Kauno apygardos teismo nutartis

2013-05-06 · Civilinė byla Nr. 2A-868-343/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-05-24Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-05-06Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-06
Bylos Nr.
2A-868-343/2013
Teisminio proceso Nr.
2-27-3-00242-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Pareiškėjas
J. T.
Suinteresuotas asmuo
E. C., V. C., M. B., A. C., K. C.
Kategorijos
  • 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-868-343/2013(Proceso Nr. 2-27-3-00242-2012-7)Procesinio sprendimo kategorijos: 34.3; 121.21; 128.2 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. T. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-356-743/2012 pagal pareiškėjos J. T. ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, O. C. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. C., V. C., M. B., A. C., K. C. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustat ė:

I. Ginčo esmė

Pareiškimu (b.l. 2-4, t. 1) pareiškėja J. T. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas V. C., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo tėvo V. C., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pareiškėja nurodė, kad jos tėvas V. C. po savo tėvo V. C. mirties kartu su savo motina O. C. pradėjo faktiškai valdyti nekilnojamąjį turtą, t. y. ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį ūkinio pastato, ½ dalį viralinės ir ½ dalį kitų statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės teise priklausė V. C.. Pareiškėja nurodė, kad jos tėvo V. C. gyvenamoji vieta iki mirties buvo adresu (duomenys neskelbtini), ir nors jos tėvas V. C. dėl palikimo priėmimo po savo tėvo mirties nesikreipė, tačiau jį priėmė kartu su savo motina O. C. pradėdamas palikimą sudarantį turtą faktiškai valdyti, t. y. jis rūpinosi palikimą sudariusiu turtu, naudojosi tėvo V. C. asmeniniais daiktais, baldais, indais, rūbais ir kitu turtu, ir tokiu būdu palikimą priėmė. Be to, pareiškėjos tėvas rūpinosi palikimą sudarančio namo statybos leidimais, jį statė. Šiuo metu paveldimu nekilnojamuoju turtu rūpinasi pareiškėja, jos motina E. C. ir pareiškėjos brolis V. C.. Suinteresuotas asmuo, pareiškiantis savarankišką reikalavimą, O. C. pareiškimu (b.l. 2-3, t. 2) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio V. C., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 1999 m. gegužės 12 d., mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad jos sutuoktinis V. C. iki pat savo mirties gyveno name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Mirus sutuoktiniui O. C. viena liko gyventi tame pačiame name ir naudojosi visais po sutuoktinio mirties jų įsigytais namų apyvokos daiktais, baldais, prižiūrėjo jai su mirusiu sutuoktiniu priklausančią gyvenamojo namo dalį su priklausiniais, t y. tuo turtu suinteresuotas asmuo pagal poreikį ir nuožiūrą naudojosi ir naudojasi iki šiol. Likusioje namo ½ dalyje, kuri priklauso E. C., iki pat savo mirties gyveno O. C. sūnus V. C. su sūnumi V. C.. Suinteresuotas asmuo mokėjo ir moka visus komunalinius mokesčius, t. y. moka už elektros energiją, vandenį, rūpinosi ir kiek gali rūpinasi ½ dalimi gyvenamojo namo su priklausiniais. Tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, juridinę reikšmę turinčius faktus prašo nustatyti turto paveldėjimo tikslu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu (b.l. 179-182, t. 2) pareiškėjos J. T. pareiškimą atmetė, suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, O. C. pareiškimą patenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. C., a.k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio V. C., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 1999 m. gegužės 12 d., mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tam, kad O. C. galėtų paveldėti atsiradusį palikimą. Teismas nustatė, kad po V. C. mirties palikimą sudarantį turtą užvaldė, juo rūpinosi ir išlaikė jo sutuoktinė O. C., o V. C., mirusio V. C. sūnus, neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti kvalifikuojami kaip įpėdinio palikimo priėmimas. Teismas nustatė, kad po sutuoktinio mirties O. C. ir toliau gyveno paliktoje namų valdoje, rūpinosi likusiu turtu, jį remontavo, mokėjo mokesčius. Tai, kad turtu – gyvenamuoju namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), V. C. nesirūpino, patvirtino liudytojos, o V. C. sugyventinė L. A. patvirtino, kad po tėvo V. C. mirties V. C. gyveno su ja iki pat 2011 metų vidurio, o pas mamą O. C. nueidavo tik kaip svečias, prie namo išlaikymo ir priežiūros neprisidėjo. Nurodytus parodymus patvirtino ir liudytoja A. D.. Teismas sprendė, kad pareiškėjos paaiškinimai apie tai, kad jos tėvas V. C. rūpinosi turto išlaikymu ar prie jo prisidėjo, yra neišsamūs, nekonkretūs, pareiškėja negalėjo detaliai paaiškinti nurodytų aplinkybių, todėl teismas vien nurodytos aplinkybės, kad V. C. rūpindavosi malkomis namui, nelaikė pakankama paneigti priešingas byloje nustatytas aplinkybes. Teismas sprendė, kad ta aplinkybė, jog V. C. epizodiškai gyveno adresu (duomenys neskelbtini), neįrodo, kad jis priėmė palikimą po savo tėvo V. C. mirties, kadangi bylos nagrinėjimo metu nenustatyti jokie jo kaip įpėdinio aktyvūs veiksmai priimant palikimą. Be to, aplinkybę, kad V. C. po V. C. mirties užvaldė jo asmeninius daiktus, laikė nepakankama konstatuoti jį priėmus palikimą po savo tėvo mirties, kadangi toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir ilgą laiką po palikimo atsiradimo neįgyvendino teisių į turtą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 4-8, t. 3) pareiškėja prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir patenkinti šį reikalavimą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas V. C., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo V. C., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai valdyti turtą. Apeliacinį skundą pareiškėja grindžia šiais argumentais:

