Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

(S) 1.2.5; 1.1.5.1.2.;1.1.7..2.5; 1.1.8.1.1Teisminio sprendimo Nr. 1-77-1-00137-2012-2

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 14 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės B. Vidzėnienės, teisėjų E. Gladučio ir E. Vanago,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi rajone, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsilavinimas vidurinis, nedirbanti, našlė, gyvenanti, neteista, kaltinama nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. 2012 m. balandžio 21 d. apie 23 valandą r., kaime, g. 4, gyvenamo namo virtuvėje, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, viršydama būtinosios ginties ribas, tyčia sudavė vieną smūgį virtuviniu peiliu savo sutuoktiniui S. L. į krūtinę, padarydama durtinį-pjautinį kiauryminį krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą su širdies pažeidimu, lydimu ūmaus vidinio nukraujavimo į krūtinės ertmę, tai yra tyčia nužudė savo šeimos narį – vyrą S. L..

D. L. pripažino faktines bylos aplinkybes, t. y. kad dėl jos suduoto smūgio peiliu buvo mirtinai sužalotas jos sutuoktinis S. L. kalta neprisipažino ir parodė, kad nužudyti vyro nenorėjo, kilusio konflikto metu tai padarė netyčia, kai vyras, ją pagriebęs už peties, staigiai pasuko į save tuo metu, kai ji rankose laikė peilį ir staigaus pasukimo judesio metu, peiliu jį mirtinai sužalojo. Ji parodė, kad su S. L. susipažino 2008 metų pabaigoje, greitai su juo pradėjo gyventi kartu, 2010 metais su juo susilaukė sūnaus. Jų gyvenimo pradžioje jis visiškai nevartojo alkoholio, tačiau vėliau pradėjo išgėrinėti, sužinojo, kad jis anksčiau smarkiai girtavo ir buvo užsikodavęs nuo alkoholizmo. S. L. pradėjo dažnai išgėrinėti, negrįždavo į namus, slapstėsi, pridarydavo su išgėrimais susijusių įvairių nemalonumų – autostrada važiavo girtas, nesuvaldęs automobilio apsivertė ir pabėgo nuo policijos pareigūnų. Po savaitės policijos pareigūnų jis vėl buvo sulaikytas apsvaigęs nuo alkoholio. Paskutiniu metu jis dirbo pas brolį Norvegijoje, tačiau susiruošus išvykti, jis pasigėrė ir į lėktuvą jo neįleido. Į namus jis negrįžo, o girtavo, kol pragėrė visus pinigus. Paskutinius dvejus metus su juo buvo sunku gyventi dėl jo girtavimo ir agresyvaus charakterio išgėrus, nes jis išgėrinėjo beveik kiekvieną dieną ir be priežasties smurtavo. Jie sutarė, kad jei jis ir toliau girtaus, jis pats kreipsis dėl skyrybų ir jie išsituoks. 2012 m. balandžio 21 d. buvo jos gimtadienis. Apie 11 val. jos pasveikinti atvažiavo jos motina. Ji su mama išgėrė vyno kokteilio, ruošė pietus, prižiūrėjo savo mažametį sūnų. Apie 15 val. mama išvažiavo, o vakare atvyko draugė su vyru, kuriai buvo davusi pasinaudoti automobilį, ir kartu ją pasveikino. Ji su drauge išgėrė vyno, o S. L. tuo metu remontavo automobilį. Vienu metu jis išvažiavo ir grįžo išgėręs. Dėl to ji jam priekaištavo, kad netęsi savo pažado. Pastebėjo, kad jis girtėja, o jai