- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-06-07
- Bylos Nr.
- 1-113-233/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19179-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Stulgienė
- Kaltinamasis
- R. P.
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stulgienė, išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Suvaizdytės – Makšimienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-19179-16, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., gyvenantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. P. 2016 m. balandžio 23 d., apie 23 val. B. B. name, (duomenys neskelbtini)r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), svečių kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,19 promilių), kumščiu sudavė vieną kartą sūnui M. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., į kairės pusės veido sritį, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, suėmęs ranka ir ją lenkdamas per alkūnę sutuoktinei D. P. už kaklo, jį suspaudė, taip sukeldamas šeimos nariams, nukentėjusiesiems D. P. ir M. P. fizinį skausmą, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
R. P. pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir jį apklausus kaip įtariamąją, jis kaltu prisipažino visiškai (b. l. 71-72).
Kaltinimas R. P. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, grindžiamas šiais duomenimis.
Įtariamojo R. P. parodymais. Jis parodė, kad 2016 m. balandžio 23 d. apie 23.00 val. kartu su žmona D. grįžo namo. Jis buvo visiškai girtas, pradėjo bartis, kabinėtis prie žmonos. Dėl girtumo visų aplinkybių nuosekliai paaiškinti negali. Atsimena, kad užsipuolė žmoną D., pradėjo ją plūsti, ketino gal net užsimoti. Atsimena, kad įvyko grumtynės su sūnumi M., kuris irgi buvo tame pačiame kambaryje. Sūnus norėjo jį patraukti nuo motinos, ir tada jis sudavė sūnui M. per veidą. Tuomet čiupo ranka už kaklo žmonai D. ir, lenkdamas savo ranką per alkūnę, suspaudė žmonos D. kaklą. Pasmaugti jos nenorėjo, norėjo tik pagąsdinti. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Mano, kad tokiems jo veiksmams įtakos turėjo girtumas (b. l. 65-66, 71-72).
Nukentėjusiosios D. P. parodymais. Ji parodė, kad 2016 m. balandžio 23 dieną, apie 23 val. parsivežė neblaivų vyrą R. P. į motinos namus, kur svečiavosi. R. jau kieme barėsi, kad ji neužrakino automobilio. Įėję į namą nuėjo į svečių kambarį, kur buvo apsistoję. Kambaryje buvo jų sūnus M. Vyras pradėjo ją plūsti, vadinti įvairiais žodžiais, agresyviai nusiteikęs ėjo artyn ir ji suprato, kad jis gali trenkti. Tą patį pagalvojo ir sūnus M., todėl atsistojo tarp jos ir tėvo. Tėvas sudavė sūnui kumščiu per veidą. M. parvirto, o tada R. čiupo ją už kaklo, ir, pasikišęs po pažastimi, lenkdamas savo alkūne, suspaudė kaklą. Ji negalėjo išsilaisvinti, skaudėjo kaklą. Tuomet sūnus M. nuo jos vyrą atitraukė. Tada į kambarį įėjo sesuo, kuri jau buvo iškvietusi policiją. Dėl įvykio jai skaudėjo kaklą, ilgai juto fizinį skausmą, liko smaugimo juosta. Po kurio laiko vyras jos ir sūnaus atsiprašė (b. l. 22-23, 24-26).
Nukentėjusiojo M. P. parodymais. Jis parodė, kad 2016 m. balandžio pabaigoje, tikslios dienos nepamena, savaitgalį, kartu su tėvais atvažiavo pas močiutę į (duomenys neskelbtini). Mama ir tėtis išvažiavo į svečius, o jis liko namuose pas močiutę, žiūrėjo televizorių. Apie 22 val. namo grįžo tėvai. Pirmiausia į kambarį atėjo mama, o po kelių minučių ir tėtis. Įėjęs į kambarį jis pradėjo šaukti ant mamos, buvo piktas, ėjo artyn, norėjo ją užsipulti. Tuomet jis atsistojo prieš tėvą, nes pagalvojo, kad tėvas nori trenkti mamai. Tėvas jam trenkė kumščiu per veidą, jis parkrito ant žemės, skaudėjo veidą. Tada pamatė, kad tėvas pačiupo mamą už kaklo, pasikišęs ją po pažastimi, lenkdamas alkūnę, ją smaugė. Jis vėl šoko prie tėvo, jį stūmė ir tėvas mamą paleido. Mama buvo labai išsigandusi, verkė, ant kaklo liko paraudimas. Policiją iškvietė mamos sesuo Po įvykio jis su tėčiu susitaikė, jam pretenzijų neturi (b. l. 34-36).