1. Teismas skundžiamą sprendimą priėmė nepaisydamas įrodymų vertinimo taisyklių, rėmėsi prieštaringais liudytojų parodymais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, O. C. pareiškime buvo nurodyta, kad apeliantės tėvas V. C. gyveno namo dalyje, kuri nuosavybės teise priklausė E. C., tačiau bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad V. C. nurodytoje namo dalyje negalėjo gyventi, kadangi ji buvo įkeista bankui, suinteresuotas asmuo reikalavimo nepakeitė, nors pakeitė faktines aplinkybes dėl V. C. gyvenamosios vietos. Nurodyta aplinkybė sudaro suinteresuoto asmens reikalavimo pagrindą, kadangi iš jos kildinama nuosavybės teisė į palikimą. Teismas nurodytų aplinkybių visapusiškai neištyrė, kas galėjo turėti įtakos neteisėto teismo sprendimo priėmimui.

2. Teismas liudytojoms L. A., A. D. ir suinteresuotam asmeniui M. B. nurodant skirtingas aplinkybes, susijusias su V. C. gyvenimu palikimą sudarančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir gyvenimu pas L. A., prieštaravimų nepašalino, iš esmės neanalizavo ir nepatikrino liudytojų parodymų. Teismas, atmesdamas pareiškėjos ir jos motinos E. C. parodymus buvo šališkas. Nėra aišku, kaip teismas galėjo konstatuoti faktą, kad V. C. nuo 1995 metų iki 2011 metų gyveno pas L. A., jei liudytoja A. D. ir suinteresuotas asmuo M. B. patvirtino, kad V. C. turėjo kelias drauges, kad liudytojos A. D. teigimu V. C. nurodytu adresu gyveno nuo 2004 metų, t. y. kai įregistravo individualią įmonę, nors įmonė įsteigta 1994 m. rugsėjo 29 d., o išregistruota 1999 m. birželio 25 d.

3. Teismas nesiėmė priemonių išsiaiškinti, kas mokėjo mokesčius, kadangi, nors pateiktuose kvituose mokėtoja nurodyta O. C., tačiau kvitai surašyti pareiškėjos tėvo V. C. ranka. Suinteresuotas asmuo M. B. pripažino, kad kvitai surašyti V. C., tačiau teigė, kad jis neturėjo lėšų sumokėti už elektros energiją, nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. C. gaudavo pajamas. Mokesčiai už elektros energiją mokėti O. C. vardu, kadangi buvo tik vienas elektros įvadas. Nors teismas nurodė, kad su O. C. buvo sudaryta sutartis dėl vandentiekio naudojimo, tačiau neatsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo įrodinėjama, kad name nėra bendro vandentiekio sistemos. Be to, E. C. mokėjo visus mokesčius už komunalines atliekas, nors priklausė mokėti tik už pusę ploto. Teismas sprendimą grindė sutarčių dėl elektros ir vandens tiekimo sudarymu, tačiau name nėra nei elektros, nei vandentiekio, o nuo 2011 metų spalio mėnesio name niekas negyvena.