nusisukus nuo stalo gėrė vieną taurelę po kitos, gėrė ir pasislėpęs lauko virtuvėje. Apie 23 val. draugė išėjo į namus. Būdama lauke ji nutarė surinkti indus ir grįžti į vidų. Ji klausė S. L., kodėl jis nenori normaliai gyventi, ir tada jis sugriebęs ją ėmė mušti kumščiais į šoną ir įvairias kūno vietas, ji dengėsi rankomis veidą. Kadangi marškiniai, kuriuos vilkėjo, buvo dideli, ji išsinėrusi iš jų ištrūko ir įbėgo į kambarį. Jis ėjo jai iš paskos ir kambaryje pargriovęs ant lovos sudavė jai smūgius. Kai jis atsigulė, ji išėjo į virtuvę, galvodama, kad jis aprims. Jis dar jai priekaištavo, o ji jam pasakė „Tu gamtos klaida“. Tuo metu ji buvo virtuvėje prie spintelės, greta skalbimo mašinos ir laikė dešinėje rankoje peilį, kadangi norėjo atsipjauti dešros, nes norėjo valgyti, ir norėjo pasiimti pjaustymo lentelę. Tuo metu, po jos pasakytų žodžių, staigiai į virtuvę įbėgo S. L., kuris staigiai ją sučiupo už kairio peties, su didele jėga atsukdamas ją priekiu į save, ir ji, laikydama dešinėje rankoje peilį, susigūžė ir užgriuvo ant jo visu savo svoriu, ir daugiau nieko negali pasakyti: kaip ji rankoje laikė peilį, kaip įsmigo peilis į jį, ji net buvo pamiršusi, kad laikė rankoje peilį. Ji negali tiksliai pasakyti ir parodyti, kaip ji laikė rankoje peilį, kokiame aukštyje buvo jos sulenkta ranka, kurioje buvo peilis, ar ji pakėlė rankas, suduodant smūgį S. L. peiliu, negali pasakyti kokioje jis buvo padėtyje – stovėjo tiesiai ar buvo susilenkęs. Tuo metu, prieš S. L. ją sučiumpant už peties, ji, laikydama rankoje peilį, tos pačios rankos pirštu bandė atidaryti stalčių, bet jo nepasiekė, nes priešingu atveju, jis būtų išsitraukęs nuo staigaus jos pasukimo. Ji stūmė jį kaire ranka, bet ne ta ranka, kurioje buvo peilis, ir pamatė, kad jis pradėjo tolti nuo jos. Ji norėjo jį nustumti nuo savęs, nes tikėjosi, kad jis vėl vartos prieš ją smurtą, ir dar nesuprato, kas įvyko, pamačiusi jį tolstant, dar jo paklausė, kas tau yra, nes paprastai tokia situacija nesibaigdavo jam nepavartojus smurto. S dar paėjo keletą žingsnių ir koridoriuje, ties vonios durimis, susmuko. Ji buvo labai išsigandusi, peilį padėjo virtuvėje ant skalbimo mašinos, matė, kad jis kruvinas, kaip atsirado kraujo pėdsakai ant sienos, nežino. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kviesdama šaukė, kad ji įdūrė, prašė gelbėti, telefonu nurodė, kad jis puolė ją mušti, jai buvo šokas, ką tiksliai ji sakė, nepamena dėl didelio susijaudinimo. Tai buvo labai trumpas laiko tarpas – tai gali būti kelios sekundės. S. L. visada vartojo prieš ją smurtą be jokios priežasties. Ji tikėjosi, kad kaip visada, vyras jai griebs už kaklo, nes jis dažniausiai suduodavo kumščiais, o paskui smaugdavo. Šiuo metu gyvena ir prižiūri 3 metų sūnų ir 13 metų dukrą, o taip pat su ja gyvena patėvis, kuris yra neįgalus ir kurį ji prižiūri, nes jos motina gyvena Kėdainiuose su kitu vyru. Viskas įvyko netyčia, ji neturėjo tikslo tyčia nužudyti savo vyro.

