Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant nukentėjusiajam, privačiam kaltintojui ir civiliniam ieškovui D. Š., jo atstovei advokatei Laimutei Leonavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. kaltinamas tuo, kad jis, 2016 m. balandžio 25 d., atėjęs į namus pas E. J., gyv. (duomenys neskelbtini), nepataisomai sudaužė D. Š. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S6Edge“, IMEI kodas 353121073327618, kurio vertė 804,25 Eur, tuo padarydamas D. Š. 804,25 Eur turtinę žalą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. J. ir nukentėjusysis D. Š. susitaikė, kaltinamasis V. J. pripažino sudaužęs nukentėjusiojo D. Š. telefoną, atsiprašė nukentėjusiojo ir įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Kaltinamasis ir nukentėjusysis pateikė teismui jų pasirašytą susitaikymo protokolą, kuriame aptartas turtinės žalos atlyginimas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 416 str. 3 d. nustatyta, kad jei privatus kaltintojas atsisakė kaltinimo arba su kaltinamuoju susitaikė, bylos procesas teismo nutartimi nutraukiamas. Kadangi teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė, savo susitaikymą patvirtino teismui pateiktu susitaikymo protokolu, baudžiamoji byla pagal D. Š. skundą, kaltinanat V. J. nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d., padarymu, nutrauktina.

BPK 139 str. 1 d. nustatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne arba švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomoji priemonė panaikinama arba keičiama švelnesne, kai tuos pačius tikslus tampa įmanoma pasiekti kaltinamajam taikant mažesnius apribojimus. Atsižvelgiant į tai, kad ši baudžiamoji byla baigta nagrinėti ir teismo procesas yra nutarukiamas kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju, tolesnis kardomosios priemonės V. J. taikymas netikslingas, todėl 2017-02-01 teismo nutartimi V. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – naikintina.

Kaišiadorių rajono apylinkės teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau ir - Tarnyba) prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo šioje baudžiamojoje byloje.

Tarnybos prašyme dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo teigiama, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų dydį sumažinti ar jų nepriteisti. Tarnybos teigimu, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje baudžiamojoje byloje sudaro 34,74 Eur, kuriuos prašo išieškoti iš kaltinamojo V. J..

Motyvuojamoji dalis

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties įstatymo 2 dalyje iš tiesų numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Tačiau BPK 106 straipsnio nuostatos nėra imperatyvios ir teismui paliekama teisė spręsti dėl galimybės išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo būtinas.

Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais ( Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali. Teisingumo interesai yra įtvirtinti BPK 51 straipsnyje, kuriame yra numatyti atvejai, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, t. y. šio įstatymo paskirtis yra teisės į gynybą užtikrinimo procesinė garantija tiems asmenims, kurių galimybės pasirūpinti savo teisių ir teisėtų interesų gynyba dėl vienų ar kitų priežasčių baudžiamojo proceso metu yra ribotos. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą kaltinamasis buvo suimtas, o sutinkamai su BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimais, nagrinėjant bylą, kai kaltinamasis yra suimtas, gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl advokatas Aleksandras Kuznecovas dalyvavo šios baudžiamosios bylos nagrinėjime kaip kaltinamojo gynėjas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tuo atveju, kai teisingumo interesų įgyvendinimo užtikrinimui gynėjo dalyvavimas įstatymais nustatyta tvarka pripažįstamas būtinu, kaltinamasis turi teisę gauti valstybės garantuojamą nemokamą teisinę pagalbą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidas išieškoti iš kaltinamojo V. J. šiuo atveju nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 5 p. ir 416 str., 119 str., 123 str. 3 d., 139 str., teismas

nutaria:

baudžiamąją bylą pagal D. Š. skundą, kaltinanat V. J., nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d., padarymu, nutraukti.

Patvirtinti V. J. ir D. Š. 2017-02-08 sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo:

V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą sumoje 804,25 Eur (aštuoni šimtai keturi eurai 25 ct) už sudaužytą telefoną „Samsung Galaxy S6Edge“ D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) išmokant iki 2017 m. rugsėjo 1 d., mokant kas mėnesį po 134 eurus, o paskutinį mėnesį sumokant 134 Eur 25 ct.

Panaikinti kaltinamajam V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 2017-02-01 teismo nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, paleidžiant jį teismo salėje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš kaltinamojo V. J. netenkinti.

Ši nutartis per 20 dienų gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.