4. Teismas nepagrįstai konstatavo V. C. išvykimą 1998 metais, kadangi nurodytas įrašas padarytas paso keitimo tikslu. Duomenys patvirtina, kad V. C. paskutinė gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), todėl tuo atveju, jei teismui kilo abejonių dėl V. C. deklaruotos gyvenamosios vietos, jis turėjo aiškintis, kur 1998 metais jis išvyko, kur visą laiką deklaravo gyvenamąją vietą.

5. Teismas neišaiškino, kokių aplinkybių buvimas yra pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti palikimo priėmimo faktą pradėjus turtą faktiškai valdyti. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad jei įpėdinis atlieka veiksmus, nukreiptus į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą, tai jie gali būti vertinami kaip faktinis palikimo priėmimas. Teismas neįvertino bei nesiaiškino aplinkybių, susijusių su teismui pateiktu atliktu žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), prilyginto detaliajam planui dokumentų parengimu, o tik konstatavo faktą, kada buvo patvirtintas žemės sklypo planas, tačiau nesiaiškino, kada buvo sudaryta sutartis su užsakovu dėl plano parengimo, kada buvo atliekami matavimai, kas juose dalyvavo ir pan. Apeliantė sumokėjo už šio plano parengimą 1 000 Lt.

6. Teismas neįvertino aplinkybės, kad V. C. susižalojo remontuodamas namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Teismui buvo žinoma, kad V. C. susižalojo būtent nurodytu adresu, tačiau teismas nesiėmė priemonių išreikalauti iš Lazdijų ligoninės medicininės kortelės, kurioje turėtų būti visi duomenys apie tai, į kokią vietą buvo iškviestas greitosios pagalbos automobilis ir kaip V. C. susilaužė koją bei kur.

7. Teismas neatsižvelgė į faktinį gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pasiskirstymą ir tarp V. C., V. C. ir V. G. sudarytą žodinę nuosavybės teise priklausančio turto naudojimosi sutartį. V. C. palikimą priėmė ne tik po savo tėvo mirties, bet dar iki mirties atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią įgyti paveldimą turtą nuosavybės teise ir elgėsi su turtu kaip su savu.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 50-51, t. 3) suinteresuotas asmuo E. C. nurodė sutinkanti su apeliaciniu skundu, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Sutikimas su apeliaciniu skundu yra grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neatsižvelgė į susitarimą tarp trijų namą besistačiusių šeimų dėl faktinio naudojimosi namu, pagal kurį namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo pasidalintas taip – pirmame aukšte gyveno vyro seneliai ir tėvai, o visas antras aukštas priklausė V. C. ir E. C. šeimai. V. C. ir O. C. niekad namo antrame aukšte negyveno. V. C. gyveno namo antrame aukšte toje namo dalyje, kuri pagal dokumentus priklauso V. C., o vėliau, maždaug prieš kokius 5 metus apsigyveno kartu su motina O. C. namo pirmame aukšte, namo dalyje, kuri priklausė V. C.. O. C. išėjus gyventi pas suinteresuotą asmenį M. B. V. C. name gyveno vienas. Namas į dvi dalis paskirstytas tik dokumentuose.

2. Suinteresuoti asmenys melagingai teigia, kad šiuo metu name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gyvena O. C.. Minėtame name nėra elektros, nors teismui ir yra pristatytas kvitas už neva 2012 m. gegužės mėnesį suvartotą elektros energiją, vandens, šulinio, sanitarinių mazgų, namas yra negyvenamas, todėl senyvo amžiaus O. C. nesugebėtų gyventi tokiame name.

3. Suinteresuoti asmenys siekdami finansinės naudos pakeitė aplinkybes apie V. C. gyvenamąją vietą. Nors iš pradžių teigė, kad V. C. gyveno toje namo dalyje, kuri priklausė jo buvusiai sutuoktinei E. C., tačiau vėliau, paaiškėjus, kad minėtoje namo dalyje jis negalėjo gyventi, kadangi namo dalis buvo užplombuota banko, pakeitė parodymus ir teigia, kad V. C. gyveno pas sugyventinę L. A., nors ši neturi ir niekada neturėjo jokio gyvenamojo ploto. Kadangi, kaip buvusi V. C. sutuoktinė, E. C. nebūtų leidusi gyventi jos šeimą išardžiusiai moteriai jai nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje, V. C. su sugyventine gyveno jo tėvui V. C. nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje.

