Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2011-03-01 · Civilinė byla Nr. 2A-167-467/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-03-01
Bylos Nr.
2A-167-467/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pran.), Neringa Švedienė, Andžej Maciejevski
Atsakovas
UADB „Ergo Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų vandentiekis“
Ieškovas
J. L., Druskininkų vandens pramogų
Kategorijos
  • 44.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-167-467/2011Procesinio sprendimo kategorijos 44.2.1.; 44.5.2.8.; 44.6.; 121.18.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

kolegijos teisėjų Neringos Švedienės, Andžejaus Maciejevskio,sekretoriaujant Silvijai Rimavičiūtei,dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Arūnui Petrauskui,atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ atstovui adv. Donatui Skebui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo J. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Ergo Lietuva“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų vandentiekis“ dėl žalos ir palūkanų priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas J. L. 2008 m. liepos 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti aš atsakovų UADB „Ergo Lietuva“ ir UAB „Druskininkų vandentiekio“ solidariai ieškovo naudai 5820,40 Lt turtinei žalai atlyginti, 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog 2007 m. liepos 19 d. ieškovas Druskininkų vandens pramogų parke, priklausančiame atsakovui UAB „Druskininkų vandentiekiui“, leisdamasis vandens kalneliu „Ekstremalusis“, patyrė sveikatos sužalojimą: dešinės pėdos padikaulio lūžį bei kairės kojos čiurnos raiščių dalinį plyšimą. Patirtos traumos faktą liudija Druskininkų ligoninės priėmimo skyriaus medicininių dokumentų 2007-07-19 išrašas ir MRU teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto 2007 m. rugpjūčio 16 d. išvada. Dėl patirtos traumos ieškovas šešias savaites negalėjo savarankiškai judėti, dirbti, kentė didžiulius skausmus, o kojos įtvarą nešiojo keturis mėnesius. Dėl žalos atlyginimo ieškovas 2007 m. liepos 25 d. kreipėsi į UAB „Druskininkų vandentiekį“, tačiau 2007 m. rugpjūčio 1 d. gavo atsakymą, kad UAB „Druskininkų vandentiekis“ filialo „Druskininkų vandens pramogų parko“ veiklos civilinė atsakomybė yra apdrausta draudimo bendrovėje „Ergo Lietuva“, todėl nukentėjusysis dėl žalos atlyginimo turi kreiptis į draudimo bendrovę. Tačiau UADB „Ergo Lietuva“ 2007 m. lapkričio 15 d. raštu atsisakė atlyginti žalą, motyvuodamas tuo, kad įvykis, kurio pasėkoje ieškovas susižalojo sveikatą, nepripažintinas draudiminiu, kadangi ieškovas, leisdamasis vandens kalneliu, tariamai neišlaikė taisyklingos kūno padėties, pats yra kaltas dėl susižalojimo. Ieškovas su tokia atsakovo išvada nesutinka, mano, jog nagrinėjamu atveju taikytinas CK 6.266 straipsnis, nes dėl Druskininkų vandens pramogų parko konstrukcijų trūkumo ieškovas patyrė traumą. Faktai, jog ši įmonė turi leidimus eksploatuoti vandens pramogų parko konstrukcijas, sertifikatus, liudijančius konstrukcijų atitikimą norminiams reikalavimams, jog įmonės personalas atlieka bandomuosius nusileidimus ir pan., nėra pakankami konstatuoti, kad įvykio, kai buvo sužalota ieškovo sveikata, metu atsakovo veika buvo teisėta. Viešasis interesas reikalauja, jog asmuo, teikiantis viešas paslaugas ir eksploatuojantis įrangą, skirtą ekstremaliems pojūčiams patirti ir leidžiantis už atlyginimą naudotis, privalo įgyvendinti padidintus saugumo reikalavimus ir privalo atitikti padidintus rūpestingumo kriterijus. Civilinė atsakomybė atsiranda UAB „Druskininkų vandentiekis“ neįvykdžius įstatyme nustatytos pareigos užtikrinti klientų saugumą ir šios pareigos pažeidimas sudarė sąlygas žalai atsirasti. UAB „Druskininkų vandentiekis“ neužtikrino, kad klientas, nusileidęs specialiai įrengtais vandens nusileidimo