Nukentėjusioji D. Č. parodė, kad ji yra nužudytojo S. L. sesuo. Prieš draugystę su kaltinamąja, brolis piktnaudžiavo alkoholiu, todėl buvo užsikodavęs ir kurį laiką negėrė. Vėliau jau gyvenant su D. L., jis vėl išgėrinėjo, ilgai vienoje vietoje nepadirbdavo, ir taip buvo nuo jaunystės. D. L. rūpinosi šeima, tačiau jai buvo sunku gyventi, nors ji dėl to nesiskųsdavo. D. L. buvo tvarkinga, ji rūpinosi šeima ir vaikais. Savo brolio Siaus ji nesuprato, nes jis vienaip pasakydavo, kitaip padarydavo, buvo keistas. D. L. yra jai sakiusi, kad Sius prieš ją smurtavo, kai jis namo automobiliu grįžo apsvaigęs nuo alkoholio ir ji norėjo iš jo paimti automobilio raktelius, mano, kad D. L. daugiau apie brolio smurtavimą šeimoje nenorėjo kalbėti. Jai žinoma, kad jis išgėręs tapdavo agresyvus, ir ji su De tai aptarinėjo. Ji mano, kad D. L. negalėjo tyčia sužaloti jos brolio, tuo netiki ir jos broliai. Civilinio ieškinio nereiškia.

L. S. T parodė, kad D. L. yra jos draugė, o S. L. – D. L. vyras. 2012-04-21 buvo D. L. gimtadienis ir apie 18 val. ji atėjo jos pasveikinti su vyru, lauko pavėsinėje išgėrė su ja vyno. S. L. nebuvo prie stalo prisėdęs, nes remontavo automobilį, tačiau pastebėjo, kad jis girtėja, suprato, kad jis vartoja alkoholį pasislėpęs, matė, kad Sius stengėsi gerti taip, kad nepamatytų Dė. Jai žinoma, kad jie kalbėjosi apie tai, kad jis negertų, nes pradėjęs gerti negalėdavo užbaigti ir išgėrimai tęsėsi, dėl to turėjo įvairių nemalonių įvykių, todėl jis stengėsi, kad Dė nematytų, kad jis išgėrinėja. Jai žinoma, kad S. L. smurtavo šeimoje: vieną kartą matė, kaip jis Dę stumdė ir buvo parvertęs ant žemės už tai, kad ji norėjo iš jo paimti automobilio raktelius, kad jis nevairuotų, nes buvo išgėręs. 2012-04-21 ji išėjo į namus apie 23.30 val. Po 24 val. jai paskambino D. L. telefonu ir šaukdama pasakė, kad nebėra Siaus, kad nudūrė su peiliu.

L. V. I parodė, kad D. L. yra jos dukra, jų santykiai labai geri, artimi. 2012-04-21 ji buvo atvažiavusi pasveikinti dukros su gimtadieniu, išgėrė vyno, skiesto sultimis. S. L. buvo namuose, bet kartu negėrė. Apie 16 valandą išvažiavo į namus, vakare apie 22 valandą, gal vėliau, tikslaus laiko nepamena, paskambino Dė verkdama, išsigandusi, nerišliai šaukdama kažką pasakojo, šaukė „mama, ką aš padariau, jis mane mušė, mušė, aš griuvau, Sius nebegyvas“. Iš jos nerišlaus pasakojimo suprato, kad tarp jų įvyko konfliktas ir kad Sius negyvas. Dė sakė, kad Sius ją puolė, mušė, tampė, ji staiga jį stūmė nuo savęs ir jis nugriuvo negyvas. Daugiau ji nieko negalėjo tiksliai pasakyti, buvo akivaizdu, kad ji šoko būsenos, išsigandusi, labai verkė. Jai žinoma, kad S. L. vartojo prieš ją smurtą, 2011 metais ji jai sakė, kad vos išliko gyva, nes puolė ją, kai ji gulėjo ant lovos, pargriovė ją už radiatoriaus ir koja buvo užmynęs jai kaklą.

Iš bendrojo pagalbos centro pateiktos informacijos matyti, kad 2012-04-21 23.10 val. buvo gautas moters pranešimas, kad, reikalinga medikų ir policijos pagalba: vyras puolė moterį, o ši peiliu jį sužalojo (b. l. 35, 1 t.). Iš pateiktos pranešimo stenogramos matyti, kad moteris verkdama sako „greičiau atvažiuokit , būkit geri“, nurodo kad „vyras mušė, aš gyniausi ir aš jam su peiliu“, „jis mane puolė, o aš gyniaus“, „vyras mane mušė, puolė, aš peiliu gyniausi ir jam įdūriau“, moteris praneša adresą, kur turi atvažiuoti policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba (b. l. 37, 1 t.).