4. Suinteresuoti asmenys šmeižia V. C. nurodydami apie jį tikrovės neatitinkančius duomenis, tyčiojasi iš jo atminimo. V. C. pasistatė namą, kuriame, pasak suinteresuotų asmenų, jis negyveno, kas yra logiškai sunkiai suvokiama.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 52-54, t. 3) suinteresuotas asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, O. C. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą. Nesutikimas su apeliaciniu skundu yra grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą, nepaisė įrodymų vertinimo taisyklių ir rėmėsi prieštaringais suinteresuotų asmenų bei liudytojų parodymais. Priešingai, teismas labai smulkiai ir kruopščiai apklausė tiek suinteresuotus asmenis, tiek liudytojus, kurie patvirtino, kad V. C. po savo tėvo V. C. mirties su savo motina O. C. kartu negyveno, nerodė jokių aktyvių veiksmų kaip įpėdinis palikimui priimti, o palikimą po savo sutuoktinio faktiškai pradėjusi valdyti turtą priėmė tik O. C.. Apeliantė pati nebendravo su savo tėvu, todėl nežino kaip ir kur jis gyveno.

2. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas išsamiai neišsiaiškino aplinkybių, susijusių su mokesčių mokėjimu, kadangi byloje tiek esantys rašytiniai įrodymai, tiek ir liudytojų parodymai bei suinteresuotų asmenų paaiškinimai patvirtina, kad mokesčius tiek už elektros energiją, tiek ir už vandenį mokėjo O. C.. Kadangi šiukšlių nedaug, jas suinteresuotas asmuo sukūrendavo krosnyje. Nei pastatas, nei kiti statiniai niekada nebuvo padalinti į dvi dalis, yra tik viena inventorizacijos byla.

3. Apeliantės teiginiai, kad ji rūpinosi žemės sklypo formavimo dokumentais neįrodo jos mirusio tėvo V. C. aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo, juo labiau, kad pusę mokėtinos sumos už dokumentų paruošimą apeliantė yra priėmusi iš suinteresuoto asmens M. B., tuo pripažindama, kad ji rūpinasi tik ta sklypo dalimi, kurioje stovi jos motinai E. C. priklausanti namo dalis, ką apeliantė pati patvirtino nagrinėjant bylą teisme.

4. Apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad V. C. tikrai gyveno V. C. namo dalyje, kadangi iš ten buvo išvežtas greitosios pagalbos į ligoninę, neįrodo jo aktyvių veiksmų priimant palikimą, kadangi nėra neigiama, kad V. C. užeidavo pas savo motiną O. C., tačiau jis negyveno su ja, nesirūpino tėvo palikimu ir jokiais veiksmais ar lėšomis neprisidėjo prie turto išsaugojimo.

5. Teiginiai, kad V. C. dar iki V. C. mirties rūpinosi namu, kad padarė įėjimą į antrą aukštą per jos motinos E. C. namo dalį, yra nesusiję su palikimo priėmimu ir aktyviais veiksmais priimti palikimą po V. C. mirties.

6. Namas niekada nebuvo padalintas dalimis taip, kaip teigia apeliantė. E. C. nusipirkusi ½ dalį gyvenamojo namo bei kitų statinių pati jame negyveno, į tą namo dalį retkarčiais užsukdavo tik jos sūnus V. C. bei buvęs sutuoktinis V. C..

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 55-57, t. 3) suinteresuotas asmuo A. C., atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 58-60, t. 3) suinteresuotas asmuo K. C., atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 61-63, t. 3) suinteresuotas asmuo M. B. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą. Minėtų suinteresuotų asmenų nesutikimas su apeliaciniu skundu iš esmės yra grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais yra grindžiamas ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, O. C. atsiliepimas į apeliacinį skundą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 64-65, t. 3) suinteresuotas asmuo V. C. nurodė pritariantis apeliaciniam skundui, prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos J. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinti. Sutikimas su apeliaciniu skundu yra grindžiamas šiais argumentais:

1. Suinteresuotam asmeniui E. C. įsigijus ½ dalį namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo V. C. kartu su sugyventine ir promočiute A. G. pradėjo gyventi E. C. nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje, o V. C. kartu su sugyventine L. A. gyveno antrame aukšte toje namo dalyje, kuri pagal dokumentus priklausė suinteresuoto asmens diedukui V. C.. Maždaug prieš 5 metus, kai L. A. išsivežė vaikai, V. C. apsigyveno kartu su savo motina O. C. pirmajame namo aukšte, kuri priklausė V. C.. O. C. apsigyvenus pas M. B. V. C. paskutinius ketverius metus name gyveno vienas.

