Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-09-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-394-606/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-20
Bylos Nr.
AN2-394-606/2017
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00674-2017-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Pažeidėjas
V. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-394-606/2017Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00674-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 9.38.; 21.11.8 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugsėjo 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn traukiamo V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutarimu V. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 212 straipsnio 4 dalį 1400 Eur dydžio bauda už tai, kad eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės deklaravimo skyriaus vadovo pareigas, būdamas atsakingas už prekių deklaravimą, jų pateikimą muitiniam patikrinimui ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, pateikdamas neteisingus duomenis, pažeidė prekių (daiktų) deklaravimo tvarką, numatytą 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnį, ir 2015 m. liepos 28 d. Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios SMK nuostatos, B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipą, t. y. 2017 m. birželio 22 d. 21.13 val., (duomenys neskelbtini) poste muitiniam įforminimui pateikė importo deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini), deklaruojama prekė – apatito koncentratas. Atlikus deklaracijos dokumentinį patikrinimą (patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyta, kad 22 langelyje neteisingai deklaruota prekių bendroji faktūrinė vertė. Deklaruota 45816,79 USD, o turėtų būti – 450816,79 USD. 46 langelyje neteisingai deklaruota statistinė vertė 127329,76 Eur, teisingai turi būti – 489163,05 Eur. 47 langelyje neteisingai deklaruota: mokesčių pagrindas PVM apskaičiavimui 127329,76 Eur ir mokėtino PVM suma 26739 Eur, teisingas mokesčių pagrindas PVM apskaičiavimui turi būti – 102724 Eur. Deklaranto neteisingai pateikti duomenys turėjo įtakos mokesčių padidėjimui – iš viso nedeklaruotų PVM mokesčių suma 75985 Eur.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu apygardos teismo administracinėn atsakomybėn traukiamas V. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutarimą dėl baudos paskyrimo arba, nutarimo nepanaikinus, atleisti nuo administracinės atsakomybės, arba paskirti mažesnę, nei ANK 212 straipsnio sankcijoje numatyta, baudą arba leisti baudą sumokėti per 24 mėnesius, motyvuodamas tuo, kad nebuvo atsižvelgta į kitas lengvinančias aplinkybes bei į tai, kad neteisingi duomenys apie deklaruojamą prekę buvo pateikti tik dėl žmogiškos klaidos. Nurodo, kad ANK 7 straipsnis nustato kaltės formas, pagal minėtą straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis teisės pažeidimą padarė tik tyčia ar dėl neatsargumo, teismas nutarime nieko nepaminėjo apie kaltės formą, t. y. neargumentavo, kokiu pagrindu buvo pritaikyta jam nuobauda. Kadangi teismas nenustatė pažeidėjo kaltės formos, kartu neįrodė visų sąlygų, reikalingų kilti administracinei atsakomybei, todėl nutarimas negalioja ab initio.

Apelianto teigimu, skundžiamame nutarime nebuvo atsižvelgta į šias lengvinančias aplinkybes: 1) pagalba išaiškinant pažeidimą; 2) nusižengimas nekelia grėsmės aplinkiniams ir nėra tyčinis; 3) pažeidimas padarytas buvo nakties metu – 1.30 val., kai klaidos tikimybė yra žymiai didesnė; 4) sunki finansinė pažeidėjo padėtis, pažeidėjas turi mažametį vaiką. Atsižvelgus į tai, bei į teismo konstatuotas lengvinančias aplinkybės, t. y. nuoširdų gailėjimąsi ir pripažinimą padaryto pažeidimo nėra pagrindo taikyti ANK 212 straipsnio 4 dalies numatytos sankcijos. Apelianto nuomone, turi būti pasinaudota administracine diskrecija, kuri yra įtvirtina ANK 34 straipsnio 5 dalyje, bei, remiantis teisingumo ir protingumo principais, jis turi būti atleistas nuo administracinės atsakomybės arba jam paskirta mažesnė nei sankcijoje numatyta bauda. Kadangi jis turi mažametį vaiką, turi vykdomų įsipareigojimų pagal kredito sutartis, pagal darbo sutartį yra nustatytas 1480 Eur darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) už 6 darbo dienų savaitę, todėl jis gyvena „nuo algos iki algos“.

