- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-07-09
- Bylos Nr.
- 2T-16/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Virginija Čekanauskaitė, Donatas Šernas
- Pareiškėjas
- T. Z.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos T. Z. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Donecko miesto Proletarskij rajono teismo 2006 m. vasario 9 d. sprendimą dėl alimentų išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Ukrainos Donecko miesto Proletarskij rajono teismas 2006 m. vasario 9 d. sprendimu nusprendė išieškoti iš A. Z. T. Z. naudai alimentus sūnaus D. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 1/5 uždarbio (pajamų), bet ne mažesnio kaip neapmokamo pajamų minimumo dydžio, kiekvieną mėnesį, pradedant nuo 2005 m. kovo 30 d. iki tol, kol baigs mokslus, bet ne ilgiau nei jam sukaks 23 metai.
Šalies argumentai
Pareiškėja T. Z. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Donecko miesto Proletarskij rajono teismo 2006 m. vasario 9 d. sprendimą dėl alimentų išieškojimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu A. Z. prašo atmesti pareiškėjos T. Z. prašymą. Nurodo, kad prašomas pripažinti teismo sprendimas jam buvo įteiktas tik 2006 m. spalio 17 d., kartu su kitais Lietuvos apeliacinio teismo siųstais dokumentais, tad jis negalėjo pasinaudoti sprendimo apskundimo teise. Teismo sprendime klaidingai nurodyta, kad jis su ieškiniu sutinka, nors pateikė prieštaravimus. Sprendimas priimtas jam nedalyvaujant nagrinėjime. Ukrainos teismui pateikė svarių argumentų, kodėl negali mokėti sūnui tokių didelių alimentų. Manė, kad byla buvo nutraukta. Dabar neturi galimybių mokėti sūnui alimentų.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
1993 m. liepos 7 d. pasirašytos Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties ,,Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – Sutartis) 42 straipsnio pirmąją dalimi nustatyta, kad Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Sutarties 45 straipsnyje nurodyti šie pagrindai atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti teismų sprendimus: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; 2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos Susitariančiosios Šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 3) jeigu pagal šią Sutartį, o šioje Sutartyje nenumatytais atvejais - pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.
Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija minėtų pagrindų atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos teismo sprendimą nenustatė. Iš Ukrainos Donecko miesto Proletarskij rajono teismo sprendimo (b.l. 2, 3-4) matyti, kad atsakovas buvo informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nesutiko su ieškovės prašomu priteisti alimentų dydžiu. Be to, atsakovas neprieštaravo, kad byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant. Iš Ukrainos Donecko miesto Proletarskij rajono vykdomojo rašto (b.l. 6, 7-8) matyti, kad prašomas pripažinti teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Nėra duomenų, kad dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas ar anksčiau būtų pradėtas procesas šioje byloje. Pagal ginčo pobūdį byla nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai.
Dėl aukščiau išdėstytų motyvų teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Donecko miesto Proletarskij rajono teismo 2006 m. vasario 9 d. sprendimą dėl alimentų išieškojimo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 812, 814 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Donecko miesto Proletarskij rajono teismo 2006 m. vasario 9 d. sprendimą dėl alimentų išieškojimo.
Ši nutartis per vieną mėnesį gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.