Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-07-29 · Administracinė byla Nr. eAS-499-756/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-29
Bylos Nr.
eAS-499-756/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02937-2019-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
M. K.
Atsakovas
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-499-756/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02937-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 55.1.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2020 m. liepos 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ryčio Krasausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl įsakymo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Atsakovas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas).

Atsakovas prašė: 1) išaiškinti, kaip įgyvendinti Sprendimą dalyje dėl įpareigojimo grąžinti pareiškėją M. K. (toliau – ir pareiškėjas) į prieš tai eitas Tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo pareigas, kadangi tokios pareigybės (ar kitos laisvos) Tarnyboje nėra, o papildomas finansavimas darbo užmokesčiui Tarnybai nenumatytas; 2) leisti Sprendimu priteistą vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 17 d. iki Sprendimo įvykdymo dienos pareiškėjui išmokėti dalimis iki 2021 m. vasario 1 d., kadangi dėl nepakankamo finansavimo darbo užmokesčiui Tarnyba neturi galimybių iš karto įvykdyti šios Sprendimo dalies.

Pareiškėjas prašė atsakovo prašymą išaiškinti Sprendimą atmesti.

Pareiškėjas teigė, kad Sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški ir suprantama, atsakovo prašymas išaiškinti Sprendimą neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi atsakovo prašymo išaiškinti Sprendimą netenkino, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo skundą patenkinti, panaikinti Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus 2019 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. P-47 „Dėl M. K. atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir Įsakymas) ir įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į prieš tai eitas Tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo arba lygiavertes pareigas bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 17 d., iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Sprendimu teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 300 Eur teismo išlaidų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą atmetė, o Sprendimą paliko galioti.

Teismas nustatė, kad Sprendimas nėra įvykdytas.

Teismas aptarė ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies nuostatą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios nuostatos taikymo aspektu bei įvertinęs atsakovo prašymo turinį nusprendė, kad jis neatitinka teismo sprendimo išaiškinimo instituto prasmės. Teismas pažymėjo, kad Sprendime aiškiai nurodytas Sprendimo priėmimo laikas, vieta, priėmusio teismo pavadinimas, pareiškėjo reikalavimai, atsakovo atsikirtimai, teismo nustatytos aplinkybės, įrodymai, įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nurodytos konkrečios teisės normos, kurios buvo taikomos, padaryta aiški teismo išvada, nurodyta apskundimo tvarka ir terminai.

Teismas vertino, kad atsakovas nesiekia, kad jai būtų išaiškintas Sprendimas, bet siekia tolimesnės situacijos aiškinimo Sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu. Teismas nusprendė, jog ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme tai būtų Sprendimo turinio pakeitimas, kuris yra neleistinas.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas prašė išaiškinti Sprendimo rezoliucinę dalį, kuria jis įpareigotas grąžinti pareiškėją į prieš tai eitas pareigas. Teismas darė išvadą, kad atsakovas prašė paaiškinti administracines procedūras, kurios turi kilti, realizuojant teisinius padarinius, atsiradusius priėmus tokį Sprendimą, o tai jau yra viešo administravimo subjekto prerogatyva, t. y. vykdydamas Sprendimą atsakovas turi iš esmės atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, taigi šiuo atveju ne teismo, o būtent atsakovo diskrecija yra vidaus struktūros sutvarkymas taip, kad būtų galima įvykdyti įsiteisėjusį Sprendimą.

Teismas dėl atsakovo prašymo leisti priteistą vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką išmokėti dalimis iki 2021 m. vasario 1 d. nusprendė, kad toks prašymas taip pat yra visiškai nesuderinamas su ABTĮ 94 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamu teismo sprendimo rezoliucinės dalies išaiškinimu, nes atsakovas tuo prašo ne išaiškinti Sprendimo rezoliucinę dalį, o pakeisti įsiteisėjusį Sprendimą.

Teismas nusprendė, kad Sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški. Teismas negali pakeisti Sprendimo rezoliucinės dalies turinio ir nurodyti, kokį sprendimą turi priimti atsakovas, ar paaiškinti administracines procedūras, kurios turi kilti, realizuojant teisinius padarinius, atsiradusius priėmus tokį sprendimą. Teismas pažymėjo, kad Sprendimas jo vykdymo požiūriu yra nedviprasmiškas ir aiškus.

III.

Atsakovas Tarnyba atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartį ir atsakovo prašymą dėl Sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti.

