Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas, sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei, dalyvaujant ieškovės Valstybinės miškų tarnybos įgaliotiems atstovams Ramūnui Šeškui, Gintautui Sventickui, atsakovui R. S., viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atsakovui R. S. dėl miško paklotės sunaikinimu bei sužalojimu padarytos žalos aplinkai atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2017-05-02 preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas. Iš atsakovo R. S. buvo priteista 1800 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimo ir 20 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).

Atsakovas pateikė byloje prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo, kuriuo prašo skirtą 1800 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimo sumą sumažinti bei leisti žalos atlyginimą sumokėti dalimis mokėjimų sumas išdėstant per 24 mėnesius. Atsakovas nurodo, kad 2016 m. dar nepasibaigus valstybinės žemės įteisinimo procesui, jis ėmė naudotis valstybinės žemės teritorija, esančia šalia jo motinai priklausančio pastato (duomenys neskelbtini). Ten, kaip ūkininkas, laikė savo techniką ir padargus. Ši vieta atsakovui pasirodė patogi, nes po 2010 m. praūžusios audros ir jos padarinių šalinimo buvusioje žemėje susiformavo tuščia vieta, t. y. po škvalo šioje teritorijoje jokios miško paklotės nebeliko, augo tik menkaverčiai augalai ir žolė, todėl miško paklotės atsakovas neniokojo, ką atsakovas nuo pačių pradžių akcentavo Valstybinės miškų tarnybos atstovui.

Teismo posėdyje atsakovas žalos dydžio neginčijo, tačiau palaikė prašymą, nurodytą prieštaravimuose, padarytos žalos aplinkai atlyginimą prašydamas leisti sumokėti dalimis dviejų metų laikotarpiui (24 mėnesiams).Nurodė,kad jo pajamos nėra didelės,bei neturintis lėšų iš karto su mokėti žalos atlyginimą.

Preliminarus sprendimas pakeistinas.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad R. S., 2016 m. pavasario laikotarpiu, neturėdamas Žemės įstatymu nustatyta tvarka jam suteiktos teisės, valstybinės miško žemės sklypo dalyje, esančioje Varėnos miškų urėdijos Matuizų girininkijos 1133 kvartalo 2 sklype, valstybės patikėjimo teise priklausančiame Nacionalinės žemes tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, savavališkai užėmė miško žemės plotą, kuris randasi gretimai jo motinai priklausančio (registruoto) ūkinio pastato, 0,06 ha plote pašalino buvusią miško žemės augmeniją, įvairiu atvežtiniu gruntu užpylė paviršini miško žemės sluoksnį ir lygindamas aikštelę pakeitė buvusį reljefą. Po įrengta aikštele neliko miško paklotės ir kitų miško žemei būdingų elementų. Šiais veiksmais atsakovas pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio reikalavimą. Pažeidimas atitiko Žemės įstatymo 53 straipsnio l ir 2 punktų požymius, pagal kuriuos asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn už Žemės įstatymo pažeidimus. Taip pat buvo pažeisti Miškų įstatymo 9 straipsnio 2 ir 6 punktų reikalavimai, nes buvo sužalotas miško žemės dirvožemis, vykdyti darbai, neturint leidimo naudoti miško išteklius. Už pažeidimus R. S. 2016-08-30 buvo nubaustas administracine bauda pagal ATPK 52² straipsnio 1 dalį (žemės sklypų naudojimas ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar būdą), 60 straipsnio 1 dalį (pastatų, statinių statymas miško žemės sklypuose, taip pat šių sklypų naudojimas kitiems tikslams be reikiamo leidimo) ir 68 straipsnį (savavališkas miško paklotės naikinimas, žalojimas). Užpilant gruntu 0,06 ha miško žemės paviršių buvo padaryta žala miškui, o būtent miško paklotei, kaip aplinkos objektui. Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 7 dalį miško paklotė priskiriama miško ištekliams ir yra įstatymo saugoma vertybė.

Ieškovas 2016-11-11 raštu Nr. 1K-01-71 atsakovui pateikė pretenziją atlyginti aplinkai padarytą 1800,00 Eur žalą, tačiau duomenų apie tai, kad atsakovas per ieškovo nurodytą terminą atlygino aplinkai padarytą žalą, nėra ir šalys tokių įrodymų į bylą nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 – 179 straipsniai). Atsakovas teisme neneigė, kad padarė pažeidimą, dėl kurio atsirado žala gamtai, prašė leisti mokėti dalimis per 2 metų (24 mėnesių) laikotarpį.