kalneliais, bus saugiai sustabdytas stabdymo vonioje. Nukentėjusysis buvo blaivus, laikėsi UAB „Druskininkų vandentiekio“ darbuotojų nurodymų, t.y. neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Ieškovas sumokėjo atsakovui atlyginimą už leidimąsi vandens kalneliais ir pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas įgyvendins tiesioginę savo funkciją ir pareigą - užtikrinti saugų nusileidimą. Įvykio metu ieškovas buvo preliminariai susitaręs dėl darbo statybos įmonėje, tačiau dėl patirtų sužalojimų buvo nedarbingas keturis mėnesius. Šiuo laikotarpiu jis minimaliai būtų gavęs 5820,40 Lt pajamų, kurias prarado atsitikus nelaimei. Sužalojimas ieškovui sukėlė daug fizinio skausmo, emocinį šoką, sveikatos bei darbingumo netekimą, įvairius nepatogumus buityje, depresiją bendravimo galimybių sumažėjimą, pareikalavo daug materialinių išlaidų, jo bei šeimos narių laiko ir kantrybės gydymo ir reabilitacijos metu. Sužalojimo pasekmės (nuolat besikartojantys kojos skausmai, poreikis vartoti nuskausminamuosius vaistus) jaučiamos ir šiuo metu. Ieškovas, atsižvelgęs į infliacijos augimo tempus ir tendencijas, įvertinęs CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, neturtinės žalos dydį vertina 50000 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovai UADB „Ergo Lietuva“ ir UAB „Druskininkų vandentiekis“ su ieškiniu nesutiko ir atsiliepimuose į ieškinį prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, jog ieškovo sužalojimas gali būti pripažintas draudiminiu įvykiu tik tokiu atveju, jei atsirastų draudėjo (UAB „Druskininkų vandentiekis“) civilinė atsakomybė. Tačiau šios bendrovės civilinė atsakomybė dėl ieškovo sužalojimo nėra nustatyta. UAB „Druskininkų vandentiekis“ teikė paslaugas - galimybę naudotis konstrukcijomis - vandens kalneliais, kurie neturėjo trūkumų, atitiko teisės aktais nustatytus reikalavimus, buvo atlikti visi reikiami profilaktiniai takelių patikrinimai. Asmuo, besilankantis aktyvaus poilsio vietose, prieš pasinaudodamas teikiamomis vandens pramogų paslaugomis, pats turi įvertinti savo fizines galimybes, numatyti riziką, galinčią kilti dėl konkrečios pramogos ekstremalaus pobūdžio ir laipsnio, atsižvelgiant į asmeninį gebėjimą visą nusileidimo laiką tinkamai vykdyti privalomus saugaus nusileidimo reikalavimus. Verslo subjektui (UAB „Druskininkų vandentiekis“) yra keliami didesni apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai nei fiziniam asmeniui, tačiau tai nereiškia, kad fizinis asmuo, nusprendęs pasirinkti aktyvaus poilsio būdą, yra atleidžiamas nuo bendrųjų saugaus elgesio taisyklių, rūpestingam žmogui keliamų elgesio reikalavimų. Ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, jo teiginiai dėl susižalojimo aplinkybių yra neparemti jokiais įrodymais. Bylos dokumentais ir ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtinta, kad atrakcionas „Ekstremalusis“ yra saugus, atitinka jam keliamus reikalavimus. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad ieškovas iš pradžių sėkmingai nusileido takeliu, bet, čiuoždamas antrą kartą, pradėjo ieškoti dar aštresnių pojūčių bei galimybių dar labiau padidinti čiuožimo greitį, todėl atsistūmė rankomis, nesilaikė instruktoriaus nurodytos kūno padėties. Tai lėmė kilusias pasekmes - ieškovas nuslydo vandens paviršiumi, trenkėsi į sienelę. Naudojimosi atrakcionu taisyklės yra viešai paskelbtos, piktogramomis išreikšti priminimai apie saugų elgesį šliuožimo metu yra iškabinti ir prie paties atrakciono. Ieškovas pažeidė parko vidaus taisykles, kadangi nesilaikė teisėtų instruktoriaus nurodymų, slydo kitokia pozicija, negu nurodyta informacijoje prie nusileidimo kalnelio (taisyklių 1.2, 2.10 punktai). Toks pažeidimas vertintinas kaip ieškovo didelis neatsargumas. Tarp UADB „Ergo Lietuva“ draudėjo UAB „Druskininkų vandentiekio“ veiklos ir ieškovo sužalojimo nėra priežastinio ryšio, sužalojimas įvyko dėl paties ieškovo neatsargių veiksmų. Preliminarus susitarimas dėl įsidarbinimo nėra pagrįstas jokiais įrodymais ir nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas būtų tikrai gavęs statistinį darbo užmokestį. Ieškovo įvardinta neturtinės žalos suma yra neadekvati ir nepagrįsta.