- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-30
- Bylos Nr.
- I-697-171/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03578-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. B. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nurodo, kad nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2016 m. birželio 6 d. LAVL buvo gydomas netinkamomis sąlygomis: kamera Nr. 18 buvo avarinės būklės, joje trūko ploto, nes buvo laikomas ne vienas (kartu su juo buvo S. R.), dėl drėgmės nuo lubų krito kalkių bei tinko gabalai, čiužiniai buvo drėgni, ant sienų veisėsi pelėsiai, ropojo tarakonai, kėlę šleikštulį ir baimę užmigti, sanitariniame mazge nebuvo užtikrintas privatumas, iš jo sklido nemalonūs kvapai, trūko oro, lango negalėdavo laikyti ilgai atidaręs, nes iš ten sklisdavo paukščių išmatų ir netoli esančių šiukšlių konteinerių smarvė. Dėl šių sąlygų patyrė stresą, diskomfortą, buvo pažemintas orumas.
Pažymi, kad serga struma, dėl to jį dusina, taigi blogos sąlygos galėjo tik paspartinti ligos progresą.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti. Nurodė, kad sanitarinis mazgas nuo patalpos yra atitvertas, tačiau neatitvertas nuo durų, todėl per langelį jį gali stebėti pareigūnai, tarp kurių yra ir moterų.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybės atstovė LAVL atsiliepimuose (b. l. 8–11, 44–45, 50–51) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad LAVL pareiškėjas buvo gydomas nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2016 m. birželio 6 d. (7 lovadieniai) režiminio korpuso Chirurginio (Bendrojo) skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 18 (7,33 m², 1 vieno aukšto lova). Šioje patalpoje visą gydymo laiką jis buvo laikomas vienas.
Statistikos, kiek konkrečioje palatoje ar kamerų tipo patalpoje atskiromis dienomis buvo gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų, LAVL nedaroma ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju buvo palatoje, pateikti negali. Skunde nurodomas S. R. LAVL kamerų tipo patalpoje Nr. 18 buvo gydomas 2016 m. gegužės 25–26 d., tą pačią dieną perkeltas į laisvo režimo Chirurginio skyriaus palatą Nr. 2.
Pažymi, kad LAVL negalėjo daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtų ir (arba) nuteistų asmenų skaičiui, nes turėjo būti suteikiamos stacionariosios asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) to reikalaujantiems nuteistiesiems ir (ar) suimtiesiems. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos (atsižvelgiant į atvykstančių ir išvykstančių asmenų skaičių). Taip pat Ligoninė nuteistiesiems ir (ar) suimtiesiems privalėjo užtikrinti izoliacijos reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme, be to, privalėjo laikytis pacientų, sergančių užkrečiamosiomis ligomis, izoliavimo reikalavimų.
Ginčo laikotarpiu patalpos buvo vėdinamos laikantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015) reikalavimų, todėl kamerų tipo patalpoje, kurioje gydėsi pareiškėjas, buvo sudaryta galimybė patalpą vėdinti, praveriant langą. Be to, visose gyvenamosiose patalpose (kamerų tipo patalpose taip pat) buvo įrengti natūralios ventiliacijos kanalai, o drėgmė ir oro temperatūra atitiko HN 134:2015 reikalavimus.
LAVL patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Tokio pobūdžio darbai buvo atliekami kartą per mėnesį, prireikus, ir dažniau. Visi atliekami darbai registruoti žurnaluose.
Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 73.6 punkte nustatyta, kad nuteistieji privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas.
Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2013 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-177 patvirtintos Ligoninės patalpų valymo procedūros (toliau – Patalpų valymo procedūra) 4.1 papunktyje nustatyta, kad savo gyvenamąsias patalpas kasdien valo patys nuteistieji (suimtieji). Valymo inventorius bei priemonės išduodamos pagal nuteistųjų (suimtųjų) prašymus, o po valymo grąžinamas atgal į jam laikyti skirtą patalpą. Be to, kartą per mėnesį arba išvykus pacientui (pacientams) palatų sanitarai atlieka pagrindinį šių patalpų valymą, t. y. nuvalo ir dezinfekuoja visus paviršius, kad neatsirastų ir neplistų pelėsiai. Vasarą vienas kameros lango rėmas išimamas, kad būtų užtikrintas vėdinimas per atidarytą langą.