Tarp šalių kilo deliktiniai teisiniai santykiai. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas (LR Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo ją visiškai atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Miškų įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, jog fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip gamtos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę.

Atsakovo civilinė atsakomybė kyla iš jo neteisėtų veiksmų, padarytų pažeidžiant Žemės įstatymo 21 straipsnio, Miškų įstatymo 9 straipsnio 2 ir 6 punktų reikalavimus.

Byloje esančiais duomenimis nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, kuriais padaryta 1800,00 Eur žala gamtai, kurią atsakovas privalo atlyginti (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis).

Atsakovo veiksmuose yra visos sąlygos, lemiančios civilinės atsakomybės atsiradimą – neteisėti veiksmai, atsiradusi žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai skaičiavimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-249 ir 2015-12-31 įsakymu Nr. D1-1090 patvirtintą Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos 4 punktą: įkainis už 1 kvadratinį metrą sužalotos miško paklotės – 3,00 Eur (600 kvadratinių metrų X 3,00 Eur = 1800,00 Eur). Tokiu būdu apskaičiuoto žalos aplinkai dydis yra 1800,00 Eur. Aplinkybių, leidžiančių skaičiuoti žalos atlyginimą kita tvarka, nei paskaičiavo ieškovė, nenustatyta.

Kadangi buvo nustatyta padaryta žala, o atsakovas savo neteisėta veika padarytos žalos aplinkai geranoriškai neatlygino, todėl iš atsakovo priteistina 1800,00 Eur žalos aplinkai atlyginimo.

Atsakovas nurodo aplinkybes ,kad jis neturi galimybių iš karto sumokėti 1800 Eur žalos atlyginimą ieškovui,bei prašo žalos atlyginimą išdėstyti iki 24 mėnesių.Toks atsakovo prašymas tenkintinas,kadangi iš atsakovo paaiškinimo matyti,kad jis neturi galimybių iš karto pilnai sumokėti žalos atlyginimą.Iš atsakovo paaiškinimo matyti,kad jam palanku mokėjimus būtų atlikti iki lapkričio mėn.pabaigos,kai bus parduotas jo žemės ūkio derlius ,bei iki balandžio mėn.pabaigos ,kai yra išmokamos išmokos žemės ūkio subjektams.Atsakovo prašymas dėl mokėjimo išdėstymo tenkintinas iš dalies,kadangi išdėstant mokėjimą per 24 mėn.būtų gan užtęstas žalos sumokėjimas.Todėl prašomas terminas nustatytinas trumpesnis,nustatant terminus sumokėti skolą lygiomis dalimis iki 2017 m lapkričio 30 d.,2018 m balandžio 30 d. ir 2018 m lapkričio 30 d.

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 20,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje nesiekia 3,00 Eur, todėl valstybei iš atsakovo nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina suma yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 8 dalimi, teismas

nusprendžia:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2017-05-02 preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-873-308/2017 pakeisti ir priimti galutinį sprendimą:

Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovės -Valstybinės miškų tarnybos prie LR Aplinkos ministerijos ( įmonės kodas 302471705, buveinė Kauno miestas, Pramonės pr. 11A, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT65 4010 0425 0231 3838, AB DNB banke) naudai 1800,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų 00 euro centų) aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Išdėstyti iš atsakovo priteisto 1800,00 Eur žalos atlyginimo sumokėjimą per 16 mėnesių terminą,nustatant sumokėti : iki 2017-11-30 600,00 Eur; iki 2018-04-30 – 600,00 Eur; iki 2018-11-30 – 600,00 Eur.

Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 20,00 Eur (dvidešimt eurų 00 euro centų) žyminio mokesčio. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, įmokos kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:

Sąskaitos Nr.Banko kodasBanko pavadinimasLT78 7290 0000 0013 015172900AB „Citadele“ bankasLT74 4010 0510 0132 476340100AB DNB bankasLT05 7044 0600 0788 717570440AB SEB bankasLT32 7180 0000 0014 103871800AB Šiaulių bankasLT74 7400 0000 0872 387074000Danske Bank A/S Lietuvos filialasLT12 2140 0300 0268 022021400Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriusLT24 7300 0101 1239 430073000„Swedbank“, ABLT42 7230 0000 0012 002572300UAB Medicinos bankas

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui ,skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.