Liudytojos B. B. parodymais. Ji parodė, kad 2016 m. balandžio pabaigoje, tikslaus laiko pasakyti negali, pas ją į svečius atvyko dukros D. šeima ir kita dukra J. Dukra D. vakare su vyru R. išvažiavo į svečius, o ji liko namuose su D. vaikais. Su anūku M. svečių kambaryje žiūrėjo televizorių, kai vakare, gal apie kokią 22 val., namo grįžo D. su R. Tik įėję į kambarį, susibarė, t. y. R. pradėjo šaukti ant dukros, ėjo artyn jos, gal net norėjo užsimoti, tačiau tuo metu jų sūnus M. stojo prieš tėvą. Tėvas sudavė sūnui kumščiu į veidą. Kaip M. nugriuvo, nematė, tačiau matė, kaip R. pačiupo D. už kaklo ir, lenkdamas ranką, pradėjo ją smaugti. Tuomet sūnus M. vėl prišoko prie tėvo, atplėšė R. nuo D. Po kurio laiko namo atvykę policijos pareigūnai išsivežė R. Dukra buvo labai išsigandusi, matė ant jos kaklo raudoną žymę (b. l. 47-48).
Liudytojos J. J. parodymais. Ji parodė, kad 2016 m. balandžio pabaigoje, tikslios dienos nepamena, savaitgalį, su vaikais atvažiavo pas motiną į (duomenys neskelbtini). Atvažiavo ir sesuo D. su šeima. Kažkuriuo metu D. su R. išvažiavo į svečius ir namo grįžo apie 23 valandą. D. pasakė, kad susipyko su vyru R., prašė, kad ji ruoštųsi skambinti policijai. Išėjusi į kitą kambarį išgirdo, kaip triukšmauja sesers vyras R. Kas vyko kitame kambaryje nematė, tik girdėjo barnius ir po to išgirdo kad D. šaukia „ak tu ir sūnui trenkei?“ Po šių žodžių iš karto skambino policijai ir pranešė, kad tėvas trenkė vaikui. Paskui nuėjo į kitą kambarį, matė kad D. akyse ašaros, ant kaklo raudonas ruožas, o sūnus M. išsigandęs, jo skruostas paraudęs. R. buvo nusiraminęs (b. l. 50-52).
2016 m. balandžio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta – namas, esantis (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-16).
2016 m. balandžio 24 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta D. P.. Ant kaklo matyti odos paraudimas (b. l. 28-31).
2016 m. balandžio 24 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas M. P. (b. l. 38-41).
Asmens blaivumo testu Nr. 3825 R. P. 2016 m. balandžio 23 d., 23.42 val. nustatytas 2,19 promilių girtumas (b. l. 53).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus laikytina, kad R. P. 2016 m. balandžio 23 d., apie 23 val. B. B. name, (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), svečių kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,19 promilių), kumščiu sudavė vieną kartą sūnui M. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., į kairės pusės veido sritį, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, suėmęs ranka ir ją lenkdamas per alkūnę sutuoktinei D. P. už kaklo, jį suspaudė, taip sukeldamas šeimos nariams, nukentėjusiesiems D. P. ir M. P. fizinį skausmą, todėl tokia R. P. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
R. P. veikoje atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo veikoje atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstama veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Už šią nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė.
Prokurorė prašo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti R. P. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laiką kasdien nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (BK 65, 66 straipsniai).
Kaltinamasis sutinka su prokurorės sprendimu, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos skirti bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 77-79, 80-81).
Byloje yra visos įstatyme numatytos sąlygos užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnis).
Parenkant bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad R. P. padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, jo atžvilgiu nustatyta po viena atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. R. P. administracine tvarka nebaustas (b. l. 57). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes teismas mano, kad prokurorės siūloma bausmės rūšis ir jos dydis yra tinkami, atitinka padarytos veikos pavojingumą, bausmės rūšis parinkta įvertinus kaltinamojo asmenybę.
Įvertinus tai, kad procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, R. P. savo kaltę pripažįsta, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
R. P. ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. balandžio 24 d. 00.30 val. (b. l. 73) iki 2016 m. balandžio 24 d. 13.57 val. (b. l. 74), todėl šis laikino sulaikymo laikas (1 para) įskaitytinas į R. P. skirtiną bausmę .
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 75-76), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o skirtiną bausmę pradėjus vykdyti, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laiką kasdien nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi R. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti, kad jam paskirta galutinė aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės laiką kasdien nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Į R. P. paskirtą galutinę bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. balandžio 24 d. 00.30 val. iki 2016 m. balandžio 24 d. 13.57 val. , t.y. vieną laikino sulaikymo parą , ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
R. P. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti, panaikinti.
Išaiškinti R. P., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo jam dienos, paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.