Gyvenamųjų patalpų remontas buvo atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Nuteistieji ir suimtieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, todėl suremontuotose gyvenamosiose patalpose dažnai tekdavo vėl daryti pakartotinį remontą. Visi atsiradę pažeidimai ir (ar) neatitiktys higienos normoms dėl nuteistųjų ir suimtųjų veiksmų, gadinant ir laužant Ligoninės turtą, buvo šalinami minimaliausiais terminais.
Pažymi, kad pareiškėjas ar kiti asmenys ginčo laiku nesikreipė į Visuomenės sveikatos centrą, kad šis galėtų atlikti operatyvinį patikrinimą dėl higienos normų laikymosi įstaigoje, todėl tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių atsikirtimus į skunde išdėstytas aplinkybes, pateikti negali.
Kamerų tipo patalpoje, kurioje pareiškėjas buvo gydomas, sanitarinio mazgo vieta įrengta laikantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 16.5 papunkčio nuostatų.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo laikymo LAVL netinkamomis sąlygomis nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2016 m. birželio 6 d. ir dėl to kilusios neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Dėl ploto trūkumo
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (redakcija, galiojusi 2016-04-01–2016-07-05) reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau vadinama – nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką.
Šių taisyklių 11¹.4 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.
Nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo gydomas režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 18 (7,33 m², 1 aukšto lova) (b. l. 12, 48) 2016-05-30– 2016-06-06 (b. l. 13), t. y. 8 dienas. Kameros tipo patalpos Nr. 18 plotas 7,33 m², joje yra tik 1 vieno aukšto lova, tai patvirtina Laisvės atėmimo vietų ligoninės pažyma apie kamerų (palatų) plotą ir inventorių (b. l. 12). Teismui nėra pagrindo šia pažyma abejoti.
Nors pareiškėjas teigia, kad ginčo laikotarpiu jis buvo laikomas su kitu nuteistuoju (S. R.), tačiau šį teiginį paneigia LAVL pateikta S. R. gydymo stacionare ligos istorija Nr. 1152-574 (b. l. 46–47). Iš jos matyti, kad S. R. į LAVL kamerų tipo patalpą Nr. 18, kuri yra režiminio korpuso Chirurginiame skyriuje, paguldytas 2016 m. gegužės 25 d. 15:50 val., kitą dieną perkeltas į laisvo režimo Chirurginio skyriaus patalpą, kaip ir nurodė atsiliepime (perkeltas į patalpą Nr. 2), o išrašytas iš LAVL 2016 m. birželio 1 d. Taigi, gydymo stacionare ligos istorija patvirtina, kad laikas, kai pareiškėjas buvo kamerų tipo patalpoje Nr. 18, nesutampa su S. R. laikymo šioje kameroje laiku.
Šios nustatytos aplinkybės, kurias patvirtina rašytiniai įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas kamerų tipo patalpoje Nr. 18 visą ginčo laikotarpį (8 dienas) buvo laikomas vienas.
Atsižvelgiant į tai, kad kameros tipo patalpos Nr. 18 plotas 7,33 m², o joje ginčo laikotarpiu (8 dienas) jis buvo laikomas vienas, darytina išvada, kad minimali ploto kameroje norma buvo užtikrinta, o LAVL Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 papunkčio reikalavimų nepažeidė.
Dėl sanitarinio mazgo
Pareiškėjas teigia, kad buvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, be to, iš jo sklido nemalonūs kvapai.
Eksploatavimo taisyklių 16.5 papunktis nustato, kad naujai įrengiamose arba rekonstruojamose ar kapitaliai remontuojamose esamose kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje turi būti įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Pagal EŽTT praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą).
Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą teigia, kad kamerų tipo patalpos sanitarinis mazgas įrengtas laikantis Eksploatavimo taisyklių 16.5 papunkčio reikalavimų, tačiau nepaneigia pareiškėjo teiginio, kad tualete per stebėjimo langelį jį galėjo matyti pareigūnai, nes tualetas nuo durų neatitvertas.
Kadangi kameros tipo patalpoje Nr. 18 pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas vienas, todėl nėra pagrindo teigti, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas, kai sanitarinio mazgo vieta atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, t. y. neįrengiant uždaros kabinos, blogino jo laikymo sąlygas ir pažeidė privatumą.
Įvertinus tai, kad per stebėjimo langelį jam esant tualete jį galėjo stebėti pareigūnai, laikytina, kad privatumas buvo pažeistas, tačiau šis pažeidimas jam vienam būnant kameroje 8 dienas nebuvo intensyvus ir nuolatinis ir didelės neturtinės žalos nepatyrė, tačiau yra pagrindas konstatuoti pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą.
Dėl kitų sąlygų kameros tipo patalpoje Nr. 18
Pareiškėjas teigia, kad kameros tipo patalpoje Nr. 18 buvo antisanitarinės sąlygos: nuo lubų krito kalkių bei tinko gabalai, čiužiniai buvo drėgni, ant sienų veisėsi pelėsiai, ropojo tarakonai, sanitariniame mazge nebuvo užtikrintas privatumas, trūko oro, iš lauko sklido nemalonūs šiukšlių ir paukščių išmatų kvapai.
Laisvės atėmimo vietų ligoninių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato HN 134:2015. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais (HN 134:2015 3 punktas).
HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 iki 65 proc. Be to, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakų, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka (20 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas).
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą patvirtino, kad patalpos buvo valomos nuolat, kartą per mėnesį arba išvykus pacientui (pacientams) palatų sanitarai atlikdavo pagrindinį šių patalpų valymą, buvo sudaryta galimybė patalpą vėdinti, praveriant langą, įrengti natūralios ventiliacijos kanalai, o drėgmė ir oro temperatūra atitiko HN 134:2015 reikalavimams. Taip pat pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu dėl higienos normų laikymosi skundų iš pareiškėjo ar kitų asmenų nebuvo.
LAVL su uždarąja akcine bendrove „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ 2015 m. spalio 6 d. sudarė paslaugų (deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugos) teikimo sutartį Nr. 500/57-90 (b. l. 23–25), kuria įmonė įsipareigojo 1–2 kartus per mėnesį atlikti LAVL patalpų (Lukiškių skg. 6, Vilnius) deratizaciją ir dezinsekciją.
Kadangi atsakovės atstovas patvirtino, kad laikėsi teisės aktų reikalavimų, sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ parodo, kad LAVL periodiškai atliekama patalpų priežiūra ir kenkėjų naikinimo darbai, o pareiškėjas dėl, jo manymu, netinkamų sąlygų ginčo laikotarpiu į LAVL administraciją su skundais nesikreipė, todėl argumentai dėl antisanitarinių sąlygų kameros tipo patalpoje Nr. 18 atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl žalos dydžio
Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad būnant LAVL pareiškėjui 8 dienas nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nes per stebėjimo langelį jam esant tualete jį galėjo stebėti pareigūnai. Taigi, pareiškėjas LAVL buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį.
Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, trumpalaikį ir neintensyvų teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo laikotarpį (8 dienas), į tai, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 18 ginčo laikotarpiu jis buvo laikomas vienas. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, kad toks pažeidimas lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes ir buvo pakankamai intensyvus. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo LAVL elgesio.
Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti nurodoma 1 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams, o pareiškėjo neturtinę žalą teisingai atlygins 50 Eur sumos priteisimas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir konstatavus trumpalaikį ir neintensyvų teisės į privatumą pažeidimą, pareiškėjui iš atsakovės priteistina 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. B. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 50 (penkiasdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant prašymą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.