Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2014-12-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-247-347/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-12-29
Bylos Nr.
1-247-347/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelija Ozolinia
Nukentėjusysis
R. N., E. K., A. P., R. S.
Kaltinamasis
G. R.
Kategorijos
Baudz. byla Nr.1-247-347/2014Nr.65-1-01054-12-8
Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.6.4.5 1.2.4.8.1; 1.2.5.4 1.1.7.2.7; 1.1.10.1
N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 29d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Aurelija Ozolinia,sekretoriaujant Salomėjai Muralienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei,gynėjai adv. Angelei Fominienei,nukentėjusiesiems R. N., E. K., A. P., R. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. R., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 7 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno raj., neteistas,

8 mėn. su turto konfiskavimu;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1d., 140 str. 1d. (2 ep.)

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. 2012m. liepos 22d. laikotarpyje nuo 0 val. 30 min. iki 1 val. 15 min., (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, žodžiu grasino nužudyti ir, demonstruodamas rankoje degaus skysčio balionėlį, grasino padegti nukentėjusiuosius R. S., R. N., A. P. ir E. K., sudavė degaus skysčio balionėliu R. S. į galvos sritį, uždegė rankoje laikytą degaus skysčio balionėlį, nukreipdamas ugnies pliūpsnį į R. S., R. N., A. P. ir E. K., tuo būdu apdegindamas E. K. drabužius, R. N. galvos plaukus, antakius, blakstienas, kairės rankos plaukus, drabužius, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu po grasinimų nužudyti ir padegti, G. R. tyčia sudavė rankoje laikytu degaus skysčio balionėliu nukentėjusiajai R. S. į galvos sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. R. kaltu neprisipažino ir parodė, jog kaltinime nurodytą vakarą jis "baliavojo" su tėvais ir sužinojo, kad R., su kuria jis anksčiau gyveno ir turi dukrytę, yra pas L.. R. su L. stovėjo ant laiptų ir rūkė. Iš pykčio jis pasakė: "Pijoke". Pripažino, kad gal ir sakė: "Užmušiu, padegsiu". Tada kilo konfliktas ir šešiese jį puolė vytis. Prisivijo iki jo tėvų namų, puolė per kaimynų tvorą. Į tėvų teritoriją neįpuolė. Jis tada pasiėmė balionėlį, kad jie nešdintųsi. Tada į tėvų teritoriją įėjo R., K., A.. Norėdamas pagąsdinti, uždegė. Buvo daug dūmų, tamsu. Patikslino: "Kai apdeginau, jie visi buvo už tėvų tvoros". Tuo pačiu nurodė, jog nežino, nuo kurio pliūpsnio apdegino. Tvirtino, jog prieš tai K. sudavė jam pagaliu į galvą, paėmęs jį nuo šiferio tėvų teritorijoje. Prakirto antakį, dėl ko jis kreipėsi į medikus. Netrukus jau aiškino: "Į galvą gavau prie savo tualeto. N. smūgiavo su lazda. Jis buvo už tvoros. Man prakerta galvą ir antakį. Aš nukritau. Tuo tarpu konfliktas baigėsi. Visi nueina pas L.. Aš tada nusiploviau galvą ir pasiėmiau kitą balionėlį, ir grįžau atgal klausyt ką šneka. Nuėjau prie Larisos kiemo tvoros (...) Išgirdau, kad apie mane negerai šneka. Aš tada ant kelio uždegiau liepsną (...) Bėgau namo. Mane vijosi Aidas, R., K.. Paėmė vamzdį, sako: "vis tiek tave užmušiu"... (...) Uždegiau ugnį, paleidau dujas. Nemačiau N., A., K.. Liepsną leidau į viršų. Pasidarė daug dūmų. Parbėgau į kiemą. Jie nesivijo. Konfliktas baigėsi. Nuėjau miegoti". Patvirtino, kad turėjo du balionėlius. Vieną iš jo atėmė. Teigė: "Pirmą sykį buvo ne mūsų teritorijoje". Taip pat patvirtino, kad jį gaudė ir brolis, kurie liepė jam eiti miegoti. Į klausimą, kodėl paėmęs balionėlį, atsakė: "Balionėlį pasiėmiau šiaip, kad apsigint, pagąsdint". Aiškino, kad S. marškinėlių neplėšė, gal ji užsikabinusi už tvoros. Į galvą tvirtino jai nesudavęs. Teigė, jog neturėjo tikslo nužudyti, tik gal buvo įpykęs ir pasakė.