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog aplinkybę, kad ieškovas elgėsi itin nerūpestingai, patvirtino liudytoja apklausta instruktorė ir tai aiškiai matyti iš teismo posėdžio metu peržiūrėtos filmuotos medžiagos. Išnagrinėjęs visus rašytinius įrodymus, išklausęs liudytojų paaiškinimų, peržiūrėjęs filmuotą medžiagą, teismas padarė išvadą, kad ieškovas sužalojimus patyrė dėl savo paties didelio neatsargumo, pažeisdamas UAB „Druskininkų vandentiekio“ nustatytas pramogų parko taisykles, todėl tarp atsakovo veiklos ir ieškovo sužalojimo nėra priežastinio ryšio, tuo pačiu įvykis negali būti pripažintas draudiminiu ir nėra pagrindo UAB „Ergo Lietuva“ atlyginti žalą ieškovui.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas J. L. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad byla buvo nagrinėjama atsainiai ir labai ilgai, teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnyje keliamų reikalavimų. Atsakovas UAB „Druskininkų vandentiekis“ yra verslininkas ir atsako be kaltės pagal objektyviosios civilinės atsakomybės taisyklę (CK 6.256, 6.266 str.). Ieškovo patirtos žalos, naudojantis Druskininkų vandens pramogų parko konstrukcijomis, faktas yra akivaizdus ir niekieno neginčijamas. Teismas, nustatęs objektyviosios civilinės atsakomybės sąlygas, turėjo tik patikrinti, ar byloje nėra CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytų atsakovo civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių. Tačiau atsakovai neįrodinėjo nenugalimos jėgos, taipogi neteigė, kad ieškovas tyčia siekė patirti traumą. Teismas šiomis aplinkybėmis sprendimo negrindė. Teismo sprendimo dalis, kurioje aprašomi atsakovo UAB „Druskininkų vandentiekis“ valdomų pramogų parko konstrukcijų atliekamos profilaktikos, sertifikavimas ir pan., neturi esminės reikšmės, nes ieškovas nereiškė reikalavimo uždaryti parką dėl konstrukcijų trūkumų. Atsakovas visais atvejais privalo užtikrinti saugią paslaugą, nežiūrint į tai, ar konstrukcijos su trūkumais ar be jų (LR potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 3 str. 1 d. 10 p., 10 str. 1 d., 10 str. 2 d. 7 p.). Sprendime teismas nurodo nukentėjusiojo veiksmuose buvus didelio neatsargumo, tačiau kuo jis konkrečiai pasireiškė, nenurodė. Teismas nekonkretizavo, kokio instruktoriaus, kokio nurodymo, kada duoto ieškovas nevykdė. Teismo teiginys, kad ieškovas slydo kitokia pozicija, yra visiškai nepagrįstas, kadangi visi apklausti liudytojai (atsakovo darbuotojai) parodė, jog ieškovas kalneliu slydo, gulėdamas ant nugaros, kojomis į priekį, t.y. būtent taip, kaip nurodo taisyklės ir grafinė informacija. Filmuota medžiaga teismo posėdyje nebuvo peržiūrėta, todėl teismo teiginys, kad ši medžiaga patvirtina nerūpestingą ieškovo elgesį, neatitinka tikrovės. Atsakovo atstovų komisijos 2007 m. liepos 20 d. protokole yra tik nutarta, jog ieškovas neišlaikė taisyklingos kūno padėties, tačiau nei kuo ta padėtis pasireiškė, nei kodėl taip nutarta, iš protokolo nėra aišku. Ieškovo veiksmas - atsistūmimas rankomis, nėra uždraustas Vandens pramogų parko taisyklėse ar instrukcijose, atsistumti rankomis nedraudė ir instruktoriai. Leidžiamas elgesys negali būti pripažintas ypač nerūpestingu. Be to ranktūriai ir yra įmontuoti tam, kad horizontalioje kalnelio dalyje sėdintis asmuo, atsistumdamas rankomis, galėtų pradėti judėti. Teismas nepagrįstai teigia, jog ieškovas pažeidė UAB „Druskininkų vandentiekis“ direktorės 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.89 patvirtintų taisyklių 1.2 ir 2.10 punktus.