2. Nuo 1998 metų iki 2007 m. už elektrą mokėjo suinteresuotas asmuo su močiute ir tėvu. Name vandentiekio nebuvo, todėl už jį nereikėjo mokėti jokių mokesčių. Atliekų mokestį visada moka suinteresuoto asmens motina E. C.. Malkomis visad rūpinosi tik suinteresuotas asmuo ir jo tėvas V. C., jie taip pat rūpinosi ir mama, o suinteresuoti asmenys meluoja teigdami, kad jie rūpinosi malkomis ir po V. C. mirties likusia mama O. C.. Pažymėtina, kad po V. C. mirties be O. C. name liko gyventi ir A. G., tačiau nei vienas iš suinteresuotų asmenų apie tai neužsiminė.

3. Suinteresuoti asmenys melagingai nurodo, kad ginčo name šiuo metu gyvena O. C., kadangi namas šiuo metu yra negyvenamas, jame nėra elektros, vandens, šulinio, sanitarinio mazgo.

4. Liudytoja L. A. melavo, jog V. C. gyveno pas ją, kadangi ši moteris neturi ir niekada neturėjo jokio gyvenamojo ploto, o jos vaikai nesutarė su V. C..

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaudamasi CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius rašytinus įrodymus, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų ir liudytojų parodymus, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą, materialinės teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą faktiškai pradėjus valdyti palikimą sudarantį turtą, dėl ko priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl palikimo, atsiradusio po V. C., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 1999 m. gegužės 12 d., mirties, faktiškai pradėjus valdyti palikimą sudariusį turtą priėmimo. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad jos tėvas V. C. neatliko aktyvių veiksmų, įrodančių palikimo, atsiradusio po jo tėvo V. C. mirties, priėmimą faktiškai pradėjus valdyti palikimą sudariusį turtą, dėl ko nepagrįstai netenkino jos pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

V. C., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 1999 m. gegužės 12 d. (b.l. 13, t. 10), todėl remiantis 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 38 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, nagrinėjamoje byloje sprendžiant palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti palikimą sudariusį turtą klausimą taikytinos 1964 metų civilinio kodekso nuostatos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė materialinės teisės normas, taikytinas nagrinėjamoje byloje ir pagrįstai spręsdamas pareiškimų patenkinimo klausimą rėmėsi 1964 metų civilinio kodekso nuostatomis.

1964 metų civiliniame kodekse paveldėjimo teisę reglamentuojančios normos įtvirtintos 49 skirsnyje, kurio 568 straipsnyje nurodyta, kad palikimas atsiranda mirus palikėjui. Palikimo atsiradimo laiku laikomas plikėjo mirties momentas (569 straipsnio 1 dalis). Reikšmingos nagrinėjamos bylos kontekste 587 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios palikimo priėmimą. Įpėdinis, priėmęs palikimą, jį įgyja. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (587 straipsnio 2 dalis). Taigi, 1964 metų civiliniame kodekse buvo numatyti 2 galimi palikimo priėmimo būdai, t. y. faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą arba padavus palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tačiau bet kokiu atveju veiksmai, kuriais priimamas palikimas, turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 metų Civilinio kodekso 587 straipsnio 3 dalis). Palikimo atsiradimo laiku, kaip kad jau buvo nurodyta, laikomas palikėjo mirties momentas.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neišaiškino, kokių aplinkybių buvimas yra pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti palikimo priėmimo faktą pradėjus turtą faktiškai valdyti. Pažymėtina, kad teismas skundžiamame sprendime remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika konkrečiai nurodė, kokie veiksmai ar įpėdinio elgesys pripažįstamas palikimo priėmimu faktiškai pradedant turtą valdyti. Esminė aplinkybė, leidžianti spręsti, kad įpėdinis išreiškė valią priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti turtą yra ta, kad asmuo su palikimą sudarančiu turtu elgiasi kaip su savo turtu, t. y. jis palikimą sudarantį turtą valdo, naudoja, rūpinasi juo kaip savo turtu. Pripažįstama, kad įpėdiniai, kurie gyvena ar apsigyvena atsiradus palikimui paveldimame name ar bute, laikytini priėmusiais palikimą, nesvarbu, ar jie padavė pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui ar nepadavė. Taigi be visų kitų aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad apeliantės tėvas V. C. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti palikimą sudariusį turtą, byloje buvo įrodinėjamos aplinkybės, kad V. C. liko gyventi palikimą sudariusiame name po savo tėvo V. C. mirties.