Motyvuojamoji dalis

Be nenuoseklių, prieštaringų kaltinamojo parodymų, kuriuose jis iš dalies pripažįsta kaltę, jo kaltė įrodyta jo paties parodymais, duotais ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais, surinktais byloje, o būtent:

ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. R. kaltu prisipažino ir paaiškino, jog jis, būdamas neblaivus, buvo atėjęs į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, Čekiškėje, norėdamas pasikalbėti su buvusia sugyventine R. S.. Kilus konfliktui tarp jų ir R. N., jis pripažino grasinęs juos nužudyti bei padegti juos ir A. P. bei E. K.. Konflikto eigoje uždegė rankoje laikytą degaus skysčio balionėlį ir nukreipė ugnies pliūpsnį į nukentėjusiuosius, juos apdegindamas. Be to, pripažino balionėliu sudavęs R. S. į galvą. Taip pat paaiškino, kad kai būna išgėręs, būna piktas ir agresyvus;

nukentėjusysis R. N. parodė, jog kaltinime minimą vakarą šventė Aurelijos gimtadienį. Sėdint prie stalo atbėgo mažoji E. ir pasakė, kad G. "deginėja buteliuką". Buvo tamsu, todėl liepsna baisiai atrodė. Vaikai buvo išsigandę. Išėjo į lauką, bet nieko nepamatė, todėl grįžo atgal. Moterys buvo išėjusios į lauką parūkyti. Po to kažkas iš moterų įbėgo ir pasakė, kad muša R.. Lauke girdėjosi riksmai. Jis, A. ir K. nubėgo ginti moterų. Jiems išbėgus, viskas vyko prie "kaimynų pusės". Iki R. namų buvo apie 500 metrų. "Buvo nelinksmas vaizdas, riksmas, plyšta rūbai". Pribėgęs traukė R. nuo R. ir tada visi gavo liūpsnį liepsnos. Tai jau buvo apie 100 metrų nuo R. namų, nes šis bėgo namo. Teigė, jog kalbėjo su R. broliu, kad jį uždarytų, kad taip nesielgtų. Buteliuką iš R. atėmė, gavęs pliūpsnį, visas degdamas. Tada ir trenkė R., nieko nematydamas, bet jautė, kad pataikė. Pripažino, kad vienu metu buvo įbėgę į R. daržą, bet tada buvo tik žodinis konfliktas. Su R. broliu kalbėjo ramiai, prašė nuraminti G.. Jiems grįžus atgal, dar buvo pasirodžiusi liepsna. Kažkas iškvietė policiją.

Ikiteisminio tyrimo metu R. N. davė iš esmės analogiškus parodymus, tačiau teigė, jog jis sudavė R. į ranką, siekdamas iškušti buteliuką ir taip jį išmušė (t.1, b.l.17-18);

nukentėjusioji E. K. parodė, jog vaikai pirmi pamatė, kad kažkas yra lauke. Kaltinamojo dukra pasakė, kad tėtis. G. "kavojosi už medžio". R. buvo ant laiptų. Vyko žodinis konfliktas. R. ėjo link jo, ėmė rėkti. Ji su A. priėjo arčiau ir pamatė, kad jie "tamposi". Ji pašaukė kitus, pradėjo R. ginti. Iš pradžių ji bandė su G. kalbėti gražiuoju, bet G. grasino. Konfliktuojant jie vijosi G. link jo namų. Kai prie G. pribėgo vyrai, jis "paleido balionėlį". Vyras jai liepė eiti namo ir ji nuėjo. Taigia, jog jai buvo stresas, nes nežinia, kas G. gali šauti į galvą. Jis grasino R. padegsiąs ir ji su niekuo kitu negyvensianti. Tą dieną buvo baisu. G. išgėręs būna piktybinis. Jos marškinėliai buvo apsvilę, gal pati juos susiplėšė.