Atsakovas atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

Šalies argumentai

1. Teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl Tarnybos pateikto prašymo antros dalies (dėl Sprendimo vykdymo išdėstymo). Nutartimi netenkintas Tarnybos prašymas dėl sprendimo išaiškinimo, t. y., netenkinta prašymo pirma dalis. Nutartyje teismas nurodė, kad prašymas dėl Sprendimo vykdymo išdėstymo visiškai nesuderinamas su ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies nuostata, tačiau ABTĮ 94 straipsnis neturi 3 dalies ir reglamentuoja ne sprendimo išaiškinimo, o teisės akto panaikinimo teisines pasekmes. Prašymu Tarnyba prašė ne pakeisti Sprendimą ir jo turinį, o leisti išdėstyti jo vykdymą, kitaip tariant pritaikyti ABTĮ 85 straipsnį, pagal kurį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams.

2. 2019 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-19 „Dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos struktūros ir valstybės tarnautojų pareigybės sąrašo pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-19), panaikinta pareiškėjo užimama pareigybė, todėl 2020 m. Tarnybai papildomas finansavimas darbo užmokesčiui 2020 metams nebuvo skirtas, Tarnyba neturi lėšų Sprendimo įvykdymui.

3. Sprendimo įvykdymo diena laikytina diena, kai pareiškėjas bus grąžintas (Lygių galimybių kontrolieriaus įsakymu) į prieš tai eitas Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo arba lygiavertes pareigas ir priskaičiuotas jam mokėtinas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki grąžinimo į darbą (iki įsakymo priėmimo) dienos. Kitaip tariant, Pareiškėjo grįžimo į prieš tai eitas, Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo arba lygiavertes pareigas diena ir laikytina faktinė Sprendimo įvykdymo diena (po pareiškėjo grąžinimo į darbą, jam bus skaičiuojama ne priverstinė pravaikšta, o darbo užmokestis). Pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015). Faktiškai įvykdžius Sprendimą, pareiškėjo pareigybė bus atkurta ir Lygių galimybių kontrolierius priims įsakymą, kuriuo bus patvirtinta Tarnybos struktūra ir valstybės tarnautojų pareigybių sąrašas. Minėto įsakymu pagrindu Lygių galimybių kontrolierius kreipsis į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją dėl papildomo Tarnybos finansavimo darbuotojų darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms gauti. Tarnyba turi pagrindo tikėtis, kad 2021 metams bus suteiktas papildomas finansavimas darbo užmokesčiui išmokėti.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Teismas nutartyje pasisakė, jog atsakovo prašymas išdėstyti Sprendimo vykdymą yra visiškai nesuderinamas su įstatymo reglamentuojamu teismo sprendimo rezoliucinės dalies išaiškinimu, todėl nėra tenkinamas. Atsakovas pateikė teismui prašymą „Dėl sprendimo išaiškinimo administracinėje byloje Nr. eI3-874-331/2020“, todėl teismas nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodė netenkinti atsakovo prašymo dėl Sprendimo išaiškinimo. Taigi teismas nutartyje pasisakė dėl atsakovo prašymo ir nusprendė jo netenkinti visa apimtimi.

2. Atsakovas nepagrindė išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovas prašymą išdėstyti Sprendimo įvykdymą grindžia finansinių išteklių trūkumu ir tuo, jog vėliau prašys papildomo finansavimo. Atsakovas į bylą nepateikė jokių duomenų, kurie būtų pakankami ir išsamūs tiek, kad galima būtų neabejotinai spręsti apie iš tiesų sunkią atsakovo materialinę padėtį, dėl ko atsakovas šiuo metu nėra pajėgus įvykdyti Sprendimą. Atsakovas neįrodo savo turtinės padėties pagerėjimo perspektyvų. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nurodomi įstaigoms skiriami asignavimai. Vadovaujantis teisės aktais, atsakovui kiekvienais metais skiriamas vis didesnis finansavimas darbo užmokesčiui, todėl akivaizdu, kad pareiškėjo pareigybės panaikinimas neturėjo įtakos darbo užmokesčio finansavimo dydžiui. Jei finansavimas skiriamas atsižvelgiant į pareigybių skaičių, darytina išvada, jog panaikinęs pareiškėjo pareigybę ir jį atleidęs, atsakovas nuo 2019 m. liepos 17 d. sutaupė beveik pusės metų darbo užmokesčio lėšas, skirtas pareiškėjo pareigybės finansavimui. Argumentuodamas lėšų darbo užmokesčiui trūkumu, atsakovas strateginiuose planuose yra numatęs pareigybių skaičiaus didinimą. Atsakovas strateginiuose planuose buvo numatęs 2020 m. gauti 360 tūkst. Eur darbo užmokesčio finansavimą 20 pareigybių. Faktiškai atsakovui 2020 m. buvo skirtas 365 tūkst. Eur darbo užmokesčio finansavimas 19 pareigybių. Taigi atsakovas turi pakankamas finansines galimybes įvykdyti Sprendimą jau šiuo metu. Nagrinėjant bylą dėl pareiškėjo atleidimo atsakovas teismui teikė įrodymus, jog atsakovas nuolat kreipėsi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją prašydamas skirti papildomą finansavimą darbuotojų atlyginimams, tačiau į atsakovo prašymus nebuvo reaguojama (dėl ko neva ir buvo atleistas pareiškėjas). Tačiau šioje situacijoje atsakovas jau optimistiškai teigia, jog jam kreipusis į Finansų ministeriją bus skirtas papildomas finansavimas. Tokie atsakovo argumentai akivaizdžiai parodo, kaip meistriškai atsakovas manipuliuoja aplinkybėmis ir keičia savo poziciją priklausomai nuo situacijos.

