- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-21
- Bylos Nr.
- eI-1436-644/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02483-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus 2017-11-13 sprendimą Nr. 52-AP-4427 bei įpareigoti Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyrių priimti naują sprendimą - grąžinti G. K. teisę vairuoti transporto priemones.
Pareiškėjas skunde, taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad 2014-09-11 Alytaus apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo byloje priėmė nutarimą G. K. pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. ir paskyrė jam 1000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. 2016-09-28 Alytaus apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo byloje priėmė nutarimą G. K. pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. ir paskyrė jam 300 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams ir 1 mėnesiui. 2017-11-13 G. K. prašymu grąžinti teisę vairuoti transporto priemones kreipėsi į Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyrių. 2017-11-13 Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyrius sprendimu Nr. 52-AP-4427 „Dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo“ atsisakė grąžinti teisę vairuoti, nurodydamas, jog vadovaujantis LR Saugaus eismo kelių įstatymo 24 str. 7 d. prašymas netenkintinas. Pareiškėjo nuomone, toks sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes yra nemotyvuotas, nenurodyta jo apskundimo tvarka, nepasirašytas atsakingo asmens.
Be to, pareiškėjo manymu, atsakovas neteisingai traktuoja Saugaus eismo kelių įstatymo 24 str. 7 d. normą ir nepagrįstai vadovaujasi ja. Atsakovas, priimdamas sprendimą negrąžinti teisės vairuoti transporto priemonę ir nurodydamas, jog pareiškėjui teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų, tarsi pareiškėją baudžia antrą kartą, tuo pažeisdamas Konstitucijos 31 str. 5 d. įtvirtintą principą, jog niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad 2017-02-28 baigė papildomus vairavimo mokymus, valstybės įmonėje „Regitra“ išlaikė egzaminus vairuotojo pažymėjimui susigrąžinti, išklausė 4 val. mokymų kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, 2017-04-20 buvo atestuotas pagal 8 val. privalomojo pirmosios pagalbos mokymų programą. Dėl šių priežasčių mano, jog atsakovo sprendimas negrąžinti teisės vairuoti transporto priemones yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti naikinamas.
Atsiliepimas
Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu bei jo atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad prašymo grąžinti teisę vairuoti transporto priemones ir sprendimo dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo forma ir turinys yra patvirtinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 „Dėl Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“. Priešingai nei teigia pareiškėjas savo skunde, sprendime dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo Alytaus aps. VPK Kelių policijos skyriaus vyresnioji tyrėja, priėmusi ginčijamą sprendimą, pasirašė, todėl jokių formos pažeidimų nebuvo padaryta. Pačiame minėto sprendimo turinyje yra nurodyta, kad priėmus sprendimą atsisakyti grąžinti teisę vairuoti transporto priemones, turėtų būti nurodyta atitinkama priežastis. Alytaus aps. VPK Kelių policijos skyriaus 2017 m. lapkričio 13 d. sprendime Nr. 52-AP-4427 nurodyta konkreti priežastis - tai Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje numatytų aplinkybių buvimas. Minėtoje nuostatoje nurodoma, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų. Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis minėta teisės norma, kadangi buvo atsižvelgta į objektyviai buvusias faktines aplinkybes - tai, kad Alytaus rajono apylinkės teismas įsiteisėjusiais sprendimais dukart - 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarimu ir 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimu, pareiškėjui buvo atėmęs teisę vairuoti transporto priemones. Remiantis tuo, galima pagrįstai teigti, kad buvo tiek būtinos, tiek ir pakankamos teisinės ir faktinės prielaidos Alytaus aps. VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnams priimti 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 52-AP-4427 netenkinti pareiškėjo prašymo grąžinti teisę vairuoti transporto priemones ir šis sprendimas buvo atitinkamai motyvuotas, nurodant jame imperatyvią teisės normą, kuria buvo vadovaujamasi. Atkreipė dėmesį, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu dalyvavo ir pats pareiškėjas, todėl jam turėjo būti aiškios visos ginčijamo sprendimo priėmimo aplinkybės ir motyvai. Taip pat pažymėjo, kad įstatymų leidėjas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje numatytą apribojimą susiejo su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu du kartus, nenurodydamas jokio konkretaus laikotarpio, per kurį tai turėjo būti padaryta. Taigi, bet kuriam asmeniui, jeigu tik iš jo pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų. Atsižvelgiant į tai, Alytaus aps. VPK pareigūnai turėjo ir galėjo priimti ginčijamą sprendimą, o Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalies nuostatos buvo aiškintos tinkamai bei pareiškėjo atžvilgiu taikytos pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad 2014-09-11 Alytaus apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo byloje priėmė nutarimą G. K. pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. ir paskyrė jam 1000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. 2016-09-28 Alytaus apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo byloje priėmė nutarimą G. K. pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. ir paskyrė jam 300 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams ir 1 mėnesiui. 2017-11-13 G. K. prašymu grąžinti teisę vairuoti transporto priemones kreipėsi į Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyrių. 2017-11-13 Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyrius sprendimu Nr. 52-AP-4427 „Dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo“ atsisakė grąžinti teisę vairuoti, nurodydamas, jog vadovaujantis LR Saugaus eismo kelių įstatymo 24 str. 7 d. prašymas netenkintinas.