Remiantis 2011 m. spalio 18 d. valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b.l. 17-18, t. 1) nustatyta, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise po ½ dalį priklauso E. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. C.. E. C. nuosavybės teisę į pirmiau nurodytą ½ dalį nekilnojamojo turto įgijo 1998 m. vasario 2 d. pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu (b.l. 16, t. 1). Minėto turto ½ dalis, nuosavybės teise priklausiusi V. C., sudaro palikimą, atsiradusį po V. C. mirties. Byloje esantis liudijimas patvirtina, kad po V. C., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 1995 m. gegužės 12 d., mirties, palikimas nepriimtas, kadangi pareiškimo apie palikimo priėmimą Lazdijų rajono 1 –ajam notarų biurui niekas nepadavė (b.l. 5, t. 2). Kadangi V. C., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio 2012 m. vasario 4 d., tėvai yra V. C. ir O. C. (b.l. 12, 15, t. 1), kurių santuoka buvo sudaryta 1947 m. balandžio 1 d. (b.l. 10, t. 2), pripažintina, kad V. C. turėjo teisę priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo mirties.

Iš esmės byloje keliamas fakto klausimas dėl to, ar V. C. po savo tėvo V. C. mirties gyveno palikimą sudarančiame name. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinės bylos medžiaga, išnagrinėjęs apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nesant įrodymų, patvirtinančių, kad V. C. priėmė palikimą po savo tėvo V. C. faktiškai pradėjęs valdyti palikimą sudariusį turtą, o kartu ir V. C. gyvenimo palikimą sudarančiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), po palikimo atsiradimo faktą.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neatsižvelgė į susitarimą dėl faktinio naudojimosi palikimą sudarančiu nekilnojamuoju turtu. Pažymėtina, kad duomenų apie tai, jog būtų nustatytos konkrečios naudojimosi minėtu nekilnojamuoju turtu dalys ar būtų nustatyta konkreti naudojimosi minėtu nekilnojamuoju turtu tvarka, kad kaip yra teigiama apeliaciniame skunde, nėra. Nurodyti duomenys ne tik kad nėra įrašyti viešame registre, bet juos patvirtinančių įrodymų nėra pateikta ir teismui. Atsižvelgiant į tai, nėra galima nustatyti, ar realiai egzistavo susitarimas dėl naudojimosi gyvenamuoju namu konkrečiomis dalimis, dėl ko negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neatsižvelgė į faktinį gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pasiskirstymą ir tarp V. C., V. C. ir V. G. pagal sudarytą žodinę nuosavybės teise priklausančio turto naudojimosi sutartį. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų ir V. G. nuosavybės teisę į minėtą nekilnojamąjį turtą. Be to, kadangi byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, kad V. C. po savo tėvo V. C. mirties būtų nuolat gyvenęs pirmiau nurodytame name, iš esmės aplinkybės, susijusios su šio ginčo turto pasidalijimu ar naudojimosi juo tvarkos nustatymas laikytinas nereikšmingu nagrinėjamu atveju. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas išsamiai neištyrė aplinkybių, susijusių su V. C. gyvenimu palikimą sudarančiame name, kadangi, kaip galima spręsti iš byloje esančių duomenų, teismas, nagrinėdamas bylą, išsamiai aiškinosi šias aplinkybes, savo iniciatyva rinko papildomus įrodymus, todėl spręstina, kad teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo teisingam bylos išnagrinėjimui turinčias visas aplinkybes, tarp jų ir pirmiau paminėtas.