Atsiliepimas

Atsiliepimuose į apeliacinį skundą Klaipėdos teritorinės muitinės direktorė R. Kunickienė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutarimą palikti nepakeistą, V. B. apeliacinio skundo netenkinti, nes jam buvo paskirta ANK 212 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniu skundu apygardos teismo administracinėn atsakomybėn traukiamas V. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti, nes skundžiamame nutarime apylinkės teismas neaptarė pažeidimo padarymo kaltės formos, t. y. neįrodė visų sąlygų, reikalingų kilti administracinei atsakomybei, arba, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, neskirti baudos arba paskirti mažesnę, nei ANK 212 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta, baudą, arba leisti baudą sumokėti per 24 mėnesius.

Tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais (ANK 566 straipsnio 1 dalis). ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Atsakomybę pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį užtraukia deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė viršija vieną šimtą bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Nagrinėjamu atveju patrauktas administracinėn atsakomybėn V. B. neneigė, kad 2017 m. birželio 22 d., pildydamas IM deklaraciją, padarė techninę klaidą – neteisingai nurodė deklaruotų prekių bendrąją faktūrinę vertę, t. y. nurodė 45816,79 USD, o turėjo būti – 450816,79 USD. Šią klaidą padarė per neapsižiūrėjimą, nes buvo vėlus paros metas, blogai jautėsi (b. l. 6).

Pažymėtina, kad šiuo atveju minėto straipsnio dispozicijoje nėra aiškiai nurodyta, kokia kaltės forma padaromas šis pažeidimas, tačiau pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ANK 212 straipsnyje nurodytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas ir esant neatsargiai kaltės formai (pagal analogiją su baudžiamąją atsakomybe – esant nusikalstamam nerūpestingumui), ir tokios pozicijos nuosekliai laikomasi. Sistemiškai analizuojant ANK įtvirtintą reglamentavimą bei teismų praktiką šiuo konkrečiu klausimu, daroma išvada, jog aplinkybė, kad neteisingi duomenys deklaracijoje buvo nurodyti neturint tyčios suklaidinti, V. B. administracinės atsakomybės pagal minėtą straipsnį nešalina. Vadovaujantis 1993 m. liepos 2 d. Komisijos Reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnį, būtent deklaraciją pasirašęs ir pateikęs ją muitinės įstaigai deklarantas (arba jo atstovas) tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. V. B., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės deklaravimo skyriaus vadovo pareigas, būdamas atsakingas už prekių deklaravimą, jų pateikimą muitiniam patikrinimui ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, turi pareigą įsitikinti, kad deklaracijoje deklaruoti duomenys yra teisingi, nes dėl to atsiranda pasekmės – deklaranto neteisingai pateikti duomenys turėjo įtakos mokesčių padidėjimui, todėl V. B., (duomenys neskelbtini) poste muitiniam įforminimui pateikdamas importo deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini), kurioje buvo nurodyti neteisingi duomenys, nors ir neturėdamas tyčios suklaidinti, padarė nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 4 dalyje, todėl už jo padarymą skundžiamu nutarimu buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagrįstai ir teisėtai.

Skirdamas nuobaudą ir nustatydamas jos dydį, apylinkės teismas vadovavosi ANK 32 straipsnio 1 dalies, 34 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, atsižvelgė į nustatytą administracinėn atsakomybėn traukiamo V. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad jis anksčiau už analogiškus pažeidimus administracine tvarka nebaustas, bei už padarytą nusižengimą paskyrė ANK 212 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nutarimų skirti baudą įvykdymo terminai ir tvarka numatyti ANK 675 straipsnyje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos (ANK 675 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Nesumokėtos baudos ar jos dalies mokėjimas dalimis negali būti išdėstomas asmeniui, kuris vengė atlikti to paties administracinio nusižengimo teisenoje jam paskirtus viešuosius darbus (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į ANK 675 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. B. prašymo dėl baudos mokėjimą išdėstymo per laikotarpį iki dvejų metų teismui ne teismo posėdžio metu per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, nepateikė, o po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Kartu akcentuotina, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės teisme, V. B. teismui jokių papildomų duomenų, susijusių su jo finansine padėtimi ir panašiai, į kuriuos teismas būtų turėjęs pagrindo atsižvelgti nustatydamas nuobaudos – baudos – dydį, nepateikė.