Byloje ginčijamas atsakovo 2017-11-13 sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta grąžinti pareiškėjui teisę vairuoti transporto priemones, teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas vieną iš nesutikimo motyvų nurodo tai, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes yra nemotyvuotas, nenurodyta jo apskundimo tvarka, nepasirašytas atsakingo asmens.
Taigi, sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.
Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad „administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p.). Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad „individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos“.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastarosios Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502 -212/2012).
Atsižvelgiant į viešojo administravimo subjektų priimamų administracinių aktų įvairovę ir į tai, kad kai kuriais atvejais individualūs administraciniai aktai priimami remiantis pirmiau atliktų administracinių procedūrų metu surašytuose dokumentuose nustatytomis aplinkybėmis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl individualių administracinių aktų turinio atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams yra suformuluotos taisyklės, kad individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis gali būti išdėstyta atskirame dokumente, kuris laikomas sudedamąja (motyvuojamąja) tokio akto dalimi. Taigi tik tuo atveju, kai atitinkamas individualus administracinis aktas, kuris asmeniui sukelia materialines teisines pasekmes, yra priimamas tam tikros anksčiau atliktos procedūros ir jos metu parengto procedūrinio (tarpinio) dokumento pagrindu, individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti procedūriniame dokumente nustatytas aplinkybes, tokį dokumentą pakanka nurodyti individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje ir pridėti prie priimamo individualaus administracinio akto. Toks procedūrinis dokumentas laikomas individualaus administracinio akto motyvuojamąja dalimi, o teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tokios struktūros individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, turi vertinti individualų administracinį aktą su jo priedais (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2014 m. spalio 30 d. Nr. A146-1705/2014, 2014 m. vasario 3 d. Nr. A552-260/2014, 2013 m. sausio 28 d. Nr. A492-279/2013, 2010 m. spalio 15 d. Nr. A146-1228/2010, 2010 m. gegužės 24 d. Nr. A146-700/2010 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju Alytaus apskrities VPK 2017-11-13 sprendimas Nr. 52-AP-4427 neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų. Atsakovas skundžiamu sprendimu atsisakė grąžinti teisę vairuoti transporto priemonę bei nurodė tik vieną teisės normą – Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 str. 7 d. Iš minėto Alytaus apskrities VPK 2017-11-13 sprendimo turinio matyti, kad šiame individualiame administraciniame akte nėra motyvuojamosios dalies. Sprendimas yra be priedų, nepagrįstas jokiais procedūriniais dokumentais. Nei pačiame skundžiamame sprendime, nei atskirai nėra išdėstyti motyvai, kokiais nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) atsakovas nusprendė atsisakyti grąžinti teisę vairuoti transporto priemonę. Minėti trūkumai, t. y. tai, kad šis individualus administracinis aktas yra be motyvuojamosios dalies, nenurodyta jo apskundimo tvarka, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies prasme yra esminiai, todėl Alytaus apskrities VPK 2017-11-13 sprendimas Nr. 52-AP-4427, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui - Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Primindama Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, teisėjų kolegija pabrėžia, kad individualaus administracinio akto motyvai negali būti nurodyti vėliau nei priimtas individualus administracinis aktas. Kilus administraciniam ginčui dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, teismas neturi galimybių patikrinti tokio akto teisėtumą ir pagrįstumą kitais aspektais, išskyrus jo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimams, nes iš sprendimo, kuriame nėra motyvų, teismui bei bylos proceso dalyviams nėra žinoma kokia buvo viešojo administravimo subjekto tikroji valia ir motyvai (jei jie buvo) akto priėmimo metu.
Kilus ginčui teisme dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, tokį aktą priėmusio viešojo administravimo subjekto (atsakovo) pozicija, kad jis atitinkamu procesiniu būdu (atsiliepime į pareiškėjo skundą, paaiškinimuose teismo posėdžio metu ir pan.) bando nurodyti tokio akto motyvus, teismui negali būti pagrindas į tai atsižvelgti, nes, kaip jau buvo minėta Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimai turi būti išpildyti priimant individualų administracinį aktą. Nagrinėjamu atveju atsakovas 2017-11-13 sprendimo motyvus bandė išdėstyti atsiliepime į pareiškėjo skundą teismui, tačiau tai nesuderinama su pirmiau aptartais Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimais. Skundžiamo individualaus akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016).
Pažymėtina, kad teismo sprendimas, kuriuo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, jog jame neaiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, kad viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-120/2014).
Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas sprendimas naikintinas, kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui - Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui, teismas nepasisako dėl kitų skunde, atsiliepime bei teismo posėdžio metu šalių išdėstytų motyvų ir nevertina atsakovo priimto sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo kitais aspektais. Todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir atsakovo 2017-11-13 priimtas sprendimas Nr. 52-AP-4427 panaikintinas, įpareigojant atsakovą iš naujo išnagrinėti G. K. 2017-11-13 prašymą Nr. 52-AP-4427 ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 str., 88 str. 2 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. K. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017-11-13 sprendimą „Dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo“ priimtą išnagrinėjus pareiškėjo G. K. 2017-11-13 prašymą grąžinti teisę vairuoti transporto priemones.
Įpareigoti Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo išnagrinėti G. K. 2017-11-13 prašymą „Grąžinti teisę vairuoti transporto priemones“ ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.