Atsiliepimas

Atsiliepimuose į apeliacinį skundą atsakovai UADB „Ergo Lietuva“ ir UAB „Druskininkų vandentiekis“ prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti galioti. Nurodo, jog apelianto argumentai, kad teismas per ilgai nagrinėjo bylą, paskyrė per daug posėdžių, tarp posėdžių buvo pernelyg ilgi laiko tarpai, yra nesusiję su CPK 329 straipsnyje numatytais sprendimo panaikinimo pagrindais. Teismo sprendimas yra motyvuotas, jame aiškiai išdėstyti argumentai, kuriais remdamasis, teismas atmetė ieškinį. Apelianto nurodyti teisės aktai CK 6.256 ir 6.266 straipsniai, LR potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas nustato prievolę atlyginti padarytą žalą tik tuo atveju, jei įrenginiai, statiniai buvo eksploatuojami netinkamai, nesaugiai, o taip pat, jei šie įrenginiai, konstrukcijos sugriūna ar turi kitų trūkumų. Ieškovas suabsoliutina atsakovo pareigas, eliminuodamas Vandens pramogų parko lankytojo pareigą elgtis atsargiai, griežtai laikytis naudojimosi taisyklių ir vengti beatodairiškų veiksmų, keliančių pavojų jam pačiam. Byloje neįrodyta, kad atsakovo naudojamos konstrukcijos yra nesaugios arba kad atsakovas netinkamai, nesaugiai jas eksploatavo. Ieškovas naudojosi ekstremalaus pobūdžio atrakcionu ir negalėjo tikėtis, kad tokia pramoga nekelia jokios rizikos. Atsakovas ėmėsi pakankamai nuo jo priklausančių priemonių rizikai minimalizuoti. Ieškovas pažeidė parko vidaus taisykles, kadangi nesilaikė teisėtų instruktoriaus nurodymų, slydo kitokia pozicija, negu nurodyta informacijoje prie nusileidimo kalnelio. Toks pažeidimas yra vertintinas kaip ieškovo didelis neatsargumas. Druskininkų policijos komisariate buvo atliktas ikiteisminis tyrimas pagal ieškovo 2007 m. liepos 19 d. pareiškimą dėl nesunkaus jo sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo, tačiau jis 2007 m. spalio 17 d. prokuroro nutarimu nutrauktas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo J. L. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas apskųstajam teismo sprendimui panaikinti ir ieškiniui patenkinti iš dalies.

CPK 178 straipsnis įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti, kad teismas pažeidė nurodytas proceso taisykles ir principus.

Byloje vyksta ginčas, ar atsakovui UAB “Druskininkų vandentiekis”, kurio filialo „Druskininkų vandens pramogų parko“ veiklos civilinė atsakomybė yra apdrausta draudimo bendrovėje „Ergo Lietuva“, bei atitinkamai atsakovui UADB „Ergo Lietuva“, kaip civilinės atsakomybės draudikui, atsirado pareiga atlyginti ieškovui dėl įvykio Druskininkų vandens pramogų parke patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp UADB „Ergo Lietuva“ draudėjo UAB „Druskininkų vandentiekio“ veiklos ir ieškovo sužalojimo nėra priežastinio ryšio, sužalojimas įvyko dėl paties ieškovo neatsargių veiksmų, todėl atmetė ieškinį dėl ieškovo patirtos žalos atlyginimo. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo tokį teismo sprendimą panaikinti ir jo ieškinį patenkinti, motyvuodamas tuo, jog teismas pažeidė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantui.

