Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Edita Kavaliauskienė, sekretoriaujant Tomai Ivoškutei, dalyvaujant pareiškėjai Šiaulių apygardos prokurorei R. T., suinteresuotam asmeniui N. J., suinteresuoto asmens G. J. atstovui advokatui Z. B., institucijos, teikiančios išvadą, atstovei L. Z.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Šiaulių apygardos prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą suinteresuotiems asmenims: G. J. , N. J. , institucijai, teikiančiai išvadą, UAB (duomenys neskelbtini) dėl G. J. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prokurorė tokį prašymą palaiko ir susipažinusi su bylos medžiaga, ekspertų išvada, prašo jį tenkinti. Paaiškino, jog G. J. psichinė sveikatos būklė neleidžia jam vienam savarankiškai pasirūpinti savimi, priimti tam tikrus sprendimus nurodytose srityse, todėl mano, jog tikslinga būtų patikslintą pareiškimą tenkinti, apriboti jo veiksnumą šioje asmeninių turtinių santykių srityje - asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan., ir asmeninių neturtinių santykių srityje - sveikatos priežiūros. Tokį prašymą teikia, nes jam diagnozuota psichinė liga, kuri trukdo iš dalies pasirūpinti savimi, priimti sprendimus nurodytose srityse, pasirūpinti savo sveikatos būkle. Paaiškino, kad G. J. yra priverstinai gydomas (duomenys neskelbtini) dėl padarytos nusikalstamos veikos (smurtą prieš motiną), kurią lėmė psichikos sutrikimas ir vaistų nevartojimas, todėl jam buvo pritaikytos priverčiamojo pobūdžio priemonės. Toks prašymas yra reiškiamas, nes siekiama užtikrinti jo paties interesus, apsaugoti jį ir jo artimuosius, nes yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), jis atsisako gydymo, būna agresyvus, yra duomenų, jog buvo įsitraukęs į azartinius žaidimus, dėl ko skolinosi pinigus, todėl siekia, kad būtų išvengta realios žalos atsiradimo, nes dėl psichikos sutrikimo pagal ekspertų išvadą jis tik iš dalies supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti. Šiuo metu yra taikomas priverstinis gydymas.

Institucijos atstovės pateikė išvadą, kad yra pagrindas pareiškėjo prašymą tenkinti ir G. J. apriboti veiksnumą ekspertų išvadoje nurodytose srityse. Nurodo, jog iš gydytojos yra žinoma, kad jis nutraukdavo vaistų vartojimą, dėl ko sveikatos būklė blogėdavo, o dėl vaistų išrašymo per nuotolį ir nesilankymą pas gydytoją, nurodo, jog jis pats pasirinkdavo bendravimą su gydytoja per nuotolį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog G. J. nuo 2002 m. yra diagnozuota (duomenys neskelbtini). Prieš tai nuo 1975 m. iki 1992 m. jam nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini), nuo 1995 m. liepos 17 d. iki 1995 m. liepos 18 d. nustatyta (duomenys neskelbtini); nuo 2002 m. gegužės 8 d. iki 2022 m. liepos 4 d. (duomenys neskelbtini) gydytas 6 kartus dėl (duomenys neskelbtini) (22 b. l.).

UAB (duomenys neskelbtini) pacientų registre yra nuo 2021 m. kovo 24 d., jam nustatyta diagnozė - (duomenys neskelbtini), paskutinis stacionarinis gydymas buvo (duomenys neskelbtini) taikytas nuo 2022 m. birželio 13 d. iki 2022 m. liepos 4 d. (24 b. l.).

Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyrius 2022 m. spalio 24 d. rašto matyti, jog G. J. darbingumo lygis 35 proc., ir jis nustatytas iki senatvės pensijos amžiaus. Nustatymo pagrindas yra diagnozė (duomenys neskelbtini) (25-36 b. l.).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. vasario 5 d. Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, t. y. jis smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį - motiną N. J.. 2022 m. birželio 1 d. - 2022 m. birželio 17 d. G. J. atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė ir nustatyta, kad jis serga lėtiniu psichikos sutrikimu - (duomenys neskelbtini), nuodyta, jog reikia taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones - stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje (duomenys neskelbtini).

LITEKO duomenimis teismas 2022-07-22 nutartimi G. J. pripažino nepakaltinamu dėl padarytos veikos ir taikė priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini).