Iš gyvenamojo namo, esančio Nr. 4, įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2012-04-22 apžiūrėjus įvykio vietą, virtuvėje, ant skalbimo mašinos rastas virtuvinis peilis, kurio geležtė 21 cm, ant geležtės – raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Ant virtuvėje esančių daiktų ir baldų kraujo dėmių nerasta. Koridoriuje, kuris yra 1 metro pločio, ant grindų rastos raudonos dėmės, panašios į kraują, kurios prasideda už 90 cm nuo virtuvės durų, tokiu pat atstumu nuo virtuvės durų yra raudonos spalvos dėmės ant koridoriaus šiaurinės sienos, dėmės yra 95 cm aukštyje, o taip pat ant vakarinės sienos – 1,26 cm aukštyje. Ant grindų tokios pat dėmės išsidėsčiusios smulkiais lašais ant koridoriaus grindų ir tęsiasi iki lavono, kuris guli priešais vonios duris. Lavonas guli ant nugaros pražergtomis kojomis, galva į šiaurinę pusę. Lavonas su drabužiais – pilkomis sportinėmis kelnėmis, kurių priekinėje dalyje yra raudonos dėmės, intensyviausios ties keliais, viršutinė dalis su marškinėliais, ant jų juodos spalvos džemperis su užtrauktuku. Džemperio kairėje pusėje yra džemperio įstrižinis pažeidimas, kairėje lavono krūtinės pusėje yra įstrižinė žaizda, kurios ilgis 3,5 cm. Džemperio ir marškinėlių priekinė dalis permirkusi krauju, apžiūros metu paimtas peilis, rastas virtuvėje ant skalbimo mašinos (b. 1. 13–33, 1 t.).

Iš 2012-05-23 teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 201/12(05) matyti, kad S. L. mirė nuo durtinio-pjautinio kiauryminio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo su širdies pažeidimu, lydimo ūmaus vidinio nukraujavimo į krūtinės ertmę. S. L. mirtis galėjo įvykti 2,5–3 paros iki lavono tyrimo pradžios 2012-04-24 10.00 val. S. L. kraujyje rasta 2,56 promilės, šlapime 3,10 promilės etilo alkoholio ir gyviems asmenims tai atitinka sunkų girtumo laipsnį. Sužalojimą esant durtiniu-pjautiniu rodo linijinė žaizdos forma, suglaudus kraštus neliekantis odos defektas, lygūs, neapibrozdinti kraštai, vienas žaizdos galas savo forma artimas stačiakampiui, kitas smailaus kampo formos, žaizdos kanalo buvimas. Sužalojimas padarytas vienu aštriu, duriančiu-pjaunančiu daiktu, tai galėjo būti peilio geležtė, per trumpą laikotarpį iki mirties. Tą rodo gijimo požymių nebuvimas sužalojimo srityje. Savigynos požymių S. L. lavono tyrimo metu nenustatyta. Tikėtina, jog iki įvykstant vidiniam nukraujavimui į krūtinės ertmę, S. L. trumpą laiką (iki kelių minučių) galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (nueiti 3–4 metrų atstumą). Specialistas paaiškino, kad S. L. padaryta žaizda yra krūtinės ląstos kairėje pusėje priekinėje srityje, spenelinės linijos projekcijoje, antrame tarpšonkauliniame tarpe, žaizda yra įstrižos krypties, galai pagal 2–8 val. nuo spenelio viršutinio krašto 2,3 nuo vidurinės linijos 13,5, kanalas iš priekio į užpakalį 45 laipsnių kampu, iš viršaus žemyn, iš kairės į dešinę, todėl smūgio metu jos ranka, kurioje buvo peilis, turėjo būti pakelta ir toks sužalojimo mechanizmas, kurį pademonstravo kaltinamoji posėdžio metu, t. y. esant rankai pakeltoje padėtyje, nėra atmestinas. Ji parodė artimą, nurodytam peilio padėtį, nustatyto kanalo krypčiai ir tokios galimybės nėra pagrindo atmesti. Nustatytam sužalojimui didelio pasipriešinimo peiliui patekti į krūtinės ertmę nebuvo, nes dūrio metu buvo pažeista raumenys ir nustatyta tik dalinis šonkaulio pažeidimas, todėl tokiam pažeidimui didelės jėgos nereikėjo. Mano, kad vien pasisukimo momento pagreičio tokiam sužalojimui per maža, nes reikalinga papildoma rankos inercija, užsimojimas ir sužalojimas iš inercijos, griūnant ant žuvusiojo mažai tikėtinas, nes sužalojimo kanalo kryptis iš viršaus į apačią 45 laipsnių kampu tokiam mechanizmui prieštarautų ir labiau tikėtina, kad buvo panaudota papildoma jėga užsimojant. Parodymų patikrinimo metu kaltinamosios demonstruojamas sužalojimo mechanizmas atmestinas, nes jos nurodytas dūris nesutampa pagal lokalizaciją, neatitinka anatominės padėties ir kaltinamosios demonstruojamas kampas – rankos pakėlimo aukštis ir peilio nukreipimo kampas, kuris užfiksuotas parodymų patikrinimo nuotraukose.