Ikiteisminio tyrimo metu E. K. davė iš esmės analogiškus parodymus, nurodydama, jog į ją liepsna buvo nukreipta ir marškinėliai apdeginti iki pribėgant vyrams (t.1, b.l.22);

nukentėjusioji A. P. parodė, jog vaikai sunerimę pasakė, kad yra atėjęs G. tėtis. Mergaitės jo bijojo, nes ne kartą buvo išgąsdintos jo veiksmų, matydavo jo "durnavojimą". R. išėjo į lauką pirma. Gal po dešimties minučių iš vaikų išgirdo, kad R. muša. Išlėkė į lauką basa. G. buvo kieme nusitvėręs R. už rankų. Ji liepė jam paleisti R., o jis atsakė: "Užsičiaupk, aš tave papjausiu". Flakonėlis tuo metu buvo užkištas už kelnių. G. grasino sudeginsiąs, papjausiąs. Teigė, jog liepsnos pliūpsnis buvo, kai priėjo vyrai. Ji pamatė degantį N.. Pliūpsnių buvo ne vienas. Ji nuvilko N. megztinį. Grįžo namo ir juose jau rado E.. Vėliau G. vėl atėjo antrą kartą pasiėmęs balionėlį. Mojavo juo. Teigia, jog jei būtų priteisti pinigai už padarytą moralinę žalą, juos atiduotų kaltinamojo mergaitei.

Ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus, patvirtindama, jog matė, kaip pirmas liepsnos pliūpsnis pataikė E. K. į krūtinę, o R. S. nenukentėjo. Teigė, jog jis su S. konfliktavo ir toliau. Tamsoje išgirdo S. šauksmą. Tada į jų pusę nubėgo N., Aidas ir K.. Po to vėl pamatė ugnies pliūpsnį ir degančius Na. rūbus. Gesindama drabužius pamatė prie kojų dujų flakonėlį, kurį perdavė vėliau policijai (t.1, b.l.24);

nukentėjusioji R. S. parodė, jog penkiametė dukra pasakė, kad atėjo tėtis. Iš pradžių apsidžiaugė, bet vėliau ji išgirdo, jog dukra sakė, kad jis negeras, nes atėjo girtas. Ji išėjo į lauką, nulipo laiptais ir liepė jam eiti namo. Bet jis pyko, nenorėjo sutikti, kad ji su juo atsisakė gyventi. Sakė: "Aš tave, žiurke, padegsiu. Tu su kitu negyvensi". Dukrytei nepadeda, aiškino, kad ji su savo tėvu "vaiką pasidariusi". Turėjo "už nugaros" flakonėlį, sudavė jai kelis kartus į galvą, suplėšė palaidinę. Jai pasidarė bloga ir ji grįžo namo. Antrą kartą atėjęs '"purškė ugnim į stiklą" ir paskui dingo. Įvykio metu patyrė stresą. Bijo iki šiol. Po minimo įvykio gavo žinutes, kad po teismo bus sudeginta.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. S. aiškino mačiusi ir E. K. apdeginimą, ir kaip užsidegė R. N. drabužiai. To nepatvirtino teismo posėdžio metu. Kiti parodymai - analogiški (t.1, b.l.28);

liudytojas R. K. parodė, jog jis iš pradžių į konfliktą nesikišo, buvo pasilikęs su vaikais. Vėliau išėjo ir jis. Nuėjo pagal garsą į konflikto vietą. Kaltinamasis grasino, kad bus padegimų. Triukšmas buvo didelis. Matė liepsnos fakelą. Kaltinamasis bėgiojo. "Jis tai atbėga, papurškia, nubėga". Vienam buvo apdegintas megztinis, kitam - plaukai. Kažkas balionėlį atėmė. Buvo tariamasi su kaltinamojo broliu, šis ramino Ramanauską;

liudytoja L. B. parodė, jog pobūvis vyko jos namuose. Mergaitės atbėgusios pasakė, kad G. vaikštinėja. Pirma išėjo R. S.. Kilo konfliktas. Girdėjosi riksmas. Tada išlėkė pagelbėti P. ir K.. Po to - vyrai. Ji liko su vaikais. Neilgai trukus grįžo visi. Buvo "suplyšę", N. apdegintos rankos, antakiai. Jie šnekėjo, kad G. "su flakonėliu švaistėsi, kad gavo į kailį";

