- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-25
- Bylos Nr.
- eAN2-25-579/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01675-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Evaldas Gražys (pirm.)
- Pažeidėjas
- I. K.
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. K. atstovo advokato M. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 6 d. nutarimo I. K. administracinio nusižengimo byloje.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 6 d. nutarimu I. K. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) bauda už tai, kad ji nuo 2009 m. balandžio 9 d. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadove, žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau šio eiliškumo nesilaikė ir laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais bendrovės kreditoriais, tokiais savo veiksmais pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) interesus.
Šalies argumentai
2. Skunde aukštesnės instancijos teismui I. K. atstovas advokatas M. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 6 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą I. K. atžvilgiu nutraukti. Pripažinus, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose yra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymių visetas, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi (iš skundo turinio galima suprasti, jog kalbama apie ANK 34 straipsnio 6 dalį), sumažinti I. K. paskirtos baudos dydį.
2.1. Skunde atstovas nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Norint asmenį patraukti atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su visais kreditoriais. Be to, neturint pakankamai lėšų įvykdyti visus atsiradusius piniginius įsipareigojimus, pirmiau turi būti patenkinamas reikalavimas, priklausantis žemesnei eilei arba tai pačiai eilei, tačiau atsiradęs vėliau. Apklausiama teismo posėdyje, I. K. nurodė, kad laiku ir tinkamai nemokėjo privalomų mokėti mokesčių VMI prie FM, nes bendrovės finansinė padėtis buvo sunki, ji susidarė dėl su bendrove neatsiskaičiusių skolininkų, todėl siekiant nenutraukti bendrovės veiklos, buvo atsiskaitoma su prekių tiekėjais. Pažymima ir tai, kad I. K. nežinojo, jog egzistuoja įstatymo įtvirtinta atsiskaitymo su kreditoriais eilė, kuri yra privaloma vykdant atsiskaitymus. Įvertinus šias aplinkybes, skundo autoriaus nuomone, atstovaujamosios veiksmuose vyravo neatsargi kaltės forma – nerūpestingumas, tuo tarpu ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, todėl I. K. veiksmuose nėra reikiamo subjektyviosios pusės požymio, tuo pačiu nėra ir nusižengimo požymių viseto. Atstovas skunde atkreipia dėmesį, kad vien asmens prisipažinimas kaltės neįrodo. I. K. pripažino kaltę dėl jai inkriminuoto nusižengimo, tačiau faktiškai ji pripažino tik tai, jog pažeidė atsiskaitymo tvarką, įtvirtintą CK, tačiau nusižengimo darymo metu apie šios tvarkos buvimą ji nieko nežinojo.
2.2. Skunde advokatas nurodo ir tai, kad jei aukštesnysis teismas, vis dėlto, pripažins atstovaujamąją padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, tuomet yra galimybė jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti mažesnę baudą, nei inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba iš viso neskirti nuobaudos. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Tokia pati pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pavyzdžiui nutartyse Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013). Šiuo atveju paskirtoji minimali bauda yra didelė finansinė našta I. K.. Be to, pats nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, padarytas dėl asmens tinkamo CK normų nežinojimo. Todėl 1400 Eur bauda prieštarauja teisingumo principui, nes yra aiškiai per griežta.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą VMI prie FM Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus patarėja, atliekanti skyriaus vedėjos funkcijas, G. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. K. atstovo advokato M. V. apeliacinis skundas netenkinamas.
4. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs I. K. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės. Atstovo teigimu, I. K. nežinojo, jog egzistuoja įstatymo įtvirtinta atsiskaitymo su kreditoriais eilė, kuri yra privaloma vykdant atsiskaitymus, todėl jos veiksmuose nėra tiesioginės tyčios požymio. Aukštesnės instancijos teismas tokiems argumentams nepritaria.
Dėl ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo
6. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Nagrinėjamu atveju I. K. inkriminuota tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t. y. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems bendrovės kreditoriams, o ne Valstybinei mokesčių inspekcijai. Vadinasi, vertinamu atveju ginčo teisiniams santykiams yra aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
7. Iš Institucijos atlikto operatyvaus patikrinimo pažymos (b. l. 24-27) matyti, kad Bendrovės tikrinimo laikotarpis buvo nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. ir šio patikrinimo metu buvo tikrintas Bendrovės piniginių lėšų judėjimas pagal pateiktus kasos knygos išrašus, banko sąskaitų išrašus, avansines apyskaitas, taip pat įvertintas vykdomų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo laikymasis. Nustatyta, kad nuo 2009 m. balandžio 29 d. Bendrovės vadovė yra I. K.. 2019 m. rugsėjo 1 d. Bendrovės deklaruotų mokesčių nepriemoka buvo 39 904,07 Eur, 2020 m. sausio 31 d. – 95 988,77 Eur, o operatyvinio patikrinimo išrašymo datai (2020 m. vasario 20 d.) Bendrovės skola biudžetui siekė 75 883,76 Eur. Analizuojamo laikotarpio pradžioje pinigų likutis bendrovės AB Šiaulių banko atsiskaitomojoje sąskaitoje buvo 197,41 Eur, įplaukos – 203 023,97 Eur, išlaidos – 199 559,55 Eur, iš kurių 60 060,30 Eur skirta VMI prie FM. Taigi, nors tam tikros sumos buvo mokamos ir Institucijai, tačiau jos buvo nepakankamos turimos nepriemokos mažinimui, priešingai, Bendrovės skola biudžetui tik auga, pareiškimo apylinkės teismui pateikimo metu (2020 m. rugsėjo 1 d.) Bendrovės nepriemoka buvo 194 743,57 Eur.
8. Įvertinus Bendrovės nagrinėjamu laikotarpiu vykdytus atsiskaitymus, matyti, kad didelės sumos, nesilaikant CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos tvarkos, buvo išmokėtos (duomenys neskelbtini) (iš viso 435 089,17 Eur), ūkininkui R. Ž. (iš viso 23 958 Eur), A. K. (L.) (iš viso 35 000 Eur), (duomenys neskelbtini) (iš viso 13 541,35 Eur), N. G. (iš viso 12 190 Eur) ir kitiems kreditoriams. Tiek Bendrovės banko sąskaitos išrašai, tiek kasos knygos išrašai bei avansinės apyskaitos rodo, jog atsiskaitymo eiliškumo nebuvo laikomasi ne pavieniais atvejais, o sistemingai, dėl ko turima skola valstybės biudžetui nuolat augo. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalys įtvirtina, kad ūkio subjekto vadovas yra atsakingas ne tik už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, tačiau yra atsakingas ir už apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Šios nuostatos aiškintinos kartu su Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta vadovo atsakomybe. Pažymėtina, jog būtent įmonės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 16 punktai). Iš aptarto teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog būtent bendrovės vadovas – šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė I. K. – yra atsakinga už tinkamą visos Bendrovės veiklos organizavimą, teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, buhalterinės apskaitos organizavimą, tame tarpe ir tinkamą mokesčių apskaičiavimą ir jų sumokėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo ar įmonė be tiesioginio vadovo nurodymo, savavališkai jokių finansinių operacijų neatlieka, t. y. įmonės vadovas savarankiškai sprendžia, kam ir kokius pervedimus atlikti.
9. Aukštesnysis teismas pažymi, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015). Todėl šiuo atveju nėra tikslinga aiškintis, kokia Bendrovės finansinė būklė buvo nusižengimo darymo metu, taip pat kada tiksliai susidarė mokestinė nepriemoka, dėl kokių priežasčių ji susidarė, kas dėl to atsakingas ir pan. ANK 120 straipsnio 1 dalies prasme reikšminga tik tai, ar buvo pažeista kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka, ar ne. Institucija, išanalizavusi Bendrovės piniginius srautus, nustatė, kad tikrinimo laikotarpiu, pažeidžiant CK nustatytą eiliškumą, buvo atliekamos operacijos tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais. Ginčo, kad I. K. vadovavo Bendrovei tiriamu laikotarpiu, byloje nėra, todėl ji neabejotinai yra atsakinga už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimus, padarytus laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d.
10. Nors I. K. atstovas teigia, kad jos veiksmuose yra daugiau neatsargumo, nei tyčios pažeisti įstatymų imperatyvus, apie kuriuos ji iki operatyvaus patikrinimo atlikimo pradžios nieko nežinojo, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos advokato M. V. teiginius pripažįsta gynybiniais ir vertina kritiškai. Atkreiptinas dėmesys, kad Bendrovei I. K. vadovauja ne vienerius metus, o jau beveik dešimtmetį, todėl jai puikiai žinoma tvarka, kokius mokesčius ir kada privalo sumokėti valstybei. Pažymėtina ir tai, kad paskesnės eilės mokėjimų sumos buvo, be kita ko, ir labai didelės. Daryti išvadą, jog visi šie mokėjimai buvo išskirtinai būtini Bendrovės ūkinei veiklai ir jos tęstinumui, nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad Bendrovės atskaitingas asmuo R. K. rašytiniame paaiškinime, skirtame VMI prie FM, nurodė, jog tokia situacija įmonėje susidaro antri metai iš eilės (b. l. 28), vadinasi, Bendrovei gerai žinoma apie tai, kad ji neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su valstybe, tačiau vietoj to, kad ieškotų būtų, kaip mažinti turimą skolą, ją sąmoningai didina vykdant atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Taigi, I. K. suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. jai inkriminuotą nusižengimą padarė tyčia.
11. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad I. K., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, neužtikrino, jog Bendrovė nepažeistų kreditorių teisių, t. y. Bendrovė, vykdydama veiklą (didmeninė vaisių, uogų ir daržovių prekyba) ir gaudama pajamas, atsiskaitė su kitais kreditoriais, būdama skolinga valstybės biudžetui. Tokiu būdu, Bendrovė, vykdydama mokėjimus kitiems kreditoriams, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. buvo atlikti Bendrovei turint mokestinę nepriemoką. Šių veiksmų atlikimas pažeidė Institucijos kaip kreditoriaus interesus, todėl administracinio nusižengimo bylos nutraukimui I. K. atžvilgiu nėra pagrindo.
Dėl nuobaudos skyrimo
12. ANK 120 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Skirdamas nuobaudą I. K., apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad ji bausta administracine tvarka (b. l. 136-139), turi galiojančių nuobaudų. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad I. K. pripažino padariusi jai inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, be to, nusižengimas padarytas dėl sunkios materialinės padėties (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). Esant šioms aplinkybėms, I. K. paskirta inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda – 1400 Eur. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir minėtos baudos dydį sumažinti, tačiau aukštesnės instancijos teismas tam reikiamo pagrindo nenustatė.
13. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
14. Nors I. K. pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino, teigė, kad jos vadovaujamos įmonės finansinė padėtis buvo sunki, todėl nesilaikant įstatyme numatyto eiliškumo atsiskaitinėjo su kreditoriais, tačiau skunde aukštesnės instancijos teismui kaltės forma yra ginčijama. I. K. atstovas nurodo, kad jos veiksmuose buvo daugiau neatsargumo bei nežinojimo, nei tyčios padaryti nusižengimą. Vis dėlto, šioje nutartyje jau aptarta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo veikė tiesiogine tyčia, tuo tarpu bandymas sušvelninti savo kaltę rodo, jog atgaila dėl padaryto administracinio nusižengimo nėra itin nuoširdi. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apylinkės teismo vertinimu, jog nusižengimas yra padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties (ANK 35 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad vien aplinkybė, jog Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, nepatvirtina labai sunkios jos materialinės padėties. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra nemoki ar bankrutuojanti, priešingai, joje dirba 25 darbuotojai, įmonė turi jai priklausančių lengvųjų automobilių, kito turto. Be to, šiuo atveju yra tikslinga aiškintis ne pačios įmonės materialinę padėtį, tačiau I. K. finansinę gerovę, kadangi būtent ji yra kaltininkė, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo tarpu duomenų, patvirtinančių, kad I. K. sunkiai verstųsi, bylos medžiagoje nėra.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjama situacija nėra kuo nors ypatinga ar išimtinė, o paskirtoji bauda nėra nepakeliama finansinė našta administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas nebuvo vienkartinis (fiksuoti sistemingi mokėjimai, nesilaikant nustatytos tvarkos), vis dėlto, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, todėl jam pagrįstai paskirta minimali inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda. Pažymėtina, kad taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
16. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino I. K. padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusiengimą ir teisingai individualizavo jai skirtiną administracinę nuobaudą, todėl skundžiamas nutarimas paliekamas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir I. K. atstovo advokato M. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.