2012-04-21 parodymų patikrinimo metu D. L. parodė pavėsinę, kurioje šventė gimtadienį, vietą namo kieme, priešais pavėsinę, kur kilus konfliktui S. L. buvo ją suėmęs už rankų, rūbų, kad ištrūkusi iš vyro ji įbėgo į namo miegamąjį kambarį, kuriame S. L. sudavė smūgį į dešinės pusės šoną, nuo kurio suklupo ant grindų, vietą virtuvėje, kur nuo stovinčios skalbimo mašinos pasiėmė virtuvinį peilį, norėdama atsipjauti dešros, kad laikydama dešinėje rankoje peilį ėjo link spintelės paimti pjaustymo lentelės, ir vietą virtuvėje, kur įbėgęs vyras ranka ją sučiupęs už kairio peties stipriai patempė, pasukdamas į save, ir kaip ji sukdamasi į S. L. peiliu jam įdūrė į kairią krūtinės pusę, tačiau to pati nesuprato, kol nepamatė kraujo, parodė, kaip S. L. po sužalojimo ranka pridengė žaizdą, ėjo link koridoriaus, ir vietą, kur jis sukniubo (b. l. 112–118, 1 t.).

2012-05-24 specialisto išvadoje Nr. M 201/12(05) konstatuota, kad S. L. lavono tyrimo metu nustatyta durtinio-pjautinio krūtinės sužalojimo kanalo kryptis yra iš priekio į užpakalį, iš viršaus žemyn ir iš dešinės į kairę, krūtinės žaizdai esant II-o tarpšonkaulinio tarpo lygyje. Tai prieštarauja D. L. parodymų patikrinimo metu nurodytam sužalojimo padarymo būdui, parodymų patikrinimo metu užfiksuotas jos ūgis – 165 cm (b. l. 62–63).

2012-07-30 specialisto išvadoje Nr. MK 57/12 (01) konstatuota, kad S. L. krūtinės žaizda ir ją atitinkantis šonkaulių pažeidimas padaryti tirti pateiktu peiliu, paimtu įvykio vietoje nuo skalbimo mašinos. Kategoriška išvada dėl šio peilio negalima, nes sutampančių požymių visuma nėra individuali (b. l. 67–73, 1 t.).

Asmens blaivumo testu nurodyta, kad 2012-04-21 23.43 val. D. L. girtumas sudarė 2,40 promilės (b. l. 103).