CK 6.248 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Minėtame CK straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad kaltė yra viena iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų, bei numatyta, kad įstatymai ar sutartys gali numatyti šios bendrosios taisyklės išimtis. Tačiau CK 6.270 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė asmens, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t.t.). Toks asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. CK 6.256 straipsnio 4 dalis nustato, jog, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovas UAB „Druskininkų vandentiekis“ yra verslininkas, kurio veikla susijusi su didesnio pavojaus šaltinio naudojimu, ir atsako be kaltės pagal objektyviosios civilinės atsakomybės taisyklę (CK 6.256, 6.266 str.). Ieškovo patirtos žalos, naudojantis Druskininkų vandens pramogų parko konstrukcijomis, faktas yra akivaizdus ir niekieno neginčijamas. Ieškovas nusipirko bilietą, sumokėjo atsakovui atlyginimą už leidimąsi specialiai įrengtais vandens kalneliais ir pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas įvykdys prievolę – užtikrinti saugų nusileidimą ir saugų sustabdymą sustabdymo vonioje. Nukentėjusysis buvo blaivus, laikėsi Vandens pramogų parko taisyklių bei darbuotojo nurodymų, t.y. neatliko jokių neteisėtų ar nerūpestingų veiksmų. Taigi, nustačius objektyviosios civilinės atsakomybės sąlygas, būtina tik patikrinti, ar byloje nėra CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytų atsakovo civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovai neįrodinėjo nenugalimos jėgos aplinkybių, taip pat netvirtino, kad ieškovas tyčia siekė patirti traumą. Pirmosios instancijos teismas šiomis aplinkybėmis sprendimo ir negrindė ir priimdamas sprendimą, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog atsakovai neįrodė nė vienos aplinkybės (nenugalimos jėgos ar ieškovo (nukentėjusio) tyčios ar didelio neatsargumo) egzistavimo, kuri sudarytų pagrindą atleisti juos nuo civilinės atsakomybės. Pažymėtina, jog Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros 2007 m. Spalio 17 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.70-1-00193-07 nėra konstatuota, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl to, jog dėl įvykio yra kaltas pats nukentėjusysis (ieškovas). Apskritai nė viename objektyviame rašytiniame įrodyme nėra konstatuotas ieškovo didelis neatsargumas, tyčia ar nenugalima jėga, kuriems esant galima būtų atleisti atsakovus nuo civilinės atsakomybės. Taip pat atsakovai į bylą nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo didelio neatsargumo ar tyčios egzistavimą (CPK 12 str. ir 178 str.). Tuo tarpu teismo sprendimo motyvai dėl atsakovo UAB „Druskininkų vandentiekis“ valdomų pramogų parko konstrukcijų atliekamos profilaktikos, sertifikavimo ir pan., nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, kadangi ieškovas savo ieškinio reikalavimų ir negrindė vandens pramogų parko konstrukcijų trūkumais. Pažymėtina, jog atsakovo valdomų pramogų parko konstrukcijų eksploatavimo pažeidimų nustatymas yra aktualus keliant klausimą dėl baudžiamosios ar administracinės atsakomybės, tačiau, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, pakanka nustatyti faktą, jog būtent atsakovo valdomas didesnio pavojaus šaltinis sukėlė ieškovui žalą. Be to atsakovas visais atvejais privalo užtikrinti saugią paslaugą, nežiūrint į tai, ar konstrukcijos su trūkumais ar be jų. Tokios nuostatos įtvirtintos ir specialiame LR potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatyme (3 str. 1d. 10 p., 10 str. 1 d., 10 str. 2 d. 7 p.).

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, nors sprendime ir konstatavo nukentėjusiojo (ieškovo) veiksmuose didelį neatsargumą, tačiau kuo jis konkrečiai pasireiškė, nenurodė, nekonkretizavo, kurio konkrečiai parko instruktoriaus ir būtent kokio duoto nurodymo ieškovas nevykdė. Teismo teiginys, kad ieškovas slydo kitokia pozicija, nei reikalaujama, prieštarauja byloje apklaustų liudytojų (atsakovo darbuotojų) parodymams, iš kurių matyti, jog ieškovas kalneliu slydo, gulėdamas ant nugaros, kojomis į priekį, t.y. būtent taip, kaip ir buvo nurodyta taisyklėse bei grafinėje informacijoje. Byloje nepaneigta, jog būtent gulėdamas ant nugaros, ieškovas ir patyrė traumą. Filmuota medžiaga šios aplinkybės nepaneigia, kadangi ji nėra pakankamai informatyvi. Atsakovo sudarytos komisijos 2007 m. liepos 20 d. protokolo išvada, kad ieškovas neišlaikė taisyklingos kūno padėties, vertintina kritiškai, kadangi joje nėra aptarta nei kuo ta padėtis pasireiškė, nei kuo remiantis tokia išvada padaryta. Atsakovų tvirtinimas, kad neatsargus ieškovo veiksmas buvo atsistūmimas rankomis, nėra pagrįstas, kadangi toks veiksmas nėra draudžiamas nei Vandens pramogų parko taisyklėse ar instrukcijose, to nepatvirtino ir apklausti atsakovo instruktoriai. Dėl to nedraužiamą arba leistiną elgesį vertinti kaip ypač nerūpestingą nėra pakankamo pagrindo. Be to ranktūriai ir yra įmontuoti tam, kad horizontalioje kalnelio dalyje sėdintis asmuo, atsistumdamas rankomis, galėtų pradėti judėti. Todėl kliento atsistūmimas rankomis negali būti vertinamas kaip neteisėtas arba itin nerūpestingas. Dėl to skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas pažeidė UAB „Druskininkų vandentiekis“ direktorės 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.89 patvirtintų taisyklių 1.2 punktą, pagal kurį lankytojas privalo vykdyti visus teisėtus instruktoriaus nurodymus, ir 2.10 punktą, pagal kurį lankytojui draudžiama slidinėti kitomis pozicijomis, išskyrus kaip nurodyta informacijoje prie nusileidimo kalnelio bei kaip nurodo instruktorius starto vietoje, kadangi tokie pažeidimai nebuvo įrodyti (CPK 185 str.). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovo didelį neatsargumą, o iš byloje esančių įrodymų visumos labiau tikėtina, jog ieškovo veiksmuose didelio neatsargumo nebuvo (CPK 176-185 str.). Remdamasi šia išvada, logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei vadovaudamasi savo vidiniu įsitikinimu ir atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktika, kad: „civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo”(2008 m. spalio 6 d. nutartis c.b. 3K-3-447/2008), teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu ieškovo apeliacinio skundo argumentą, jog atsakovai negali būti atleisti nuo civilinės atsakomybės, nes jie neįrodė ieškovo tyčios ar didelio neatsargumo ar nenugalimos jėgos. Taigi ieškovas turi teisę į žalos atlyginimą įstatymų numatyta tvarka, nes įvykis pripažintinas draudiminiu ir UADB „Ergo Lietuva“ privalo atlyginti žalą ieškovui.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šioje byloje ieškovas reikalauja atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią sudaro 5820,40 Lt minimalių pajamų, kurias jis būtų gavęs dirbdamas, bet prarado (negavo) atsitikus nelaimei, ir 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Turtinę žalą ieškovas įrodinėja tuo, jog iki įvykio jis buvo preliminariai susitaręs dėl darbo statybos įmonėje, nes jis yra diplomuotas statybininkas, tačiau dėl patirtų sužalojimų buvo nedarbingas keturis mėnesius. Ieškovas tvirtina, kad tuo laikotarpiu jis minimaliai būtų gavęs 5820,40 Lt pajamų (4 mėnesiai po 1455,10 Lt), kurias jis skaičiuoja imdamas Statistikos departamento prie LRV duomenis apie 2007 m. 3 ketvirčio vidutinį mėnesio atlyginimą, kuris atskaičius mokesčius buvo 1455,10 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas prašomos priteisti turtinės žalos neįrodė (CPK 178 str.), kadangi į bylą nebuvo pateigta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog ieškovas iki įvykio buvo susitaręs dėl darbo konkrečioje statybos įmonėje, t.y. neįrodė, jog patirti sužalojimai buvo vienintelė priežastis, dėl kurios jis negalėjo dirbti konkrečioje įmonėje.

CK 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Bylos medžiaga tvirtina, kad 2007 m. liepos 19 d. ieškovas Druskininkų vandens pramogų parke, priklausančiame atsakovui UAB „Druskininkų vandentiekiui“, leisdamasis vandens kalneliu „Ekstremalusis“, patyrė sveikatos sužalojimą: dešinės pėdos padikaulio lūžį bei kairės kojos čiurnos raiščių dalinį plyšimą. Patirtos traumos faktą liudija Druskininkų ligoninės priėmimo skyriaus medicininių dokumentų 2007-07-19 išrašas, MRU teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto 2007 m. rugpjūčio 16 d. išvada, ikiteisminio tyrimo medžiaga. Šio fakto neneigia ir neginčija atsakovai. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas šiuo atveju turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jo pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina į tai, kad ieškovui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patirti sužalojimai nepaliko sunkesnių pasekmių, nepakenkė ieškovo darbingumui, ieškovas nepateikė teismui jokių gydytojų išvadų ar pažymų, kad patirti sužalojimai pakenkė jo kvalifikacijai. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų, dėl įstatyme (CK 6.250 str. 2 d.) įtvirtintų kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, ne visada objektyviai galima surinkti, todėl teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinės žalos atlyginimo specifika pasireiškia tuo, jog jos dydžio neįmanoma tiksliai nustatyti ir neįmanoma nukentėjusiojo asmens grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį, todėl šiuo atveju visiškas žalos atlyginimo principas, įtvirtintas LR Konstitucijos 30 straipsnyje, visa apimtimi netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-371/2003; 2005-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-604/2005; 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-357/2008 ir kt.). Nepaisant to, įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., todėl teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo asmens neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 8 d. nutartyje (civilinė byla 3K-3-364/2007) yra konstatavęs, kad: „pagal Sveikatos sistemos įstatymą asmens sveikata suprantama ne tik pagal tai, kad nėra ligų, fizinių defektų, bet ir atsižvelgiant į psichinę, dvasinę, socialinę asmens gerovę [...]“. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, konstatuoja, kad šiuo atveju teisingas ir pagrįstas ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 4000 Lt, t.y. būtent toks piniginės kompensacijos dydis yra pakankama ir teisinga piniginė satisfakcija ieškovui (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ieškiniui išnagrinėti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperduodama bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priima naują sprendimą, vadovaudamasi aukščiau aptartomis aplinkybėmis ir įrodymais bei teisės nuostatomis (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Nustačius, jog yra įstatyme numatyti pagrindai ieškiniui tenkinti iš dalies, teisėjų kolegija priteisia ieškovo J. L. naudai iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ 4000 Lt neturtinės žalos, o kitoje dalyje ieškinį atmeta kaip neįrodytą.

Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują sprendimą, šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (ieškinys patenkintas apie 7 procentus) priteisiamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos valstybei (CPK 79, 88, 93, 96 str.) – ieškovui iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ priteisiama 413 Lt advokato pagalbai apmokėti (b.l. 10, t.1), atsakovui iš ieškovo – 140 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 105 Lt ekspertizės išlaidų. Kadangi ieškovas šioje byloje nuo žyminio mokesčio yra atleistas (CPK 83 str. 1 d. 3 p.), patenkinus apeliacinį skundą iš dalies iš atsakovo priteistina 120 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.) ir 102,60 Lt pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti ieškovo J. L. (a.k. (duomenys neskelbtini)) naudai iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ (į.k. 110012799) 4000 (keturis tūkstančius) Lt neturtinės žalos ir 413 (keturis šimtus trylika) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. L. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 140 (vieną šimtą keturiasdešimt) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 105 (vieną šimtą penkis) Lt ekspertizės išlaidų atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ (į.k. 110012799) naudai.

Priteisti iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ (į.k. 110012799) valstybei 120 (vieną šimtą dvidešimt) Lt žyminio mokesčio ir 102 (vieną šimtą du) Lt 60 ct pašto išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Neringa ŠvedienėAndžej Maciejevski