3. Net tokios aplinkybės, jei juridinis asmuo turi darbo užmokesčio skolą darbuotojams bei Valstybinei mokesčių inspekcijai, kelis metus dirbo nuostolingai, nėra pagrindas konstatuoti esant išimtines aplinkybes sprendimo vykdymo išdėstymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548-236/2020). Pareiškėjas (fizinis asmuo), kurio naudai buvo priimtas teismo sprendimas, patyrė nuostolius / negavo darbo užmokesčio dėl to, jog buvo atsakovo neteisėtai atleistas, todėl nėra pagrindo atsakovui suteikti pranašumą prieš pareiškėją. Spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių interesus, nesuteikdamas nei vienai jų nepagrįsto pranašumo. Šiuo atveju, atsižvelgiant į visiškai nepagrįstus atsakovo argumentus dėl poreikio išdėstyti Sprendimo vykdymą, pareiškėjo kaip darbuotojo statusą, atsakovo prašymo tenkinimas suteiktų jam nepagrįsto pranašumo prieš pareiškėją, neatitiktų sąžiningumo, teisingumo ir teisėtų lūkesčių principų.

Atsiliepimas

4. Atsakovas kreipėsi į teismą dėl Sprendimo išaiškinimo, nurodydamas, kad nėra aišku, kaip turėtų būti įvykdytas Sprendimas, nes pareiškėjo pareigybė yra panaikinta ir jai neskirtas finansavimas. Tačiau jau 2020 m. birželio 25 d. atsakovas priėmė įsakymą Nr. P-74, kuriuo grąžino pareiškėją į Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo pareigas. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovui buvo visiškai aiški Sprendimo rezoliucinė dalis ir prašymas dėl Sprendimo išaiškinimo buvo pateiktas tik siekiant vilkinti Sprendimo įvykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimo išaiškinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagal šios procesinės teisės normos prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį), ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumo jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 96 straipsnio 3 dalis. Priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-566-858/2016; 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 18, 2009 m., 315–318 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia ir tai, jog aiškindamas savo sprendimą, teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista sprendimo esmė, argumentai bei motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat jį priėmęs teismas negali išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, t. y. aiškinti to, ko jis toje administracinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-200/2009; 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-851-261/2016).

Nagrinėjamu atveju administracinės bylos nagrinėjimo dalykas buvo pareiškėjo atleidimas iš valstybės tarnybos (Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo pareigų) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto (kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė) pagrindu. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Įsakymą, įpareigojo atsakovą grąžinti pareiškėją į prieš tai eitas arba lygiavertes pareigas bei priteisė vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 17 d., iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Taip pat teismas priteisė 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjo naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3900-438/2020 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Atsakovas 2020 m. balandžio 30 d. raštą Nr. (1.4)S-277 „Dėl sprendimo išaiškinimo administracinėje byloje Nr. eI3-874-331/2020“ grindžia tuo, kad Įsakymu Nr. V-19 yra teisėtai panaikinta pareiškėjo pareigybė, patvirtinta nauja Tarnybos struktūra ir sumažintas valstybės tarnautojų skaičius, Tarnybai finansavimas skirtas tik Įsakyme Nr. V-19 nustatytam Tarnybos darbuotojų skaičiui. Atsakovas prašo 1) išaiškinti, kaip įgyvendinti Sprendimą dalyje dėl įpareigojimo grąžinti pareiškėją į prieš tai eitas Tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo pareigas, kadangi tokios pareigybės (ar kitos laisvos) Tarnyboje nėra, o papildomas finansavimas darbo užmokesčiui Tarnybai nenumatytas; 2) leisti Sprendimu priteistą vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 17 d. iki Sprendimo įvykdymo dienos pareiškėjui išmokėti dalimis iki 2021 m. vasario 1 d., kadangi dėl nepakankamo finansavimo darbo užmokesčiui Tarnyba neturi galimybių iš karto įvykdyti šios Sprendimo dalies.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nesiekia, jog jam būtų išaiškinta neaiški ar dviprasmiška Sprendimo dalis, kuria atsakovas įpareigotas grąžinti pareiškėją į prieš tai eitas pareigas, o prašo teismo nurodyti, kaip įvykdyti šią Sprendimo rezoliucinę dalį. Toks atsakovo prašymas siejamas ne su nepakankamu Sprendimo rezoliucinės dalies aiškumu, o su siekiu, kad būtų išaiškinta tolimesnė situacija Sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu, todėl vadovaujantis šioje nutartyje minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Sprendimo išaiškinimas ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies pagrindu yra negalimas.