Pažymėtina, kad iš esmės visuose bylose esančiuose rašytiniuose įrodymuose, kuriais šalys grindė savo reikalavimus, nurodytos aplinkybės iš esmės neturi reikšmės prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui, kadangi, juose nurodytos aplinkybės yra atsiradusios vėliau nei kad 1999 m. lapkričio 12 d., o kaip kad jau buvo nurodyta, palikimas turėjo būti priimtas per 6 mėnesius nuo palikėjo mirties momento. Kadangi palikėjas V. C. mirė 1999 m. gegužės 12 d., tai veiksmai, patvirtinantys faktinį palikimą sudarančio turto valdymą, turėjo būti atlikti būtent iki 1999 m. lapkričio 12 d. Kaip neturinčiais reikšmės laikytini apeliacinio skundo argumentai, susiję su V. C. susižalojimu, kadangi, kaip galima spręsti iš nurodytų aplinkybių, nurodytas įvykis įvyko daug vėliau, nei kad per terminą palikimui priimti, taip pat su žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), plano parengimu ir apeliantės prisidėjimu prie šio plano parengimo ar sumokėjimo už jį, kadangi nurodytos aplinkybės taip pat nelaikytinos reikšmingomis sprendžiant palikimo, atsiradusio po V. C. mirties priėmimo faktiškai valdyti klausimą. Be to, kaip matyti iš byloje esančių mokėjimo pranešimų už elektros energiją ir vandenį, jie yra vėlesnių datų nei kad 1999 metų lapkričio 12 d., todėl teismas neturėjo pareigos aiškintis, kas realiai surašė duomenis minėtuose kvituose ar kas realiai apmokėjo pateiktas sąskaitas. Be to, nėra aktualūs nagrinėjamoje byloje ir klausimai, susiję su mokesčių už komunalines atliekas mokėjimu ar kad šiuo metu gyvenamajame name nėra bendros vandentiekio sistemos, o taip pat tai, kad name nuo 2011 metų niekas negyvena, kadangi civilinės bylos teisingam išnagrinėjimui yra reikšmingos tik tos aplinkybės, kurios patvirtintų ar paneigtų V. C. aktyvius veiksmus siekiant priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo V. C. mirties, pradedant turtą faktiškai valdyti, kurios įvyko laikotarpiu per 6 mėnesius nuo V. C. mirties. Nurodytos aplinkybės yra susijusios su vėlesniais veiksmais ar įvykiais. Pavyzdžiui vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą buvo paskaičiuota už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 212 m. rugsėjo 30 d. (b.l. 116, t. 2), žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pradėtas rengti 2011 metais, kadangi 2011 m. spalio 28d. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 10V-915 (b.l. 127, t. 2) E. C. ir V. C. buvo leista rengti žemės sklypo prie statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, o prašymas dėl to pareikštas 2011 m. spalio 24 d. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, kaip dėl neturinčių reikšmės teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, susijusių su nurodytomis aplinkybėmis, nepasisako.

Tas faktas, kad 1980 m. gruodžio 25 d. V. C. kartu su V. C. buvo išduotas leidimas vykdyti individualią statybą (b.l. 72-73, t. 2) ar kaip kad nurodyta apeliaciniame skunde, kad V. C. dar iki mirties atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią įgyti paveldimą turtą nuosavybės teise ir elgėsi su turtu kaip su savu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad V. C. priėmė palikimą po savo tėvo mirties pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Kaip kad yra nurodyta 1964 m. Civilinio kodekso 568 straipsnyje, palikimas atsiranda palikėjui mirus ar jį paskelbus mirusiu, todėl jokie veiksmai, kurie yra atlikti iki palikėjo mirties, t. y. iki atsirandant palikimui, negali būti vertinami kaip lėmusiais palikimo priėmimą ar nepriėmimą, kadangi tokių veiksmų atlikimo metu palikimas realiai neegzistavo ir palikimo priėmimo klausimas nesant mirusiam palikėjui nesprendžiamas.

Apeliaciniame skunde ginčijamas ir teismo atliktas liudytojų parodymų vertinimas teigiant, kad teismas nepašalino liudytojų parodymų prieštaravimų, jų iš esmės neanalizavo ir netikrino, atmesdamas pareiškėjos ir jos motinos suinteresuoto asmens E. C. parodymus buvo šališkas. Su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo.

Remiantis CPK 12 straipsniu civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 185 straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, o jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus numatytas išimtis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas nuostata, jog visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, bet byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad net ir tuo atveju, jei tam tikrų prieštaravimų buvo liudytojų L. A., A. D. ir suinteresuoto asmens M. B. parodymuose, negalima daryti išvados, kad teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kadangi, kaip kad buvo nurodyta, net ir esant tam tikroms abejonėms dėl tam tikrų aplinkybių teismas gali padaryti išvadą dėl tam tikrų faktų buvimo ar nebuvimo. Pažymėtina, kad teismas sprendimą grindė ne tik minėtų liudytojų parodymais ar suinteresuoto asmens paaiškinimais, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais, o tas faktas, kad teismas nelaikė pagrįstais ir teisingais pareiškėjos ir suinteresuoto asmens E. C. paaiškinimų, nesudaro pagrindo teismą vertinti kaip šališką. Pažymėtina, kad apeliantė civilinės bylos nagrinėjimo metu nušalinimo civilinę bylą nagrinėjančiai tesėjai nereiškė, todėl vien tas faktas, kad teismas priėmė pareiškėjai nepalankų teismo sprendimą, nesudaro pagrindo abejoti teismo, išnagrinėjusio civilinę bylą, nešališkumu.

Be to, pažymėtina, kad kaip galima spręsti iš apeliantės papildomai teismui pateiktų įrodymų, o konkrečiai 2005 m. rugpjūčio 5 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-414-743/2005 (b.l. 71, t. 3), liudytoja L. A. yra gyvenusi adresu (duomenys neskelbtini), kadangi sprendžiant rūpybos O. C. nustatymo ir rūpintojo paskyrimo klausimą nurodė, jog ji gyvena su V. C., o pastaruosius tris metus gyvena pas O. C. ir ją prižiūri. Tačiau nurodytos aplinkybės, teismo manymu, nepatvirtina apeliantės prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, kadangi, kaip kad galima matyti iš nurodytų aplinkybių, L. A. nurodė gyvenanti pas O. C. tris metus, o kadangi civilinė byla buvo nagrinėjama 2005 metais, tai spręstina, kad L. A. pas O. C. su V. C. gyvena nuo 2002 metų. Kaip kad jau buvo nurodyta, sprendžiant palikimo priėmimo faktiškai valdyti klausimą būtina vertinti tuos įpėdinių veiksmus, kurie buvo atlikti šiuo konkrečiu atveju per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo, taigi tas faktas, kad L. A. su V. C. galimai pas O. C. gyvena nuo 2002 metų nepatvirtina fakto, kad V. C. priėmė palikimą po savo tėvo V. C. mirties pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Be to, analogiškas argumentas taikytinas ir apeliantės teismui pateiktos 2006 m. lapkričio 29 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-560-327/2006 (b.l. 75-76, t. 3) bei joje nurodytų aplinkybių atžvilgiu, kadangi, nors minėtoje nutartyje nurodyta, kad V. C. gyvena su savo motina O. C. ir ja rūpinasi, tačiau tai nepatvirtina fakto, kad jis palikimą sudariusiu turtu rūpinosi ir jame gyveno iš karto po savo tėvo mirties ar atliko kokius nors aktyvius veiksmus per 6 mėnesių laikotarpį po savo tėvo mirties, kuriais išreiškė savo valią priimti po V. C. mirties atsiradusį palikimą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad epizodiškas V. C. gyvenimas name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), dar nepatvirtina palikimo priėmimo fakto.

Taip pat pažymėtina, kad nors ypatingosios teisenos bylose teismas yra aktyvus ir turi imtis visų priemonių teisingam ir išsamiam bylos išnagrinėjimui, tačiau net ir tose bylose, kur teismui yra suteikta galimybė savo iniciatyva rinkti įrodymus, jam nėra perkeliama įrodinėjimo pareiga. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, todėl nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas savo iniciatyva turėjo aiškintis, kur 1998 metais išvyko V. C. ir kur visą laiką deklaravo savo gyvenamąją vietą. Priešingai, apeliantei teigiant, kad jos tėvo V. C. gyvenamoji vieta visad buvo adresu (duomenys neskelbtini), kad jis nurodytu adresu visą laiką deklaravo savo gyvenamąją vietą, ji turėjo pateikti teismui nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visus pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad V. C. priėmė palikimą po savo tėvo V. C. mirties faktiškai pradėjęs turtą valdyti, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjos pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n utaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė