- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-12-05
- Bylos Nr.
- 1-216-805/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- V. P.
- Nukentėjusysis
- O. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.16.1.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Gitanai Kaupei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, profesinio išsilavinimo, dirbanti Jiezno žmonių su negalia sąjungoje, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamoji V. P. 2017 m. kovo 21 d. nuo 13.00 val. iki 17.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, O. P. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš šeimos narį – motiną O. P., sugriebė motinai už abiejų rankų, stipriai suspaudė jas, O. P. rankomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajai į krūtinę, pastūmė O. P., dėl ko nukentėjusioji nugriuvo ir į lovos atlošą susitrenkė galvą, t. y. nukentėjusiajai O. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejuose dilbiuose, kairiame rieše, abiejose plaštakose, odos nubrozdinimais kairiame dilbyje, dešinėje plaštakoje.
Kaltinamoji V. P. kaltės nepripažino. Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad mamos nestūmė, o tik paėmė ją už rankų, nes ši griebė už akių. Parodė, kad buvo antradienis, kovo 21 d., apie 13 val, paskambinusi mama pasakė, kad jai reikia pas daktarą. Pas mamą ji atvažiavo 16.30 val., tačiau mama pareiškė, kad pas daktarus nevažiuos. Abi sėdėjo ir kalbėjo apie buvusią brolienę, prašė, kad neprekiautų pilstuku. Kaltinamoji parodė, kad, nenorėdama pyktis, išėjo į lauką, pavaikščiojo ir sugrįžo. Durys buvo užkabintos. Mama atkabino duris ir kirto per veidą, nes yra ūmaus būdo, sakė, kad eis sudaužyti jos mašiną, pataikė lazda į koją. Kaltinamoji atėmė lazdą, tačiau mama pasiėmė kitą. Kadangi mama nustvėrė ją viena ranka, parodė, kad galėjo ją pastumti. Kai kita ranka už akių griebė, tada ji suėmė motiną už riešų, trumpai palaikė, klausė kas jai darosi. Mama nenugriuvo. Viskas vyko virtuvėje. Klausė mamos, kas jai yra, prašė, kad ją paleistų. Mama paleido ir tada ji atbula atsitraukė ir išėjo. Nurodė, kad negalėjo būti motinai įdrėskimas nuo paėmimo už rankų, trumpai palaikė už rankų, nuo to galėjo atsirasti tik kraujosruvos. Nežino konflikto priežasties, mama ją terorizavo. Kraujosruvos pas mamą būna visada, ji sakydavo, kad pajautus skausmą atsiranda kraujosruva. Brolis paskambinęs kaltinamosios sūnui pasakė, kad ji važiuotų atsiprašyti mamos. Brolis sus mama į namus pasikvietė policiją ir parašė pareiškimą, brolis nusivežė mamą į darbą, specialistai padarė „abdukciją“.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu V. P. kalta neprisipažino ir parodė (b. l. 66-67), kad 2017 m. kovo 21 d. apie 13.00 val. jai paskambino mama O. P., kuri sakė, kad serga, prašė nuvežti pas gydytojus. Tą pačią dieną, apie 17.00 val., viena nuvažiavo į mamos namus, esančius (duomenys neskelbtini). Motina parodė savo pilvą, kur buvo gumbas, tačiau pas gydytojus važiuoti atsisakė. Jos abi kalbėjo bendromis temomis. Pokalbio metu ji paklausė mamos ar galės paimti burokėlių. Motina nieko nesakė. Netrukus ji iš namo išėjo į kiemą. Po 10 min. ėjo į namą ir pamatė, kad kambario durys užkabintos iš vidaus. Nežino dėl kokių priežasčių mama užkabino kambario duris. Paklausė kas atsitiko, kodėl durys užkabintos, paklausė ar mama duos rūsio raktus. O. P. atkabino kambario duris ir be jokios priežasties kumštimi smogė jai vieną smūgį į smakrą. Jokio sužalojimo motina jai nepadarė, tačiau pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais ir paėmusi lazdą smogė. Ji suspėjo pagauti lazdą ir ją atėmė, padėjo virtuvėje. O. P. sakė, kad sudaužys jos automobilį. Ji bandė praeiti, bet tuo metu mama suėmė ją už striukės kapišono raištelių laikė, tempdama link savęs. Ji prašė paleisti ir rankomis suėmė mamai už abiejų rankų riešų, bandė atitraukti nuo savęs. Nemano, kad galėjo sužaloti ar sukelti fizinį skausmą. O. P. visą laiką ją vadina necenzūriniais žodžiais. Kai tik mama ją paleido, iš karto išėjo iš jos namų. Ji mamai nesmogė, jos nestūmė, nepurtė, mama nebuvo nugriuvusi. Mamai fizinio skausmo nesukėlė, jos nesužalojo. 2017 m. kovo 23 d. policijos pareigūnai ją sulaikė kaltindami smurtu mamos atžvilgiu. Jaučiasi nepagrįstai kaltinama, nes jokio nusikaltimo nepadarė, nežino kokiomis aplinkybėmis buvo sužalota mama.
Nukentėjusioji O. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad V. P. yra jos dukra. Niekas dukros tą sykį neprašė, kad atvažiuotų, ji pati atvažiavo, išvadino ją necenzūriniais žodžiais ir nuėjo į rūsį. Nukentėjusioji tada nuėjo į užpečkį. Dukra, atėjusi iš rūsio, vėl vadino motiną necenzūriniais žodžiais, baksnojo jai su ranka, todėl ji kirto galais pirštų ir pataikė dukrai į barzdą. Parodė, kad dukra tada ją stūmė abiem rankom į krūtinę, nuo ko ji nukrito nugara ant sofos. Lazdelės rankose neturėjo. Nugara buvo ant minkštos dalies, o galva pataikė į medinį kraštą, susimušė galvą, nuo griuvimo ant sofos jautė skausmą. Kai ji atsistojo, dukra suėmė ją už rankų. Paaiškino, kad, kai dukrai kirto, ši ją suėmė už abiejų riešų, suspaudė ir tąsė, tampė per prievartą, suimtomis nukentėjusiosios rankomis kaltinamoji daužė jai į krūtinę, norėjo nukentėjusiąją ištįsti į lauką. Parodė, kad kaltinamoji nusitempė nukentėjusiąją į kitą kambarį, nepaleisdama riešų. Nukentėjusioji bijojo, kad į prūdą kaltinamoji ją nenustumtų. Ji pradėjo rėkti, tada dukra paleido ją ir išėjo. Ant rankų toje vietoje, kur buvo suimta, liko kraujosruvos, rankos buvo raudonos. Iki dabar ji neužsuka rankų, jas skauda nuo pečių, nes buvo ištampyta, ištąsyta. Konfliktas su dukra vyksta dėl žemių, turto. Pas gydytojus nesigydė. Žalos priteisti neprašo, sakė dukrai taikytis, atsiprašyti jos, bet ši nesitaiko. Patikino, kad telefonu ji pati nemoka žinučių rašyti.
Liudytojas J. P., nukentėjusiosios sūnus, o kaltinamosios brolis, teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad po įvykio tą pačią dieną apie 15.00 val. jam paskambino mama, sakė, kad buvo V., ją išvadino necenzūriniais žodžiais, sakė, „jog kai motina išgaiš ji neateis, prie durų pastovės“, tąsė, daužė į krūtinę mamos rankomis, suėmusi už riešų pastūmė, galimai norėjo stimuliatorių išmušti. Atvykęs pamatė mamos rankas, jos buvo nuo riešo iki alkūnes pamėlynavusios. Mama sakė, kad jai skaudėjo kaklą dėl to, kad krito. Paskambinęs kaltinamosios sūnui pasakė, kad ši važiuotų atsiprašyti mamos. Kadangi sesuo neatsiprašė, kitą dieną nuvažiavo pas mamą. Nuvažiavo į policiją ir parašė pareiškimą. Nusivežė mamą į Kauną pas ekspertą, kuris apžiūrėjo ir surašė aktą. Prieš tai kraujosruvų nebuvo, pasitaikydavo, kad kartais atsirasdavo piršto dydžio kraujosruvos kai mama susimušdavo, bet ne tokios kaip tuomet jis pamatė.. Nežino dėl ko sesuo tą dieną atvažiavo pas mamą ir ar reikėjo tą dieną vežti ją pas gydytojus.
Teismo medicinos ekspertė S. B., apklausta teisiamojo posėdžio metu, paaiškino, kad nukentėjusioji O. P. buvo atvykusi su policijos užduotimi apžiūrai šių metų kovo 23 d. 11.45 val., ją palydėjo sūnus. Ekspertė parodė, kad jai buvo pateikta policijos užduotis su klausimais. Tiesiogiai fiziškai ji pati apžiūrėjo nukentėjusiąją. Nukentėjusiajai buvo konstatuota poodinės kraujosruvos, apdraskymai nugaros srityje ir rankose. Apdraskymai nukentėjusiosios rankose konstatuoti tose vietose, kuriose buvo poodinės kraujosruvos. Poodinių kraujosruvų kiekis buvo didesnis negu nubrozdinimų. Faktiškai sužalojimų skaičius didesnis negu duotas trauminių poveikių skaičius. Ji nustatė trauminių poveikių skaičių pagal lokalizacijas – anatomines vietas apimant ir nugarą, kurioje buvo 3 nubrozdinimai. Galėjo nugaros nubrozdinimai būti ir vieno trauminio poveikio pasekoje. Paaiškino, kad nugaroje pagal lokalizaciją yra trys sužalojimai vieno trauminio poveikio pasekoje, o dilbiuose, plaštakose, riešuose yra kiti sužalojimai. Jeigu byloje yra aplinkybės, pagrindžiančios, kad pati nukentėjusioji apsidraskė nugarą, tuomet neatmetama versija, kad galėjo ji tai padaryti. Paaiškino, kad, jeigu yra odos nubrozdinimai su raudonu šašu virš aplinkinės odos lygio, pagal jų padarymo laiką, šašo pobūdį, jie yra daugiau paros. Vėliau šašas pakelia kraštus, dalinasi, keičia spalvą, po to visai nusilupa. Patikino, kad laikas atitinka ir sutampa sužalojimo padarymo laikui, t. y. užduotyje nurodytam laikui. Poodinių kraujosruvų spalva ir nubrozdinimų pobūdis neprieštarauja, kad jie padaryti nurodytu metu. Galvoje nukentėjusiajai sužalojimų nebuvo. Paaiškino, kad netgi atmetus nugaros apdraskymą, nukentėjusiosios rankų suspaudimai atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Parodė, kad kiekvienas sužalojimas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, suminė išraiška nėra svarbi. Nurodė, jog kiekvienas mechaninis ir cheminis poveikis, šiuo atveju, mechaninis, sukelia skausmą. Poodinių kraujosruvų vietoje buvo ir odos nubrozdinimai, būdinga, kad padaryta nagais ir plaštaka tuo pačiu metu suspaudžiant. Vartojant antikoaguliantus – kraują skystinančius medikamentus, galimos savaiminės kraujosruvos, bet pagal vaisto anotaciją tokia komplikacija galima viena iš tūkstančio, tačiau tokia rizika yra. Paspaudimo žymės ryškios, yra nubrozdinimai toje vietoje. Nubrozdinimas neatsiranda nuo antikoaguliantų vartojimo. Sužalojimų pas nukentėjusiąją buvo pakankamai daug. Jaunam žmogui tokie veiksmai gal ir nesukeltų vizualių kraujosruvų, o senam žmogui, vartojančiam kraują skystinančius preparatus, netgi nedidelė trauma iššaukia pakraujavimą. Keletą kartų braukiant per odą neaštriais peilio ašmenimis ir atliekant keletą tokių veiksmų, gali būti sužalojimai, bet čia yra epitelio nubraukimas žemyn, o turėtų būti peiliu į viršų. Gali būti, pagal nukentėjusiosios paaiškinimus, toks sužalojimas padarytas braukiant pačiai peiliu per nugarą.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamoji kaltės nepripažino, jos kaltę patvirtina išsamūs nukentėjusiosios bei liudytojo, apklaustų teisminio nagrinėjimo metu, parodymai, ekspertės, atlikusios nukentėjusiosios nedelsiant po įvykio medicininį tyrimą, konstatuoti sužalojimai faktiškai apžiūrėjus nukentėjusiąją, kurie aprašyti išvadoje ir kuriuos ekspertė pilnai palaiko ir išsamiai paaiškino teisiamojo posėdžio metu bei kiti faktiniai bylos duomenys, gauti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, kurie laikytini tinkamais įrodymais ir, kurių patikimu abejoti teismas neturi pagrindo, o būtent:
2017 m. kovo 23 d. protokolu – pareiškimu O. P., gimusi (duomenys neskelbtini), kreipėsi į policijos komisariatą, kad 2017 m. kovo 21 d. apie 13.00 val. jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atvykusi dukra V. P., gimusi (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu gyvenamojo namo virtuvėje sugriebė nukentėjusiajai už abiejų rankų, suspaudė jas, stūmė, dėl ko nukentėjusioji nugriuvo ir į lovos atlošą susitrenkė galvą, dėl ko iki šiol jaučia skausmą, svaigsta galva. Ant rankų atsirado kraujosruvos, prašo dėl to pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 5);
2017 m. kovo 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-8);
2017 m. kovo 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-20) konstatuota, kad O. P. padaryta poodinės kraujosruvos abiejuose dilbiuose, kairiame rieše, abiejose plaštakose, odos nubrozdijmai nugaros kairėje, kairiame dilbyje, dešinėje plaštakoje. Odos nubrozdijimai nugaros kairėje, kairiame dilbyje, dešinėje plaštakoje padaryti atsikišusiais bukabriausniais daiktais, galimai nagais apdraskant: poodinės kraujosruvos abiejuose dilbiuose, kairiame rieše, abiejose plaštakose padarytos kietu buku daiktu - galimai ranka. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2017 m. kovo 21 d., ir aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti ne mažiau aštuonių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai sukėlė fizinį skausmą. Jie griuvimui nebūdingi. Poodinių kraujosruvų dydžio ir kiekio išsivystymui įtakos galėjo turėti vartojami kraują skystinantys medikamentai (antikoaguliantai);
Specialisto paaiškinimų protokole, surašytame 2017 m. gegužės 17 d. teismo medicinos ekspertės S. B., ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 22-23) užfiksuota, kad poodinės kraujosruvos savaime neatsirado, joms išsivystyti užtenka ir nedidelės jėgos mechaninio poveikio. Kad buvęs mechaninis poveikis patvirtina kairiame dilbyje, dešinėje plaštakoje, esantys nubrozdijimai Odos nubrozdijimams medikamentų vartojimas įtakos neturi. Nugaroje nubrozdijimai būdingi apdraskymui nagais, sužalojimų galvoje nekonstatuota.
Aukščiau aptarti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka, jie patikrinti ir ištirti teisiamajame posėdyje. Šių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji smurtavo artimoje aplinkoje prieš garbaus amžiaus motiną O. P., gimusią (duomenys neskelbtini) metais, sugriebusi už abiejų rankų, jas suspaudė, motinos rankomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajai į krūtinę, pastūmė motiną, dėl ko nukentėjusioji, neturėdama šalia lazdelės, nugriuvo ir į lovos atlošą susimušė galvą, tuo sukeldama motinai fizinį skausmą ir padarydama O. P. specialisto išvada konstatuotą nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejuose dilbiuose, kairiame rieše, abiejose plaštakose, odos nubrozdijimais kairiame dilbyje, dešinėje plaštakoje. Netgi sutinkant su nukentėjusiosios parodymais, kad nugarą prieš tai ji buvo nusikasiusi pati ir dėl to bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėjus tokioms faktinėms aplinkybėms prokurorė prašė pakeisti kaltinimą (b. l. 226), ekspertei teismo posėdyje neginčijamai patvirtinus, kad nagrinėjamoje situacijoje pakanka bent vieno mechaninio poveikio nukentėjusiosios atžvilgiu nustatytam sveikatos sutrikdymo mastui pagrįsti, tokia aplinkybė kaltinamosios atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos nešalina. Kaltinamosios parodymus, kad brolis su motina susimokė ir nuvežė O. P. „abdukcijai“ be pagrindo, paneigia faktiniai bylos duomenys bei specialisto išvada, pateikta byloje. Kaltinamosios nurodytas aplinkybes dėl neva tai ant motinos rankų be jokios dingsties atsirandančių kraujosruvų dėl kraują skystinančių vaistų vartojimo, neginčijamai paneigė ne tik liudytoju apklaustas J. P., tvirtinęs, kad atvykęs pamatė, kad motinos rankos nuo riešų iki alkūnių buvo pamėlynavusios, motina sakė, kad ją tąsė, jos pačios rankomis daužė į krūtinę, norėjo išmušti stimuliatorių, jai skaudėjo kaklą dėl to, kad parkrito, bet ir posėdžio metu nukentėjusiąją po įvykio apžiūrėjusi teismo medicinos ekspertė, turinti specialių medicinos žinių, kuri patvirtino, jog nukentėjusiajai konstatuoti apdraskymai rankose tose pačiose vietose, kuriose yra poodinės kraujosruvos, poodinių kraujosruvų spalva, nubrozdinimų pobūdis atitinka sužalojimo padarymo laiką ir neprieštarauja aplinkybėms, kad visa tai buvo padaryta vienu metu, suspaudimai ranka atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, suminė išraiška dėl to nesikeičia. Specialistė patvirtino, kad šiuo atveju kiekvienas mechaninis poveikis sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Ekspertės paaiškinimais vartojant antikoaguliantus būtų galimos savaiminės kraujosruvos, bet pagal vaisto anotaciją tokia situacija galima vienam iš tūkstančio atvejų. Šioje situacijoje paspaudimo žymės ryškios, nubrozdijimai tose pačiose vietose, sužalojimų būta daug, duotą išvadą tvirtina, kadangi savaime atsirasti poodinės kraujosruvos ir apdraskymai negalėjo. Be to, sužalojimai rankose nebūdingi griuvimui, tai sužalojimai, atsiradę nuo abipusio kontakto. Posėdžio, vykusio 2017 m. lapkričio 13 d., metu nukentėjusiajai ekspertei parodžius dėl nugriuvimo ant malkų ant plaštakos esančią nedidelę vieną kraujosruvą, ekspertė kategoriškai patvirtino, kad apžiūros metu nukentėjusiosios riešuose buvo stiprios kraujosruvos taip kaip parašyta išvadoje, o ne kaip ši esanti viena nedidelė kraujosruva. Taigi, bylos duomenimis neginčijamai įrodyta, kad V. P. garbaus amžiaus motinos atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko senolė jautė fizinį skausmą, skaudėjo kaklą, pasitempė viršugalvį, iki šiol rankų nepasuka, medicininiais duomenimis jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Tokiais veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Bylos duomenimis kaltinamoji ir nukentėjusioji yra motina ir dukra, todėl konstatuotina, kad smurtas panaudotas artimoje aplinkoje. Tarp kaltinamosios tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Kaltinamosios kaltę patvirtina ne tik nukentėjusiosios bei liudytojo parodymai, kurie iš esmės sutapo su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, jais abejoti teismui pagrindo nėra bei specialisto išvada ir teismo medicinos ekspertės paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu, kuriais abejoti teismas pagrindo neturi. O ta aplinkybė, kad kaltinamoji tvirtino, jai atvykus motinai inicijavus konfliktinę situaciją, be priežasties jai sudavus, atsižvelgiant į kaltinamosios ir nukentėjusiosios amžiaus skirtumą, kūno sudėjimą, fizines savybes, kaltinamosios atsakomybės nešalina ir nesudaro pagrindo išvadai, kad V. P. tokiu būdu teko gintis nuo senyvo amžiaus motinos ir tuo tikslu panaudoti jos atžvilgiu fizinį smurtą. Kaltinamoji veikė tyčia, tarp kaltinamosios padarytos veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, panaudotas fizinis smurtas – žodinio konflikto pasekmė. Duomenų, kad kas nors kitas nei kaltinamoji būtų sužalojęs nukentėjusiąją, byloje nėra pateikta. Akivaizdu, kad senyvo amžiaus moteriai dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų skaudėjo, buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamosios veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtis, ši veika, padaryta aukščiau paminėtomis aplinkybėmis, turi visuomeninę reikšmę, kadangi V. P. smurtavo prieš artimą žmogų - motiną O. P., kas nėra pateisinama tik teisės, bet ir moralės požiūriu.
Skiriant bausmę, teismas vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje. Atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, padarinius, kaltinamosios asmenybę, elgseną iki nusikalstamos veikos padarymo, charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes Kaltinamoji V. P. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis). V. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji praeityje neteista (b. l. 35), duomenų apie jos atžvilgiu taikytas administracinio poveikio priemones byloje nėra pateikta. Kaltinamoji sutinka, kad galėjo motiną pastumti kai ši ją viena ranka nustvėrė ir, kad suėmė motiną už rankų kai ši už akių jai griebė, tačiau visumoje kaltę neigia. Kaltinamoji teigė, jog ant motinos rankų riešų atsiradusias krausjoruvas įtakojo šios vartojami kraują skystinantys vaistai, o ne paties suėmimo rankomis faktas, ji taip pasielgė dėl to, kad motina pastarąją terorizavo dėl anksčiau šeimoje buvusių konfliktų dėl žemių. Kaltinamoji kaltės nepripažįsta, nesigaili, bylos nagrinėjimo eigoje senyvos motinos neatsiprašė, savo veiksmų kritiškai nevertina, mano esanti teisi. Bylos duomenimis V. P. yra darbingo amžiaus, dirba Jiezno žmonių su negalia sąjungoje (b. l. 37, 38). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 2-ojo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 41, 56-59) nustatyta, kad V. P. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2017 m. kovo 21 d. sirgo psichikos sutrikimu (liga) – pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F 33.1). Laikinu psichinės veiklos sutrikimu nesirgo. V. P. savo veiksmų esmę suprato ir galėjo juos valdyti. Šiuo metu V. P. serga psichikos sutrikimu (liga) –pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F 33.1), šiuo metu ji savo veiksmų esmę supranta ir juos valdyti gali. Nėra padidėjęs V. P. įtaigumas, nėra patologinių fantazijų, nereikalingas specialus gydymas, nereikalinga skirti priverčiamąsias medicinines priemones. Specialisto išvadoje konstatuota, kad V. P. dėl psichinės sveikatos būklės galėjo ir gali adekvačiai suvokti įvykio aplinkybes, geba duoti apie jas teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme. Nusikaltimo padariniai nėra itin sunkūs, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, pageidavo, kad dukra jos atsiprašytų, tačiau ši nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu to nepadarė. Todėl, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, V. P., kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, skirtina straipsnio už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatyta bausmės rūšis - laisvės apribojimas, paskiriant draudimus bei įpareigojimus (BK 48 straipsnis).
Kaltinamoji V. P. buvo laikinai sulaikyta nuo 2017 m. kovo 23 d. 18.32 val. iki 2017 m. kovo 24 d. 11.24 val. (b. l. 61, 62), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).
Kaltinamajai V. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 68-69).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 304 - 307 straipsniais.
nusprendžia:
V. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje, tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1b punktu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtosios bausmės laiką įskaityti V. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2017 m. kovo 24 d., prilyginant jį dviem laisvės apribojimo dienom.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su nustatytais įpareigojimais, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, išaiškinti V. P., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 ir 10 dalimis išaiškinti, kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį Prienų rajono apylinkės teismą.