2012-04-23 specialisto išvadoje Nr. G /12(05) konstatuota, kad 2012-04-23 apžiūrėjus D. L. jai nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje, kairiajame petyje, kairiajame dilbyje, dešiniame žaste ir dešiniame dilbyje, juosmens dešinės pusės ir žastų bei pečių minkštųjų audinių sumušimas. Sužalojimai D. L. padaryti kietu buku daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2012-04-21. Sužalojimai D. L. padaryti ne mažiau kaip 6 bukais trauminiais poveikiais, tai nurodo sužalojimų kiekis ir lokalizacija. D. L. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. 1. 148).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs kaltinamosios D. L. ir liudytojo S. Z. parodymus, teismo medicinos specialisto išvadas dėl S. L. mirties priežasties ir D. L. sveikatos sutrikdymo masto, teismo medicinos specialisto, dalyvavusio teisiamajame posėdyje apklausiant D. L., parodymus, medžiagą apie D. L. šeimą, įvertinęs kitus bylos įrodymus, nustatė šias faktines bylos aplinkybes: įvykio metu D. L. papriekaištavus S. L. dėl to, kad jis nesilaiko jai duoto pažado nevartoti alkoholio, pavartojo prieš ją smurtą kieme, o jai įbėgus į miegamąjį, suduodamas kumščiais į įvairias kūno vietas, pargriovęs ant lovos, atsisėdo jai ant kojų, dėl ko ji šaukėsi pagalbos. Išgirdęs pagalbos šauksmą į miegamąjį atėjo gretimame kambaryje buvęs S. Z., kuris patvirtino, kad jam įėjus į miegamąjį, D. L. gulėjo kniūbsčia, o S. L. buvo atsisėdęs ant jos kojų. Jam esant miegamajame, D. L. išsilaisvino iš S. L. ir nuėjo į virtuvę. D. L. virtuvėje paėmė peilį, norėdama atsipjauti dešros ir tuo metu tarp jų tęsėsi žodinis konfliktas, kurio metu D. L. pavadino S. L. „gamtos klaida“. Jai siekiant iš spintelės paimti pjaustymo lentelę, S. L., atėjęs į virtuvę, pagriebė jai už kairio peties, staigiu judesiu ją pasuko į save ir tada D. L., dešinėje rankoje turėtu peiliu vieną kartą smogė S. L. į krūtinę, sužalojo širdį, nuo to jis ir mirė. Nors D. L. nurodo, kad sužalojo S. L. netyčia – t. y. jam staigiu judesiu ją pasukus į save ir jai staigaus ir stipraus sukimosi judesio metu užgriuvus ant jo visu svoriu, nevalingu veiksmu – rankoje jos turėtu peiliu netyčia įdūrė į krūtinę, tačiau teismo medicinos specialistas, išklausęs jos parodymus, juos paneigė, nurodydamas, kad vien pasisukimo momento pagreičio tokiam sužalojimui per maža, nes reikalinga papildoma rankos inercija, t. y. papildoma jėga užsimojant. Be to, žaizda yra spenelinės linijos projekcijoje, antrame tarpšonkauliniame tarpe, žaizdos galai pagal 2–8 val. nuo spenelio viršutinio krašto 2,3 cm, nuo vidurinės linijos 13,5 cm, kanalas iš priekio į užpakalį 45 laipsnių kampu, iš viršaus žemyn, iš kairės į dešinę, todėl smūgio metu jos ranka, kurioje buvo peilis, turėjo būti pakelta. Be to, teismas įvertina D. L. parodymus parodymų patikrinimo vietoje (b. l. 117), kai jos parodytas sužalojimo momentas ir sužalojimo metu rankos, kurioje laikė peilį, padėtis buvo kitokia nei nurodyta teisiamajame posėdyje (teisme nurodė, kad ranka smūgio metu buvo pakelta aukščiau), tačiau tokį demonstruojamą sužalojimo mechanizmą paneigė specialistas, nurodęs, kad jos nurodomas dūris nesutampa su žaizdos lokalizacija, neatitinka anatominės padėties ir kaltinamosios demonstruojamo kampo – rankos pakėlimo aukščio ir peilio nukreipimo kampo. Teismas įvertina ir kaltinamosios duotus parodymus teisme, kad ji tiksliai negali parodyti, kaip ji rankoje laikė peilį, kokiame aukštyje buvo jos sulenkta ranka, negali pasakyti, kokioje padėtyje buvo S. L. smūgio metu, nes tai truko tik keletą sekundžių, po įvykio ji buvo šoko būsenos, todėl D. L. nurodyta versija, kad S. L. buvo sužalotas netyčia, atmestina kaip jos pasirinkta gynybos taktika.