2022-12-13 Išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodoma, kad G. J. geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus asmeninių turtinių ir neturtinių santykių srityse, geba savarankiškai įvertinti ir numatyti pasekmes, tačiau išvadoje yra nurodyta pastaba, jog šiuo metu G. J. vykdomas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje įstaigoje – (duomenys neskelbtini), todėl teisingai užpildyti klausimyną sudėtinga. Socialinės darbuotojos teigimu, jis dažnai nevaldo emocijų, būna agresyvus, reikalingas gydymas, kurio jis atsisako, atsisako vartoti vaistus (40-43 b. l.).

Iš Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro gauti duomenys, kad registre nėra duomenų apie G. J. pateiktus išankstinius nurodymus (19 b. l.).

Teismas paskyrė psichiatrijos ekspertizę. Iš 2023 m. vasario 21 d. – kovo 2 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. J. nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini). Ekspertai nurodo, jog dėl psichikos sutrikimų G. J. iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti šioje turtinių santykių srityje - asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir asmeninių neturtinių santykių srityje - sveikatos priežiūros (93-98 b. l.).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, turi būti taikomas dviejų kriterijų visetas. Pirma, turi būti nustatytas asmens psichinės sveikatos sutrikimas. Antra, būtina nustatyti, kad, asmens veiksnumo neapribojus, jo interesams kils grėsmė. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo aktualią jurisprudenciją, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, asmens veiksnumo ribojimas skirtinas tik tada, kai mažiau jo teises varžančiomis priemonėmis negalima apsaugoti jo interesų.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog G. J. buvo susidomėjęs azartiniais žaidimais, bet jam nesisekė, todėl atsirado skolų, pradėjo vartoti alkoholį, buvo nuteistas. Iš jo motinos N. J. paaiškinimų matyti, jog du nesąžiningi asmenys pasinaudojo jo liga tuo metu, kai sūnaus vardu buvo įregistruota įmonė, dėl ko susidarė skolos.

Šiuo metu G. J. diagnozuota (duomenys neskelbtini), lemianti jo tam tikrą elgesį, kuris gali būti kontroliuojamas vartojant vaistus, o jų nevartojant, bylos duomenys patvirtina, jog asmuo susiduria su sunkumais, priimdamas tam tikrus sprendimus, jam sunku vienam savarankiškai įvertinti veiksmų tikslingumą, numatyti galimas savo veiksmų pasekmes tam tikrose situacijose. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog G. J. nors ir reguliariai lankėsi (duomenys neskelbtini), tačiau pastaruosius kelerius metus jo būklė išlieka nestabili, nekritiškas savo ligos atžvilgiu, linkęs koreguoti, nutraukti gydymą, dėl ligos yra apribota jo galimybė priimti tam tikrus sprendimus, juo gali pasinaudoti nesąžiningi žmonės sudarant sandorius ir pan., taip pat kyla grėsmė jo ir aplinkinių sveikatai ir / ar gyvybei (CPK 178, 185 str.).

Pagal Civilinio kodekso 2.11 straipsnio 1 dalį fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityse reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu tose srityse.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atsižvelgdamas į psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, sprendžia, jog pareiškimas pagrįstas (CPK 178, 185 str.). Įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas riboti jo veiksnumą tam tikrose srityse, nes iš paaiškinimų, ekspertų išvados matyti, jog dėl psichikos sutrikimų jis iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti šioje turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir asmeninių neturtinių santykių srityje - sveikatos priežiūros. Šios sritys nustatomos siekiant įgyvendinti ir apginti psichinę negalią turinčio asmens teises ir teisėtus interesus, apsaugoti nuo žalos atsiradimo grėsmės jam ir / ar aplinkiniams. Šiose srityse jis pripažintinas ribotai veiksniu, kitą pareiškimo dalį atmetant (CK 2.11 str. 1 d., CPK 178, 185 str.).

Teismo sprendimu pripažintam ribotai veiksniu asmeniui reikalinga nustatyti rūpybą, todėl teismo iniciatyva pradėtinas rūpybos ir globos nustatymo procesas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 467, 468 straipsniais, teismas

nusprendė:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pripažinti G. J. , (a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), gydomam (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini)) ribotai veiksniu šioje turtinių santykių srityje - asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir asmeninių neturtinių santykių srityje - sveikatos priežiūros.

Kitą pareiškimo dalį atmesti.

Pradėti rūpybos nustatymo procesą.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.