V. B. tik kartu su apeliaciniu skundu pateikė apygardos teismui vaiko gimimo liudijimą, iš kurio nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) jam gimė duktė (b. l. 20), taip pat pateikė kredito sutartis, iš kurių nustatyta, jog V. B. turi finansinių įsipareigojimų UAB „(duomenys neskelbtini) “, bankams „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 21, 22, 23), darbo sutartimi jam nustatytas ne mažesnis kaip 1480 Eur darbo užmokestis (b. l. 24), ir prašė taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas jam baudos neskirti iš viso arba paskirti mažesnę, nei ANK 212 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali, baudą, arba leisti baudą sumokėti per 24 mėnesius.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Tai, kad asmuo prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusižengimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl vien šios aplinkybės konstatavimas nėra pagrindas taikyti 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, būtina vertinti visas aplinkybes ir jų visumą, kuri sudaro pagrindą taikyti šias nuostatas.

Pažymėtina, kad V. B. iš pat pradžių pripažino savo kaltę, t. y., kad jis, pildydamas deklaraciją, padarė rašybos apsirikimo klaidą. Bylos duomenimis nepaneigta aplinkybė, jog V. B. sąmoningai pateikti neteisingus duomenis deklaracijoje nesiekė. Jis pildė ir (duomenys neskelbtini) poste muitiniam įforminimui pateikė importo deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) nakties metu – 1.30 val., todėl iš esmės nėra pagrindo netikėti V. B. paaiškinimu, kad tokiu metu jis galėjo jausti nuovargį ir būti nepakankamai dėmesingas – deklaracijoje bendrą faktūrinę vertę vietoj 450816,79 USD nurodė 45816,79 USD, t. y. praleido nulį. Nors, kaip jau buvo minėta, ši aplinkybė administracinės atsakomybės pagal minėtą straipsnį nešalina, tačiau iš darbo sutarties nustatyta, kad V. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės deklaravimo skyriaus vadovo pareigose dirba jau ne vienerius metus (b. l. 24), bet anksčiau administracine tvarka už analogiškus pažeidimus nebaustas, ir ši aplinkybė nepaneigia to, kad V. B. nėra linkęs nusižengti piktybiškai. Deklaranto neteisingai pateikti duomenys būtų turėję įtakos mokesčių padidėjimui – iš viso nedeklaruotų PVM mokesčių suma sudarytų 75985 Eur, tačiau byloje duomenų, jog žala valstybės biudžetui buvo padaryta realiai, nėra. Iš apygardos teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad V. B. darbo sutartimi nustatytas 1480 Eur (neišskaičiavus privalomų mokesčių) darbo užmokestis per mėnesį (b. l. 24), tačiau jis augina mažametį vaiką (b. l. 20), turi įsipareigojimų bankams „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – jam suteikti 317,78 Eur ir 7207,50 Eur vartojimo ir būsto (likutis 19939,82 Eur) kreditai, todėl kiekvieną mėnesį jis privalo sumokėti nemažas įmokas paskoloms grąžinti ir palūkanas (b. l. 21, 22, 23). Šios aplinkybės nepaneigia to, kad V. B. finansinė padėtis – auginant mažametį vaiką, išlaikant šeimą ir mokant įmokas bankams, nėra gera, todėl jam paskirtos netgi minimalios ANK 212 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos baudos sumokėjimas turėtų įtakos visos šeimos gerovei ir tai akivaizdžiai varžytų asmenį labiau, nei to reikia ANK 22 straipsnyje numatytiems administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, ir šiuo atveju tokios nuobaudos paskyrimas nebūtų proporcingas padarytam nusižengimui.

Įvertinus nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, apygardos teismas daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti V. B. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnę, nei ANK 212 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – 700 Eur dydžio baudą.

Esant aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį pakeisti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutarimu V. B. pagal Lietuvos Respublikos ANK 212 straipsnio 4 dalį paskirtą 1400 Eur dydžio baudą, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, sumažinti iki 700 Eur.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė