Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų skyriaus atstovui Mykolui Sadauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. Z. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarimo, kuriuo M. Z. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 52 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 100 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarimu M. Z. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas už tai, kad jis 2015 m. liepos 20 d. Baltušos ežero apsaugos zonoje ar juostoje, žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atstovaudamas pagal įgaliojimą bendrasavininkus, neužtikrino, kad vykdant elektros kabelio klojimo darbus buvo nukastas šlaitas ir įrengtos aikštelės (10m x 10m x 0,75 m ir 9m x 9m x 0,5m), nukasto šlaito vietoje įrengtų aikštelių vietose buvo neišsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir sunaikinta žolinė augmenija, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 ir 6 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 208 punkto reikalavimus.

Minėtu nutarimu M. Z. buvo paskirta administracinė nuobauda – 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio bauda.

M. Z. tvirtina, kad skundžiamas nutarimas negali būti laikomas nei pagrįstu, nei motyvuotu, dėl šios priežasties buvo pažeistos jo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą. Skundžiamame nutarime nurodoma, jog M. Z. pažeidė teisės aktų reikalavimus, kadangi vykdant kabelio klojimo darbus buvo nukastas šlaitas ir įrengtos aikštelės, dėl ko nebuvo išsaugotas derlingas dirvožemio sluoksnis ir sunaikinta žolinė augmenija. M. Z. teigia, jog jis įsipareigojo sklype nutiesti kabelius, tačiau nežino, kas ir kada sklype iškasė aikšteles.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad elektros energijos kabelio klojimo darbai buvo atlikti pagal projektą, turint visus reikalingus leidimus. Tose vietose, kur buvo vedamas elektros kabelis, buvo nuimtas derlingas dirvožemio sluoksnis ir patiesus kabelį, jis buvo atkurtas, o atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 52 straipsnio 1 dalį kyla tik tuomet, kai nėra išsaugomas derlingas dirvožemio sluoksnis. Skundžiamame nutarime nėra nurodomas nei vienas teisės aktas, kuris reglamentuotų, kaip turi būti vykdomi žemės kasimo darbai, kad derlingas dirvožemio sluoksnis nebūtų pažeistas, kaip turi būti saugomas nukastas derlingas dirvožemio sluoksnis, kur jis turi būti dedamas ir pan.

M. Z. nuomone, jam suformuluotas kaltinimas yra pernelyg abstraktus, kadangi nėra aišku, kokiu būdu buvo sunaikinta žolinė augmenija ir kaip ji turėjo būti saugoma vykdant darbus.

Skunde nurodoma, kad M. Z. pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad darbai buvo atliekami laikantis visų teisės aktų reikalavimų, todėl niekam negali kilti administracinė atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

M. Z. skundas tenkintinas iš dalies.

Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros specialistų patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra nukastas šlaitas ir suformuotos dvi aikštelės (10 m x10 m x 0,75 m ir 9 m x 9 m x 0,5 m) pastatų statybai, sunaikinant derlingąjį dirvožemį ir žolinę augmeniją, nupjauta 50 pušaičių. (b. l. 28)

Administracinio teisės pažeidimo protokole, surašytame M. Z., nurodyta, jog 2015 m. liepos 20 d., atliekant Aplinkos ministerijoje gautą piliečių kreipimąsi dėl galimai neteisėtų veiksmų Baltiešos ežero apsaugos zonoje ar juostoje, žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad minėto žemės sklypo bendrasavininkus (D. J., V. Č., J. V., V. B., T. B.) pagal įgaliojimą atstovaujantis M. Z. neužtikrino, kad vykdant elektros kabelio klojimo darbus buvo nukastas šlaitas ir įrengta aikštelė 10 m x10 m x 0,75 m bei aikštelė 9 m x 9 m x 0,5 m. Nukasto šlaito vietoje įrengtų aikštelių vietose buvo neišsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir sunaikinta žolinė augmenija. Tokiais veiksmais buvo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 ir 6 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 208 punkto reikalavimai. (b. l. 18)

Tyrimo metu M. Z. paaiškino, kad veikdamas pagal įgaliojimą dėl sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sklypo savininkų įgaliotas atvesti elektrą į minėtą sklypą, kas ir kada iškasė aikšteles, nežino, tačiau prisiima atsakomybę už tai, kad nekontroliavo ir nesustabdė šių veiksmų. (b. l. 16, 27)

Iš byloje esančio įgaliojimo matyti, kad M. Z. buvo įgaliotas D. J., V. J., V. Č., V. Č., J. V., I. V., V. B., I. B., T. B. pakeisti savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) paskirtį, tuo tikslu atstovauti institucijose, parengti bei suderinti atitinkamose institucijose pakeistos paskirties pastatų projektus, esant reikalui rekonstruoti ir/ar nugriauti minėtus pastatus, gauti reikiamus leidimus, atlikti pastatų kadastrinius matavimus, atstovauti savininkus savivaldybėje, įregistruoti pakeitimus jų vardu Registrų centre, gauti nuosavybės dokumentus, paduoti savininkų vardu prašymus ir pareiškimus, gauti bei pateikti reikiamus dokumentus ir informaciją, pasirašyti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais, taip pat M. Z. buvo įgaliotas atlikti ir kitus veiksmus. (b. l. 30)

Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus J. S. 2015 m. rugpjūčio 20 d. paskaičiavimo matyti, kad M. Z. veiksmais, vykdant elektros kabelio klojimo darbus, neteisėtai sunaikinus ir pakeitus reljefo formas, nukasus šlaitą ir suformavus dvi 181 m² aikšteles, aplinkai padaryta žala, kurios dydis yra 1049,8 Eur. (b. l. 33)

Iš Pilaitės bendruomenės pirmininkės J. G. 2015 m. gegužės 30 d. rašto dėl Baltiešos ežero pakrančių urbanizacijos matyti, jog į Pilaitės bendruomenę kreipėsi suinteresuotas asmuo, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini), galimai siekiant įteisinti pastatų statybą, buvo nukastas ežero šlaitas. Raštu buvo prašoma atkreipti dėmesį į argumentus dėl Baltiešos ežero kranto šlaito niokojimo, dėl galimai statybos aikštelių formavimo planuojamai pastatų statybai, įvertinant ypatingą šio ežero reikšmę teritorijos ekosistemos užtikrinimui, išnagrinėti prašymą ir ištirti, ar sklypo savininkai teisėtai nukasė šlaitą, atliko ar planuoja atlikti kitus veiksmus. (b. l. 35)

Iš Pilaitės bendruomenės pirmininkei siųsto 2015 m. gegužės 27 d. pranešimo turinio matyti, jog jame yra nurodomos galimo pažeidimo padarymo aplinkybės. (b. l. 36-37)

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 284 straipsnio nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, visapusiškais ir objektyviai juos ištyrus.

M. Z. buvo nubaustas už tai, kad jis 2015 m. liepos 20 d. Baltušos ežero apsaugos zonoje ar juostoje, žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atstovaudamas pagal įgaliojimą bendrasavininkus, neužtikrino, kad vykdant elektros kabelio klojimo darbus buvo nukastas šlaitas ir įrengtos aikštelės (10m x 10m x 0,75 m ir 9m x 9m x 0,5m), nukasto šlaito vietoje įrengtų aikštelių vietose buvo neišsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir sunaikinta žolinė augmenija, tuo pažeidė konkrečius poįstatyminių teisės aktų reikalavimus. Iš esmės analogiškos aplinkybės buvo nurodytos ir administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriuo buvo užbaigtas administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas.

Visų pirma teismas pažymi, jog tiek skundžiamame nutarime, tiek administracinio teisės pažeidimo protokole M. Z. galimai padaryta veika buvo aprašyta netinkamai, t. y. iš veikos aprašymo matyti, jog M. Z. buvo kaltinamas ir nubaustas už tai, kad jis „neužtikrino, jog vykdant elektros kabelio klojimo darbus buvo nukastas šlaitas ir įrengtos aikštelės“. Taigi pagal suformuluotą kaltinimą galima suprasti, jog M. Z. iš tikrųjų turėjo užtikrinti, kad būtų nukastas šlaitas ir įrengtos aikštelės. Akivaizdu, jog administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime esanti formuluotė yra nelogiška ir neaiški.