Įvertinęs D. L. parodymus visose bylos tyrimo stadijose, faktines bylos aplinkybes, įvykių seką, teismas pripažįsta, kad S. L. prieš pat jo sužalojimą peiliu vartojo prieš D. L. smurtą, ir tai patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad ji buvo sužalota ne mažiau kaip 6 trauminiais poveikiais, jai nustatytos poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje, kairiajame petyje, kairiajame dilbyje, dešiniame žaste ir dešiniame dilbyje, juosmens dešinės pusės ir žastų bei pečių minkštųjų audinių sumušimas. Tai atitinka D. L. nurodytą jos sužalojimo būdą – buvo suduoti smūgiai kumščiais; jos nurodytą laiką – sužalojimai galėjo būti padaryti 2012-04-21. D. L. padaryti sužalojimai įvairiose kūno vietose, kurie specialisto įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir jos pagalbos šauksmas patvirtina, kad pavartotas smurtas prieš D. L. buvo intensyvus.

S. Z. išėjus iš miegamojo tarp D. L. ir S. L. tęsėsi žodinis konfliktas ir po D. L. virtuvėje pasakytų žodžių „tu gamtos klaida,“ S. L. pratęsė prieš ją smurtinius veiksmus – staigiai, stipriai pasuko ją iš nugaros pusės už kairio peties link savęs, tuo kėsindamasis į D. L. sveikatą ar gyvybę. S. Z. patvirtino, kad jam sugrįžus į savo kambarį, maždaug po 5 minučių, į jo kambarį įbėgo D. L., prašydama jo telefono iškviesti greitajai medicinos pagalbai, todėl nustatyta, kad būtent šio laiko intervale ir buvo sužalotas S. L.. Įvertinus šias aplinkybes, pripažintina, kad kėsinimasis į D. L. sveikatą buvo pavojingas, realaus ir akivaizdus (prieš tai smurtavęs kumščiais, stipriai sugriebė jai už peties atsukdamas ją į save), todėl susidarius būtinosios ginties situacijai D. L. turėjo teisę gintis nuo pavojingo kėsinimosi.

Įvertinus S. L. asmenybę, jo ankstesnį elgesį, santykius su D. L. ir tai, kad tarp D. L. ir S. L. ir anksčiau vykdavo smurtiniai konfliktai, o šioje situacijoje S. L. kėsinimasis nebuvo toks pavojingas D. L. sveikatai ar gyvybei, jog šias vertybes buvo galima apginti tik atimant S. L. gyvybę, pripažintina, kad D. L. gynyba neatitiko S. L. kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, todėl pagal nustatytas aplinkybes, gindamasi rankoje turėtu peiliu smogdama vieną smūgį į krūtinę, D. L. peržengė būtinosios ginties ribas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos A. T. (nutartis 2K-7-428/201 ). D. L. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 str. 2 dalis), t. y. ji suvokė savo veikos pavojingumą, bet nesuvokė padarinių pavojingumo laipsnio, ją tenkino bet kokio laipsnio padariniai, jų nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kokių jų atsiradimo. D. L. nusikalstama veika atitinka BK 28 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

D. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jos nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis S. L. elgesys, o jos nusikalstama veika buvo atsakomoji reakcija į jo smurtinius veiksmus, kurie nulėmė D. L. nusikalsti prieš jį (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). D. L. elgesys tuoj po sužalojimo (iškvietė greitąją medicinos pagalbą, pranešė policijos pareigūnams), neigiamas savo poelgio vertinimas ir didelis pergyvenimas rodo, kad ji nuoširdžiai gailisi, o faktinių esminių bylos aplinkybių pripažinimas rodo, kad ji prisipažįsta padariusi nusikaltimą ir tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas (BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Nustatyta, kad iki nusikalstamos veikos D. L. elgesys neprieštaravo moralės normoms, nebuvo įžeidžiantis S. L., negauta duomenų, kad ji piktnaudžiavo ar nesaikingai vartojo alkoholį, o seniūnijos išduotoje charakteristikoje (b. l. 13, 2 t.) ji charakterizuojama gerai, kaip tvarkinga, darbšti, neturinti žalingų įpročių, ji gerai charakterizuojama ir Girsūdų bendruomenės (b. l. 14–15, 2 t.). 2012-04-21, t. y. nusikalstamos veikos padarymo dieną, D. L. šventė savo gimtadienį ir ta proga jos namuose lankėsi motina bei draugė, su kuriomis pavėsinėje prie namų vaišinosi vynu, todėl šioje situacijoje apsvaigimas nuo alkoholio nepaskatino D. L. nužudyti S. L. ir neturėjo įtakos jos nusikalstamos veikos padarymui, nes nusikalstami veiksmai buvo jos reakcija į S. L. smurtinius veiksmus, todėl apsvaigimas nuo alkoholio nepripažintina jos atsakomybe sunkinančia aplinkybe.

Už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo pripažįstamas kaltu, sankcijoje, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 62 straipsnyje nustatyta šios taisyklės išimtis: teismas turi teisę skirti švelnesnę negu įstatymo sankcijoje nustatytą bausmę tada, kai švelniausia BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė per griežta ir bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskyrus švelnesnę bausmę. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečias bylos aplinkybes, atsižvelgtina ne tik į tai, kad bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, t. y. tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. D. L. padarė tyčinį, labai sunkų nusikaltimą. Vertinant šios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsižvelgtina į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes: S. L. mirtiną sužalojimą peiliu lėmė staigus S. L. smurtinis veiksmas prieš D. L. ir aplinkybė, kad tuo metu rankoje ji turėjo peilį, pati ji konflikto neprovokavo. D. L. bendruomenės, kurioje gyvena, ir seniūno charakterizuojama gerai, kaip neturinti žalingų įpročių, tvarkinga, ji neteista, nebausta, augina du mažamečius 3 ir 13 metų vaikus (b. l. 157–158, 1 t.), prižiūri turintį negalią (20 proc. darbingumas) patėvį S. Z. (pažymėjimas NO 0507927), Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta informacija apie D. L. vaikų gyvenimo ir auklėjimo sąlygas bei jos šeimą yra gera, nenustatyta neigiamų dalykų (b. l. 76–77, 1 t.). Nukentėjusioji (nužudytojo sesuo) civilinio ieškinio nereiškė, charakterizuoja D. L. kaip tvarkingą, darbščią, besirūpinančią savo vaikais, o S. L. kaip linkusį smurtauti, piktnaudžiavusį alkoholiu (dėl to buvo užsikodavęs). Esant trims nustatytoms D. L. atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms ir nesant jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei atsižvelgus į tai, kad paskyrus jai realią laisvės atėmimo bausmę, nebus kam prižiūrėti jos išlaikomų dviejų mažamečių vaikų, yra visos sąlygos D. L. taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, skiriant jai švelnesnę bausmę, negu numatyta baudžiamajame įstatyme. Pažymėtina, kad BK 28 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jos būtinosios ginties ribas peržengusiam asmeniui bausmė gali būti švelninama remiantis BK 62 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 297 str., 301, 303 str. 2 d., 307 str. 1 d.,

nusprendžia:

Pripažinti D. L. kalta pagal BK 28 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktus, paskirti laisvės apribojimą dvejiems metams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, įpareigoti D. L. neatlygintinai išdirbti 100 valandų per vienerius metus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2013 metų vasario 14 d. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2012 m. balandžio 22d. iki 2012 m. gegužės 12 d. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti D. L. pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktinius įrodymus – peilį, drabužius, paimtus iš D. L. ir S. L., kvapo, dėmių pėdsakus, D. L. seilių ėminį, jos abiejų rankų nagų ir nuo rankų rusvų dėmių pavyzdžius, S. L. kraujo pavyzdį, rankų nagų su panagių turiniu ir plaukų pavyzdžius, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą šiame teisme.