Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Nijolei Mikaločienei, dalyvaujant ieškovui S. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. D. ieškinį atsakovei Z. D., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriui dėl kadastrinių matavimų įregistravimo be bendraturčio sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas S. D. ieškinį palaiko ieškinyje išdėstytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad už kadastrinius matavimus pagal žodinį susitarimą sumokėjo matininkui 700 Eur, tačiau šias išlaidas patvirtinančių dokumentų neturi ir į bylą neteiks.

Atsakovė Z. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės aplinkybės

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad ieškovui S. D. ir atsakovei Z. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal 2005-05-12 paveldėjimo teisės liudijimus priklauso 5,7700 ha ploto miškų ūkio žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovui priklauso 27 200/57 700 dalys (2,72 ha), atsakovei priklauso 30 500/57 700 dalys (3,05 ha) žemės sklypo. Žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminariuosius matavimus.

Ieškovo S. D. iniciatyva UAB „Geoplanai“ matininkas R. S. atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus: 2021-07-27 sudarytas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, 2021-09-16 užfiksuoti žemės sklypo kadastro duomenys ir sudarytas žemės sklypo planas (nustatytas sklypo plotas – 5,8337 ha, t. y. 637 kv. m didesnis nei įregistruotas pagal preliminarius matavimus), parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla.

Atsakovė Z. D. buvo tinkamai informuota apie atliekamus žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau į žemės sklypo ribų ženklinimą neatvyko, nenurodydama jokių motyvų jai pateikto žemės sklypo plano ir žemės sklypo ribų paženklinimo akto nepasirašė.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2021-10-26 sudarytame žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. KAM-82437-(10.9 E.) nurodyta, kad, atlikus kadastro duomenų bylos patikrą, jokių pažeidimų nenustatyta, išskyrus tai, kad žemės sklypo planas ir kiti dokumentai nepasirašyti bendraturtės.

Nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti (LR CK 4.37 str. 1 d.). Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (LR CK 4.72 str. 1 d.). Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Bendrosios dalinės nuosavybės objektas (žemė, kaip ir bet kuris kitas objektas) yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (LR CK 4.75 str. 1 d.). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus ir veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo. Siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka LR CK 1.5 str. ir 4.75 str. nuostatų. Bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti tam tikrus darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, bendraturčių nesutikimas turi būti motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-58/2008, 3K-3-96/2012, 3K-3-390/2012, 3K-3-680/2013, 3K-3-352-701/2015 ir kt.).

Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (LR CK 1.137 str. 3 d.). Tik įrodžius realius bendraturčių teisių pažeidimus, sutikimo nedavimas būtų laikomas pagrįstu. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui.

Dėl kadastrinių matavimų įregistravimo be bendraturčio sutikimo

Teisinis nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų įrašymo, tikslinimo ir pan. reglamentavimas (LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 str. 5 d., 12 str. 1 d. 2 d., Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 60.4 p., 65 p., 67 p., 84 p.) lemia tai, kad dėl nekilnojamojo turto, kuris asmenims priklauso dalinės nuosavybės teise, turi būti bendraturčių susitarimas (bendras prašymas arba atskiri prašymai tam pačiam nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojui) dėl daikto pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo.

Atsakovė, neatvykdama į žemės sklypo ribų ženklinimą ir nepasirašydama reikiamų dokumentų, negali užkirsti kelio ieškovui atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir įteisinti jų rezultatus. Be abejo, šalys turi teisę savo interesų siekti skirtingais būdais, tačiau, net ir nesutikdamos (taip pat ir nesant aiškiai išreikšto nesutikimo) su kitos šalies pasirinktu teisėtu savo teisių įgyvendinimo būdu, negali trukdyti kitai šaliai, jeigu šios pasirinktas būdas niekaip nepažeis kitos šalies teisių ir interesų.

Ieškovo iniciatyva, kvalifikuotas matininkas nustatyta tvarka parengė kadastro duomenų bylą. Patikros NŽT metu, jokių pažeidimų nenustatyta, išskyrus tai, kad dokumentai nepasirašyti atsakovės.

Atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad žemės sklypo ribos būtų nustatytos neteisingai. Atsakovė taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad naujų kadastrinių matavimų įregistravimas kaip nors pažeistų jos teises ar teisėtus interesus. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovės neveikimas trukdo ieškovui įgyvendinti savo kaip bendraturčio teises, paneigia teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Pripažintina, kad ieškovas turi teisę be bendraturtės atsakovės sutikimo atlikti visus reikalingus veiksmus, parengti dokumentus, susijusius su nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų įregistravimu Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriuje ir VĮ Registrų centre.

Dėl dalies išlaidų, susijusių su žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimu, priteisimo

Ieškovas nurodo, kad už žemės sklypo kadastrinius matavimus sumokėjo 700 Eur ir prašo ½ šios sumos – t. y. 350 Eur, priteisti iš atsakovės. Ieškovas jokių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė. Paaiškino, kad jų neturi ir neteiks. Ieškinys šioje dalyje neįrodytas, todėl netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Už ieškinį jo pateikimo metu turėjo būti sumokėtas 120 Eur žyminis mokestis – 100 Eur už neturtinį reikalavimą ir 20 Eur už turtinį reikalavimą. Ieškovas sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį. Patenkintinas neturtinis reikalavimas, už kurį sumokėtas žyminis mokestis. Netenkintas turtinis reikalavimas dėl turėtų išlaidų atlyginimo, už kurį žyminis mokestis nesumokėtas. Atitinkamai ieškovui iš atsakovės priteistina 100 Eur už neturtinį reikalavimą sumokėto žyminio mokesčio (LR CPK 93 str. 1 d.). Valstybei iš ieškovo priteistinas 20 Eur pateikiant ieškinį nesumokėtas žyminis mokestis už turtinius reikalavimus, kurie atmesti. Byloje nėra duomenų apie ieškovo patirtas teisinės pagalbos išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 27 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis reikalavimas patenkintas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovui S. D. teisę be atsakovės Z. D. sutikimo atlikti visus reikalingus veiksmus, parengti dokumentus, susijusius su nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų įregistravimu Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriuje ir VĮ Registrų centre.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės Z. D. 100 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui S. D..

Priteisti iš atsakovės Z. D. 27 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5662).

Priteisti iš ieškovui S. D. 20 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą Kretingos rūmus.