Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės V. Ž. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-39496-22,

kurioje O. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. T. 2022 m. spalio 16 d., apie 20.40 val., prie daugiabučio namo laiptinės adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš I. B. – viena ranka sugriebęs ją už plaukų ir juos tempdamas, kita ranka sudavė jai du smūgius į veidą, nukentėjusiajai nuo smūgių nukritus ant grindinio, du kartus spyrė jai į pilvą – tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai I. B. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta byloje ištirtais įrodymais.

2022 m. gruodžio 7 d. Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) daryti vaizdo įrašai. Įrašuose matyti, kad atvykusius pareigūnus lauke pasitinka nukentėjusioji I. B., kuri nurodo, jog konfliktas vyko lauke, ranka parodo prie laiptinės, kur ji ir stovi. I. B. sako, jog jos buvęs draugas O. T. ją prie laiptinės lauke sudaužė, tempė už plaukų, parodo į plaštaką, sako, kad ranką skauda, šoną skaudą visą, visur jai skauda. Pareigūnams pasiteiravus, ar jai reikalingi medikai, ji atsako, kad reikalingi. Pareigūnai iškviečia medikus. Įraše girdėti, kad medikė duoda nukentėjusiajai pasirašyti, jog pastaroji atsisako vykti į gydymo įstaigą detalesnei apžiūrai. Medikė sako nukentėjusiajai, kad dėl nugaros skausmo ji turi kreiptis pas šeimos daktarą. Pareigūnui pasiteiravus medikės, kokie nustatyti sužalojimai, medikė pasako, kad nemato jokių sužalojimų, taip pat pasako, kad mergina susinervinusi. Medikė I. B. klausia – „ar nieko nėra, tik kad šoną pasitempė?“ Pareigūnei priėjus prie greitosios pagalbos automobilyje sėdinčios nukentėjusiosios ir paklausus ar niekur neskauda, I. B. galvos judesiu parodo, kad ne. Vėliau pareigūnei dar kartą paklausus to paties, I. B. sako, kad skauda ranką. Kitas pareigūnas sako, kad „ji sakė, jog skauda visą kūną“. I. B. sako, kad skauda šoną labai stipriai ir parodo ranka į kairį šoną, sako, kad jai trenkė į veidą vieną kartą, parodo ranka į kairę veido pusę, tačiau negali nurodyti kuo trenkė, sako, kad ji krito ir pasitempė nugarą. Po šių žodžių medikė ir pareigūnė pašvietusi žibintuvėliu nukentėjusiajai į veido pusę, kurią nurodė nukentėjusioji, abi pažiūri ir medikė sako, kad matosi sumušimas, bus mėlynė ir reikia šaltį dėti, tą patį patvirtina kitas medikas, sako, kad matosi truputį sumušimas. Kituose vaizdo įrašuose matyti, kad alkotesteriu patikrintas nukentėjusiosios blaivumas, nukentėjusioji blaivi (e. b. l. 201-203).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. 2549/2022(02) nustatyta, kad I. B. medicininiuose dokumentuose duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus (sužalojimus) nėra. Diagnozė – skausmas, nepatikslintas (R52.9) – nustatyta remiantis tiriamosios nusiskundimais bei atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių bei remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 12 punktu galima teigti, kad I. B. medicininiuose dokumentuose duomenų apie sveikatos sutrikdymą nėra (e. b. l. 143-145).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nors kaltinamasis O. T. kaltę pripažino iš dalies. Jo kaltę patvirtina byloje surinkti įrodymai, t. y. nukentėjusiosios parodymai, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, kitų objektų apžiūros protokolai, specialisto išvada ir kita bylos medžiaga.

Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad O. T. konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš I. B. – viena ranka sugriebęs ją už plaukų ir juos tempdamas, kita ranka sudavė jai du smūgius į veidą, nukentėjusiajai nuo smūgių nukritus ant grindinio, du kartus spyrė jai į pilvą – tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai I. B. fizinį skausmą. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad O. T. kaltė įrodyta, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. O. T. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais (e. b. l. 183-190).