Teismas taip pat konstatuoja, jog tiriant ir nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo nustatytas galimo pažeidimo padarymo laikas. Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek skundžiame nutarime yra nurodoma, jog pažeidimas buvo padarytas 2015 m. liepos 20 d., tačiau šią dieną tik buvo atliktas patikrinimas ir surašytas patikrinimo aktas, o šie faktai nereiškia, kad ir galimas pažeidimas buvo padarytas būtent 2015 m. liepos 20 d. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog iš Pilaitės bendruomenės pirmininkės J. G. 2015 m. gegužės 30 d. rašto, taip pat jai siųsto pranešimo turinio galima daryti išvadą, jog pažeidimas iš tikrųjų galėjo būti padarytas 2015 metų gegužės mėnesį, o ne kaip nurodoma administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame nutarime 2015 m. liepos 20 d. Galimo pažeidimo padarymo laikas nei tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatinėjamas. Pažymėtina, kad galimo pažeidimo padarymo laikas yra viena iš esminių aplinkybių, kurios tinkamas nustatymas yra būtinas traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn. Būtent nuo jos priklauso Lietuvos Respublikos ATPK 35 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminų skaičiavimas, kurie laikytini trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinčia užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog M. Z. kaltė padarius jam inkriminuojamą pažeidimą buvo grindžiama iš esmės tik tuo, kad jis konkretaus žemės sklypo savininkų buvo įgaliotas atlikti tam tikrus veiksmus ir konkrečių veiksmų atlikimo, t. y. elektros kabelių atvedimo į žemės sklypą, jis pats neneigė, pripažino, kad buvo tiesiami elektros kabeliai. Vis tik teismo įsitikinimu, vien paminėti faktai nepatvirtina, jog M. Z. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 52 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, nepatvirtina, jog būtent M. Z. nukasė šlaitą ir įrengė dvi aikšteles, nukasto šlaito vietoje neišsaugojo derlingo dirvožemio sluoksnio ir sunaikino augmeniją. Kaip jau minėta, M. Z. turi įgaliojimą atlikti tam tikrus veiksmus su konkrečiu žemės sklypu ar šiame sklype. Tuo pačiu pažymėtina, jog šis žemė sklypas priklauso keliems fiziniams asmenims, kurie pageidaujamus veiksmus gali atlikti ir patys ar pagal įgaliojimą (taip pat ir kitu pagrindu) pavesti juos atlikti kitiems asmenims. Nagrinėjamu atveju visiškai nėra aišku, kodėl administracinį teisės pažeidimo protokolą ir skundžiamą nutarimą surašę subjektai preziumavo, jog pažeidimą padarė būtent M. Z., o ne kitas asmuo, pavyzdžiui, bet kuris iš žemės sklypo savininkų ar kiti galimai jų įgalioti asmenys. Nei vienas iš žemės sklypo savininkų nei tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklaustas, su žemės sklypo savininkais nebuvo bendraujama apie tai, kaip ir kada jų nuosavybėje atsirado dvi aikštelės, ar jos galėjo atsirasti nukasus šlaitą ir pan.

Kaip jau minėta, pats M. Z. neneigia, jog jis žemės sklype atliko kabelių tiesimo darbus, taip pat jis tvirtino, jog žemės sklype neatliko jokių kitų kasimo darbų. Taigi teismas mano, jog tokiu atveju yra būtina išsiaiškinti, kada buvo nukastas šlaitas ir suformuotos aikštelės, ar šlaitas buvo nukastas ir aikštelės atsirado tuo metu, kai buvo tiesiami kabeliai.

Nagrinėjamu atveju yra visiškai tikėtina, kad tam tikri kasimo darbai žemės sklype buvo atlikti ir dėl jų buvo neišsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir sunaikinta žolinė augmenija, todėl turi būti išsiaiškinta, kas tuos darbus realiai atliko, kas juos nurodė atlikti, kada jie buvo atlikti, t. y. išsiaiškinti darbų užsakovą, kokius konkrečiai darbus ir kada buvo sutarta atlikti. Tuo pačiu turi būti išsiaiškinta, ar iš tikrųjų aikštelės atsirado nukasus šlaitą, ar jos paprasčiausiai yra toje vietoje, kurioje anksčiau stovėjo statiniai ar jų pamatai.

Teismo įsitikinimu, neišsiaiškinus anksčiau paminėtų aplinkybių, negalima identifikuoti asmens galimai padariusio administracinį teisės pažeidimą.

Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija. Kadangi skundžiamas nutarimas priimtas iš esmės neatlikus administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo, nagrinėjamu atveju reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, skundžiamas nutarimas yra naikintinas, byla grąžintina organui, įgaliotam surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūrai.

Nutartis per dvidešimt dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.