finansinės veiklos patvirtino, kad įmonėje buvo daromi įvairūs buhalteriniai pažeidimai: buhalterinė apskaita neatitiko 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. 1 d., 3 d., 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 17 str. reikalavimų, nes tyrimui pateikti oficialios buhalterinės apskaitos registrai neinformatyvūs, apskaitos informacija neišsami, sumažintas apmokestinamasis pelnas ir nepriskaitytas pelno mokestis, įmonės kasoje apskaitomas pinigų likutis pagal kasos išlaidų orderius buvo išduodamas direktoriui A. R., nurodant, kad išduodamas avansas, tačiau A. R. avansinėse apyskaitose yra apskaitomi dideli nepanaudotų pinigų likučiai, kurie nėra įnešami į kasą, tyrimui pateiktos avanso apyskaitos nepasirašytos atskaitingo asmens; pažeidžiant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (2008-06-26 Nr. X-1633 red.) 10 str. reikalavimus, įmonė neatliko skolų inventorizavimo, todėl iš dalies negalima nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros tiriamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 2010-01-01 iki 2012-06-28.
Liudytoja F. Ž. nurodė, kad ji apskaitą tvarkė tik pagal jai pateikiamus dokumentus. Įmonėse jokios įtakos neturėjo ir jokių valdingų nurodymų niekam negalėjo duoti. Ji nei grynų pinigų, nei esančių sąskaitose nevaldė ir tai nėra jos žinioje. Tai darė A. R.. Apie ataskaitų, žiniaraščių ar lentelių apie gautas oficialias ar neoficialias pajamas, prekių likučius kioskuose ir panašiai, pildymą, ji nieko nežino, jai tokių ataskaitų nepateikdavo. Jai buvo pateikiamos tik sąskaitos ir kasos aparatų žurnalai. Niekada neteko matyti grynų pinigų inkasavimo. Dirbo tik su jai oficialiai teikiamais dokumentais, reikalingais buhalterinei apskaitai tvarkyti. Per visą jos darbo laiką nebuvo atvejų, kad A. R. būtų įnešęs savo pinigus į įmones ir jie patekę į balansą. Dalis kioskų jai siuntė savo inventorizacijų medžiagą, o dalis – ne. Ji inventorizacijų nedarė. Kadangi nebuvo pakankamai reikli, už tai jau yra nubausta. Taip pat negali pasakyti, kokiu būdu prekės judėjo tarp kioskų ir iš vieno į kitą. Tokios dokumentacijos nematė, nors žinojo ir manė, kad tokiam prekių judėjimui reikalingi vidiniai važtaraščiai.
Šie liudytojos parodymai patvirtino, kad jai buvo pateikiama įtraukti į apskaitą tik oficialias pajamas patvirtinantys dokumentai. Byloje nėra duomenų, kad apie neapskaitomus grynuosius pinigus bei prekes ji žinojo ir prisidėjo prie tokių veiksmų atlikimo.
Pažymėtina, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, kitaip tariant, kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir šių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Nuteistasis A. R., nepateikdamas buhalterei duomenų bei dokumentų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas, sąmoningai pažeidė buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus ir taip išvengė mokesčių mokėjimo valstybei, o byloje nustatyti aktyvūs ir kryptingi A. R. veiksmai organizuojant prekybą neapskaitytomis prekėmis ir gautų už jas pinigų neapskaitymas, reikalavimas iš vadybininkių kioskuose vesti alternatyvią apskaitą, gautų pajamų neapskaityti kasos aparatais, grynųjų pinigų atskiras kaupimas ir jų nelegalus surinkimas, darant apie tai atžymas, neginčytinai įrodo A. R. veikus tiesiogine tyčia.
Taigi, A. R. sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, nagrinėjamu atveju kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos pasekmės – negalima iš dalies nustatyti A. R. prekybos įmonės ir UAB „J.“ turto ir įsipareigojimų dydžio.
Atsižvelgiant į tai, už kaltinime nurodytais veiksmais pasireiškusios buhalterinės apskaitos apgaulingą tvarkymą tiesiogiai atsakingas UAB „J.“ vadovas ir A. R. prekybos įmonės savininkas A. R., kuris, eidamas vadovaujamas pareigas ir turėdamas teisę atstovauti juridiniams asmenims, priimti sprendimus jų vardu, veikdamas juridinių asmenų naudai ir interesais bei turėdamas pareigą kontroliuoti jų veiklą, būdamas atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, jos tinkamai neorganizavo ir savo veiksmais apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, siekdamas parodyti kuo mažesnes oficialias pajamas, taip išvengti mokesčių ir gauti neapskaitytą pelną, todėl pagrįstai teismo buvo pripažintas tinkamu šio nusikaltimo subjektu, o jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
BK 220 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.
Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. BK 220 straipsnyje nustatytos nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtys yra formalios. Nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-179/2014).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinkti ir ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina tai, kad A. R., būdamas A. R. prekybos įmonės savininku ir UAB „J.“ direktoriumi, 2010-2012 metų laikotarpiu, būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, bei būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą, nesivadovavo 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 21 str. 1 d., 14 str. 2 d., dėl ko pažeidė 2002-05-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3, 14, 15 ir 19 str. 1 d. reikalavimus, kadangi privalėdamas organizuoti apskaitą taip, kad pagal Lietuvos Respublikos PVM objektą, paslaugų suteikimo vietą tinkamai būtų pritaikytas apmokestinimo momentas ir PVM tarifai, to nesuorganizavo, dėl ko siekiant išvengti mokesčių, buvo įrašyta į PVM deklaracijas žinomai neteisingi duomenys apie A. R. prekybos įmonės pridėtinės vertės mokestį ir jos pateiktos valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip pat pažeidė 2001-12-20 Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4, 11 reikalavimus, privalėdamas organizuoti apskaitą taip, kad pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio bazę, tinkamai būtų apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas, to nesuorganizavo, dėl ko A. R. prekybos įmonės 2011-05-31 ir 2012-06-01 ir UAB „J.“ 2011-09-07 ir 2012-06-01 metinėse pelno deklaracijose pateikė žinomai neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą pelno mokestį.
Išvadoje Nr. 5-2/76 (11 t., b. l. 118-152) nurodyta, kad pagal 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 53 straipsnio 1 dalį pelno mokestis mokamas pagal metinę pelno mokesčio deklaraciją ir turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos, taip pat pagal šio įstatymo 51 straipsnio 2 dalį pelno mokesčio deklaraciją privalo pateikti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos.
Byloje esančios A. R. įmonės pridėtinės vertės deklaracijose (10 t., b. l. 61-90) nurodyti duomenys neatitinka apskaičiuotų išvadose Nr. 5-2/76, dėl ko įmonė 2609 Lt sumažino mokėtiną PVM ir 2890 padidino gautiną PVM.
2013-04-22 specialisto išvada Nr. 5-2/76 dėl A. R. įmonės ūkinės finansinės veiklos (11 t., b. l. 118-152) nustatyta, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaityta 13 569,10 Lt, todėl pateikiant žinomai neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą pelno mokestį Lietuvos Respublikos biudžetui buvo padaryta 2035 Lt žala. Specialisto išvadoje dėl UAB „J.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-2/75 (12 t., b. l. 3-26) konstatuota, kad 2010-2011 m. įmonė, sumažindama apmokestinamąjį pelną ir pateikiant žinomai neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą pelno mokestį, Lietuvos Respublikos biudžetui padarė 7105 Lt žalą.
Taigi, deklaracijos su A. R. įmonės neteisingai apskaičiuotais pridėtinės vertės ir pelno mokesčiais ir UAB „J.“ sumažintais pelno mokesčiais buvo pateiktos mokesčių administratoriui, taip nepagrįstai išvengiant dalies Pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio mokėjimo bei nepagrįstai dalį Pridėtinės vertės mokesčio susigrąžinant.
Marijampolės apskrities Valstybinės mokesčių inspekcija 2013-09-19 rašte nurodė, kad deklaracijas pateikė išorinis vartotojas – buhalterė F. Ž.. Liudytoja F. Ž. patvirtino, kad deklaracijos mokesčių administratoriui buvo teikiamos elektroniniu būdu, tačiau apie teikiamus deklaracijose duomenis A. R. informuodavo. Jis viską žinojo, nes ji neturėjo teisės daryti mokestinių pavedimų, juos darydavo pats A. R.. Ji net neturėjo pavedimams daryti bankinio prisijungimo instrumentų, jais naudojosi asmeniškai A. R.. Jo atlikti bankiniai pinigų pavedimai ir sumos neginčytinai įrodo, kad jam buvo žinomi į deklaracijas įrašyti duomenys, nes būtent deklaracijose nurodytas sumas reikėdavo pervesti, o apskaitą ji tvarkė tik pagal jai pateikiamus dokumentus.
Taigi, A. R., kaip įmonių vadovas, buvo atsakingas už tinkamą įmonių pajamų deklaravimą, todėl privalėjo užtikrinti, kad Mokesčių inspekcijai būtų pateikiamos teisingos jo įmonių finansinę padėtį atspindinčios deklaracijos.
Byloje nustatyta, kad A. R. buhalterei nepateikdavo visų duomenų apie pajamas, gaunamas iš ūkinės komercinės veiklos, todėl Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, o tai atitinka abi sąlygas, būtinas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį kilti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad abejose įmonėse buvo daromi buhalteriniai pažeidimai ir apgaulingai vedama buhalterinė apskaita turint vienintelį tikslą – parodyti kuo mažesnes oficialias pajamas, gaunamas iš ūkinės komercinės veiklos. Neapskaičius visų realių pajamų, tik dalis jų buvo parodoma teikiant duomenis apie pajamas, pelną ir turtą valstybės įgaliotai institucijai, tokiu būdu neteisėtai mažinant mokėtinų mokesčių naštą ir darant turtinę žalą valstybės biudžetui. A. R., nepateikdamas savo vadovaujamų ūkio subjektų finansinę apskaitą tvarkančiai bei deklaracijas pildančiai buhalterei visų reikiamų dokumentų, taip pašalindamas galimybes deklaracijose teisingai nurodyti visas gautas apmokestinamąsias pajamas, neabejotinai suprato, kad, nepateikus visų reikiamų duomenų, deklaracijos bus neteisingai užpildytos ir pateiktos mokesčių inspekcijai, bei tyčia to siekė. Apibendrinant, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad A. R. veikoje yra jam inkriminuoto nusikaltimo, nustatyto BK 220 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.
Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo posėdyje tinkamai ištirtų įrodymų visuma yra pakankamas pagrindas A. R. kaltei dėl visų nusikaltimų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje pagrįsti, todėl abejoti priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 straipsniuose nustatytų nuostatų, dėl jų atskiras ginčas nekilo, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.
Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas Nr. TP-7-(2.10)-4361, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. R., išlaidas iki 2014 m. lapkričio 25 d. sudaro 20 litų (5,79 EUR) dydžio advokato užmokestis. Tačiau apeliacinės instancijos teisme A. R. gynė jo pasirinktas gynėjas advokatas Danius Svirinavičius (14 t., b. l. 15), o ne Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas gynėjas, todėl šis raštas pateiktas nepagrįstai ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. R. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.