liudytojas N. R. parodė, jog jis jau miegojo tėvų namuose, kai išgirdo triukšmą. Nusileido laiptais žemyn ir pamatė, kad brolis G. bėgdamas į garažą pasiėmė eterio buteliuką. Jis bandė G. sulaikyti, bet dar ir jam papurškė pliūpsnį. Teigė, jog nesimato ta vieta, kur įvyko konfliktas - tarp ūkinio pastato ir tvoros, bet tuo pačiu teigė, jog "jie jau turėjo pagalius rankose", sakė: "Ateik, G., pakalbėt". Stovėjo trys meterys ir trys vyrai. Nebuvo įėję į teritoriją. Jie buvo už tvoros. "Bet vienas buvo įbėgęs velnias į mūsų teritoriją, medžiojo mano brolį. Tas žmogeliukas buvo mano ūgio, lakstė po sklypą su pagaliu. To asmens nėra salėje. Jis vaikėsi po sklypą mano brolį". Teigė, jog vyrai sakė, kad nori G. pagauti ir surišti, kol atvažiuos policija. Brolis pasakė :"Dinkint iš čia" ir panaudojo flakonėlį, kad jie išeitų. Teigė, jog viską matė jo sesuo, kuri buvo "įtraukta pro tvorą" ir jai liko mėlynės ant rankų. teigė, jog brolis buvo sumuštas. Taip pat pripažino, jog matė, kaip jis apdegino žmones. Pripažino, kad su N. kalbėjo, jog stengsis sulaikyti brolį, kad šis eitų miegoti.

Ikiteisminio tyrimo metu N. R. aiškino, jog brolis G., pasiėmęs dujų flakonėlį, ėjo aiškintis savo santykių su buvusia sugyventine. Teigia, jog pats į kiemą atėjo išgirdęs triukšmą ir pamatęs, kad kažkas vyksta. Matė, kaip brolis uždega vieną asmenį. Tada šalai buvę du vyrai priepuolė prie G. ir jį prispaudė prie žemės. Vyriškiai su pagaliu bandė išmušti flakonėlį iš G. R. rankų, tuo pačiu suduodami jam į galvą. Jis atitraukė brolį. Kuris iš vyrų išmušė flakonėlį, nematė. Viskas vyko labai greitai (t.1, b.l.36);

liudytoja N. D., kaltinamojo sesuo, parodė, jog ji įvykio naktį buvo pas mamą. Pabudo nuo riksmo. Išėjo į lauką ir rado bandą žmonių savo kieme. Ir mušėsi. Patikslino, kad visi vyrai mušė brolį. Po to teigė, jog du vyrai mušė G., pasiėmę pagalį. Brolis N. stengėsi atplėšti brolį nuo kitų vyrų. Teigė, jog pagaliai buvo su vinimis ir pramušė galvą G.. Tvirtino, kad pati nukentėjo nuo R.. Ji pradrėskė jai kaklą. Po to tvirtino, kad vyrai buvo įėję į kiemą, moterys buvo už tvoros. Tuo pačiu pripažino, kad su R. jos pykdavosi. Teigė, jog trečio vyriškio nematė. Trečias buvo jos brolis N.. Taip pat nurodė: "Aš brolį plėšiau nuo tvoros, sakiau :"Einam iš čia" Brolio niekas nelaikė, kodėl jis nėjo iš vietos, nežinau". Aiškino, jog broliui reikėjo siūti galvą, buvo gili žaizda, bet G. nesikreipė, kad susiūtų galvą, pas medikus nevažiavo. Teigė, jog su broliu N. kreipėsi sekančią dieną į policiją Vilkijoje su pareiškimu dėl sužalojimo, bet atsakymo negavo;

kaip matyti iš Vilkijos policijos nuovados 2014-04-24 rašto Nr.20-65-6-S-277 (t.2, b.l.75), nei N. R., nei N. D. dėl sužalojimų 2012-07-22 nesikreipė;

liudytoja N. R. parodė, jog ji pabudo nuo muštynių triukšmo. G. atlėkė su praskelta galva. Kai ji išėjo į lauką, jau nieko nebuvo. Viršugalvis buvo praskeltas. Žaizda buvo kaip perpjauta gal 5-6 cm. Nieko nekvietė. Praplovė "vandeniliu", ji sugijo gražiai. Yra likęs randas. Tuo pačiu patvirtino, kad pas jį yra ne vienas randas. Aiškino, jog iš vaikų sužinojo, kad muštynės vyko per tvorą. Vienas lakstė po kiemą su pagaliu. Dukra sakė, kad ją tampė už plaukų. Nebuvo apdraskyta dukra. Teigė, jog sūnui sesers šuo buvo įkandęs į galvą keliose vietose, kai gyveno su sugyventine, jis gaudavo ir jo nosis buvo sulaužyta. Teigė, jog nežinojo, kad sūnus nešėsi degaus skysčio balionėlius;

įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) Kauno raj., namo teritoriją ir namą, išimtas vyriškas bliuzonas, moteriški marškinėliai, balionėlis su užrašu "Starting fluid", metalinis vamzdis (t.1, b.l.13-16);

išimti daiktai apžiūrėti (protokolas - t.1, b.l.42-46) ir nustatyta, kad rūbuose matyti pradegintos skylės, moteriški marškinėliai suplėšyti. Po apžiūros pagal pakvitavimus rūbai atiduoti savininkams (t.1, b.l. 47-49);

specialisto išvada patvirtina, kad R. N. padaryta poodinė kraujosruva kairiame žaste, kaktos, abiejų smilkinių, abiejų antakių, abiejų akių blakstienų, kairės rankos plaukų galiukų apdegimas. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t.1, b.l.55).

Atsižvelgiant į surinktų įrodymų visumą, sprendžiama, jog byloje yra surinkta surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis G. R. grasino nukentėjusiesiems R. S., A. P., E. K. ir R. N. nužudyti ir padegti bei buvo pakankamas pagrindas manyti, kad šie grasinimai gali būti įvykdyti, nes jis demonstravo tai galintis padaryti naudodamas atvirą ugnį, apdegindamas nukentėjusiųjų E. K. ir R. N. rūbus bei R. N. galvos ir rankos plaukus, be to, už agresyvų algesį, grasinimus buvo baustas administracinėmis nuobaudomis, todėl G. R. veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1d.

Kaip matyti iš liudytojų N. R., N. D. ir N. R. parodymų, jie nuolat besikeičiantys, prieštaringi, netgi prieštaraujantys jų pačių parodymams, nepatvirtinti jokiais kitais objektyviais įrodymais ir net paties kaltinamojo parodymais, todėl vertintini kritiškai ir negali būti pripažinti įrodymais, jog kaltinamasis G. R. tik gynėsi nuo neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu.

Taip pat byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad G. R. tarpusavio konflikto metu sudavė nukentėjusiajai R. S., sukeldamas jai fizinį skausmą, todėl jo padaryta veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d.

Nepasitvirtinusi kaltinimo dalis

G. R. buvo kaltinamas taip pat ir tuo, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, po grasinimų nužudyti ir padegti, tyčia uždegė rankoje laikytą degaus skysčio balionėlį, nukreipdamas ugnies pliūpsnį į R. N. ir tuo padarė R. N. poodinę kraujosruvą kairiame žaste, kaktos, abiejų smilkinių, abiejų antakių, abiejų akių blakstienų, kairės rankos plaukų galiukų apdegimą, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Bylos nagrinėjimo metu nei pats R. N., nei kiti nukentėjusieji ar liudytojai nenurodė fakto, kad G. R. būtų jam sudavęs smūgių. Nukentėjusysis R. N. tokios aplinkybės nenurodė ir teismo medicinos specialistui apžiūros metu.

Teismo medicinos ekspertė nurodo, jog "kaktos, abiejų smilkinių, abiejų antakių, abiejų blakstienų, kairės rankos plaukų galiukų apdegimas nurodo į buvusį kontaktą su aukšstą temperatūrą turinčiu daiktu, galimai liepsna, tačiau tai atskiru sužalojimu nevertinama". Ekepertė nurodo, jog nežymų sveikatos sutrikdymą sudaro tik poodinė kraujosruva kairiame žaste, kuri galėjo būti padaryta 2012-07-22, tačiau , kaip jau minėta, nėra surinkta jokių įrodymų, kad tai i buvo padaryta, tuo labiau kaltinamojo G. R. neteisėtais veiksmais, todėl jis dėl R. N. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo išteisintinas.

Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamojo G. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Sprendžiant G. R. atsakomybės klausimą atsižvelgiama į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis neteistas, tačiau baustas ne kartą administracine tvarka už viešorios tvarkos sutrikdymą, nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, nepriskiriamos prie sunkių, sukeliančių padidintą pavojų visuomenei, taip pat į tai, kad kaltinamasis oficialiai nedirba, tačiau turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir tvirtus socialinius ryšius, taip pat į tai, kad nors ir yra pakaltinamas, tačiau turi psichikos sveikatos sutrikimų, todėl skirtina įstatyme numatyta vienintelė - laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už įstatyme numatytą bausmės vidurkį, atidedant bausmės vykdymą (BK 54 str., 55 str., 61 str., 75 str.).

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis R. N. pareiškė civilinį ieškinį - 75 Lt turtinei žalai atlyginti, nurodydamas, jog tiek kainavo sugadintas džemperis. Kaltinamasis ieškinio neginčija. Ieškinys tenkintinai pilnai.

Nukentėjusioji E. K. civilinio ieškinio nereiškė, nurodė, jog jai padaryta žala nežymi.

Nukentėjusioji A. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo - 3000Lt, nurodydama, jog jai buvo padaryta didžiulė moralinė žala, nes sugadinta jos šventė, patirtas stresas. Taip pat paaiškino, jog ilgai buvo apimta baimės ne tik ji, bet ir jos mažametės dukros. Tačiau nukentėjusioji nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jai ar jos šeimos nariams reikėjo specialistų pagalbos, medikamentų, kad yra kokių nors liekamųjų reiškinių dėl patirto streso. Taip pat atsižvelgiama ir į kaltinamojo turtinę padėtį, realias galimybes. Prašomas atlygintinos neturtinės žalos dydis mažintinas.

Nukentėjusioji R. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000Lt neturtinės ir 20 Lt turtinės žalos atlyginimo. Dėl turtinės žalos atlyginimo -20Lt už marškinėlių sugadinimą ginčo nėra. Neturtinės žalos dydį nukentėjusioji grindžia patirtu stresu, baime, įtampa, tuo labiau, kad grasinimai tęsėsi ir po bylos iškėlimo. Teigė, jog teko kreiptis pas medikus, nes blogai jautėsi, buvo sutrikęs miegas. Vartojo raminamuosius vaistus. Nors nukentėjusioji ir nurodė, kad turėjo sveikatos problemų dėl patirto streso, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie tai patvirtintų. Sprendžiama, kad neturtinės žalos dydis mažintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301-307 straipsniais, 115 straipsniu, Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1ir 2 dalimis,

nusprendžia:

G. R. pripažinti kaltu ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2dalį -laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį - dėl fizinio skausmo sukėlimo R. S. - areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

Subendrinus bausmes BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies 1 punkto tvarka apėmimo būdu paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laikotarpį : nuo 2014m. sausio 16d. iki 2014m. balandžio 11d.

Neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., atidėti 2 (dviejų) metų laikotarpiui, įpareigojant nuetsitąjį:

- per du mėnesius atlyginti nukentėjusiesiems R. N. ir R. S. padarytą turtinę žalą;

- uždrausti šešis mėnesius prisiartinti prie nukentėjusiosios R. S., su ja bendrauti ar ieškoti su ja ryšių;

- neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 67 str., 72¹ str., 75 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo R. N. - išteisinti (BPK 3 str. 1d. 1p.)

Kardomąją priemonę - namų areštą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti G. R. asmens tapatybės kortelę Nr.11611562 (t1, b.l.156).

Civilinius ieškinius tenkinti dalinai.

Priteisti iš G. R.:

R. N. naudai 75 Lt/22 EUR (septyniasdešimt penkis litus/dvidešimt du eurus) turtinei žalai atlyginti;

A. P. naudai - 500 Lt/ 145 EUR (penkis šimtus litų/šimtą keturiasdešimt penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti;

R. S. naudai - 20 Lt/6 EUR (dvidešimt litų/6 eurus) turtinei žalai ir 500Lt/145 EUR (penkis šimtus litų/šimtą keturiasdešimt penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus - degaus skysčio balionėlį ir metalinį vamzdį (saugomus Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK, kvitų B serija BBB Nr.032472 irNr.032474) sunaikinti, CD su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje (t.1, b.l.14).

G. R. asmens sveikatos istoriją grąžinti Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centrui.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Aurelija Ozolinia