Nesutiktina su atsakovo atskirojo skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl Tarnybos pateikto prašymo antros dalies (dėl Sprendimo vykdymo išdėstymo). Pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjo prašymo dalį dėl Sprendimo vykdymo išdėstymo ir nepaisant to, kad rėmėsi netinkama proceso teisės norma, kuri laikytina rašymo apsirikimu ir taisytina šia nutartimi, pagrįstai nusprendė, kad atsakovas prašo ne išaiškinti Sprendimo rezoliucinę dalį, o pakeisti įsiteisėjusį Sprendimą. Iš atsakovo prašymo dalies dėl Sprendimo vykdymo išdėstymo matyti, kad atsakovas nesiekia, jog jam būtų išaiškintas kalbos išraiškos prasme nekonkretus ir todėl nesuprantamas Sprendimo rezoliucinės dalies patvarkymas dėl priteisto vidutinio darbo užmokesčio dydžio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 17 d., iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Atsakovas teismo sprendimo išaiškinimo institutu siekia papildyti (patikslinti) Sprendimo rezoliucinę dalį leidimu pareiškėjui priteistą vidutinį darbo užmokesčio dydį išmokėti dalimis iki 2020 m. vasario 1 d., motyvuodamas finansinių išteklių trūkumu, tačiau ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme papildyti ar patikslinti teismo sprendimą yra neleistina. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo atskirojo skundo argumentai, susiję su finansinių išteklių trūkumu, nagrinėjamu atveju yra nereikšmingi.

Atsakovas atskirajame skunde nurodo naują aplinkybę (dėl ABTĮ 85 str. taikymo), kurios nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui ir kuri nėra išnagrinėta bei įvertinta skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, todėl dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimo rezoliucinė dalis, kuria nuspręsta panaikinti Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus 2019 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. P-47 „Dėl M. K. atleidimo iš pareigų“ ir įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į prieš tai eitas Tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo arba lygiavertes pareigas bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 17 d., iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, ir 1 300 Eur pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų, yra aiški ir vienareikšmė.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovo prašymas išaiškinti Sprendimą, yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.

Pareiškėjas M. K. prašo priteisti iš atsakovo 250 Eur bylinėjimosi išlaidas rengiant atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą pagal pateiktus dokumentus.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dėl atsakovo veiksmų pareiškėjui teko patirti bylinėjimosi išlaidas, kurios turi būti atlygintos.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2019 m. liepos 31 d. buvo pasirašyta sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo tarp advokatų profesinės bendrijos ir pareiškėjo, kuri suteikia teisę atstovauti pareiškėją, be kita ko, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš tarnybos, ir atlikti kitus minėtoje sutartyje nurodytus veiksmus. Iš pareiškėjo kartu su atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą pateikto įrodymo (2020 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1) matyti, jog pareiškėjas patyrė 250 Eur su bylinėjimusi susijusių išlaidų.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Atsižvelgus į apmokėjimo už teisines paslaugas datą (2020 m. III ketvirtis), vertinant šių išlaidų pagrįstumą aktualus 2020 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 1 381,0 Eur. Pagal Rekomendacijų 7 ir 8.16 punktus maksimali priteistina suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą – 552,4 Eur (0,4 x 1 381,0 Eur). Taigi, nagrinėjamu atveju prašoma atlyginti 250 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nesiekia Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į pareiškėjo atstovo parengto procesinio dokumento turinį, pateiktą įrodymą dėl byloje patirtų išlaidų, darytina išvada, kad yra pagrindas priteisti pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas – 250 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui M. K. iš atsakovo Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) teismo išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasRytis KrasauskasVaida Urmonaitė-Maculevičienė