Nukentėjusiajai 2023 m. kovo 27 d. pranešta apie prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, išaiškinta teisė apskųsti šį prokurorės sprendimą (e. b. l. 191-192).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis O. T. padarė nesunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ankščiau teistas, teistumas išnykęs (e. b. l. 108-114), administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2021 m. kovo 28 d., pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 6 dalį – žodine pastaba (e. b. l. 176-177), dirba (duomenys neskelbtini), UAB ( e. b. l. 193-195). VšĮ Jonavos psichikos sveikatos centre epizodiškai lankėsi nuo 2008 m. iki 2014 m. Diagnozė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 136). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-121/2023 nurodyta, kad tiriamos nusikalstamos veikos metu – 2022 m. spalio 16 d. O. T. konstatuojamas įgimtas intelekto deficitas – (duomenys neskelbtini); O. T. galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. O. T. nėra konstatuojamo psichikos sutrikimo, kuris būtų pakankamu pagrindu pripažinti jį ribotai pakaltinamu (kaip nurodyta BK 18 str.). Šiuo metu O. T. konstatuojamas įgimtas intelekto deficitas – (duomenys neskelbtini); jis šiuo metu gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; geba objektyviai perteikti galimos nusikalstamos veikos prasmę ir turinį. Jis gali suprasti aplinkybes, turinčias reikšmės ikiteisminiam tyrimui ar bylos nagrinėjimui teisme ir duoti parodymus. Nerekomenduojama jam skirti priverčiamąsias medicinos priemones. Jis gali dalyvauti atliekant procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo metu bei galimo bylos nagrinėjimo teisme metu (e. b. l. 167-172).

Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, kad prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tinkama O. T..

Teismas pažymi, kad prokurorės siūlomas skirti bausmės dydis nesaisto teismo individualizuojant baudžiamąją atsakomybę, todėl bausmę ir jos dydį nustato teismas. Pirmą kartą teisiamam kaltinamajam nėra pagrindo skirti artimą vidurkiui laisvės apribojimo bausmę. Todėl atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, mažesnė, nei vi­dur­kis, nes pripažintina, kad tokia bausmė bus pa­­kan­kama pa­siek­­ti baus­­­­mės tiks­­­lams – su­laikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei už­­­tikrinti tei­sin­gu­mo prin­­­­­­cipo įgy­­ven­­di­nimą (Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžiamojo kodekso 41, 61 straipsniai).

Nors baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, todėl teismo vertinimu, nėra BK 64¹ straipsnio 2 dalyje numatytos būtinosios sąlygos (asmens prisipažinimo kaltu), bausmės mažinimui vienu trečdaliu.

Paskyrus laisvės apribojimo bausmę kaltinamajam tikslinga nustatyti įpareigojimus: 1) tęsti darbą, o jo netekus, per 1 mėnesį užsiregistruoti užimtumo tarnyboje; 2) bausmės laikotarpiu nesilankyti nukentėjusiosios I. B. gyvenamojoje vietoje; 3) nesiartinti prie nukentėjusiosios I. B. arčiau kaip 50 metrų atstumu.

O. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti – garso įrašas (prie 2022 m. gruodžio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo) ir šeši vaizdo įrašai (prie 2023 m. balandžio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo) paliktini saugoti su ikiteisminio tyrimo medžiaga Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje.

Proceso išlaidų, civilinio ieškinio nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

O. T. pripažinti kaltu, padariusius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką: 1) tęsti darbą, o jo netekus, per 1 mėnesį užsiregistruoti užimtumo tarnyboje; 2) bausmės laikotarpiu nesilankyti nukentėjusiosios I. B. gyvenamojoje vietoje; 3) nesiartinti prie nukentėjusiosios I. B. arčiau kaip 50 metrų atstumu.

O. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti – garso įrašą (prie 2022 m. gruodžio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo) ir šešis vaizdo įrašus (prie 2023 m. balandžio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo) palikti saugoti su ikiteisminio tyrimo medžiaga Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje.

Išaiškinti O. T., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.