Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto E. M. įgalioto atstovo advokato Viliaus Jonaičio apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2017-08-04 nutarimo, kuriuo E. M. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirta jam administracinė nuobauda – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienerių) metų laikotarpiui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. nubaustas už tai, kad jis 2016-06-05 23 val. 38 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį NISSAN TERRANO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,46 promilių girtumas), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Advokato teigimu, faktinė aplinkybė, kad alkoholio kiekio matuoklis, tikrinant E. M. neblaivumą, rodė neteisingą laiką, šioje byloje nekelia jokių abejonių, todėl teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, turėjo visapusiškai ištirti, ar tai gali būti laikoma alkoholio kiekio matuoklio gedimu, jei taip, ar šis gedimas negalėjo turėti įtakos ne tik klaidingiems laiko, bet ir neblaivumo rodmenims. Skundžiamame apylinkės teismo nutarime šiuo klausimu teismas iš esmės pasisakė, kad laiko rodmuo neturėjo įtakos alkoholio kiekio matuoklio parametrų parodymams girtumo nustatymui ir kad alkoholio kiekio matuoklis buvo tinkamas naudoti. Tačiau, apelianto nuomone, su tokia teismo išvada negalima sutikti.

Apeliantas pažymi, kad papildomą aplinkybių tyrimą teismas atliko tik formaliai. Teismas į bylą išreikalavo tik tokius įrodymus, kuriais institucijai, surašiusiai apeliantui protokolą, naudinga linkme buvo paneigiamos apelianto išsakytos abejonės dėl alkoholio kiekio matuoklio galimo gedimo bei jo remonto. Taip pat teismas atsisakė išreikalauti apelianto prašomus įrodymus - šaukti į bylos nagrinėjimą alkoholio kiekio matuoklių gamintojo įgalioto atstovo kompetentingą specialistą, nors tik toks specialistas galėjo teismui kvalifikuotai paaiškinti dėl minėto matuoklio galimo gedimo. Be to, teismas neištyrė ir nesiaiškino, kodėl išvis alkoholio kiekio matuoklis E. M. neblaivumo tikrinimo metu parodė neteisingą laiką. Teismas taip objektyviai ir neišsiaiškino, ar neteisingi laiko rodmenys neturėjo įtakos ir neblaivumo rodmenims.

Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai padarė išvadas, kad policijos pareigūnai V. P. ir S. M. mokėjo naudotis alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“. Advokato manymu, dėl to, jog alkoholio kiekio matuoklis rodė neteisingą laiką, policijos pareigūnai tai privalėjo vertinti kaip jo gedimą ir pristatyti E. M. jo neblaivumo tikrinimui į sveikatos priežiūros įstaigą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad E. M. prieš pat jo neblaivumo tikrinimą buvo išgėręs giros, policijos pareigūnai privalėjo palaukti 15 minučių ir tik po to tikrinti jo neblaivumą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos 2015-06-25 administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, 5 straipsnio, reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai, surašyti po 2017-01-01, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai, surašyti iki 2017-01-01 ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 str. 3 d.). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (5 str. 4 d.). Atsižvelgus į tai, kad E. M. protokolas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, surašytas iki 2017-01-01, ir E. M. inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo nėra pagrindo perkvalifikuoti, vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, E. M. įgalioto atstovo advokato V. Jonaičio apeliacinis skundas dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2017-08-04 nutarimo nagrinėtinas pagal iki 2017-01-01 galiojusio Lietuvos Respublikos ATPK nuostatas (teiseną).

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pažymėtina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014).

Administracine tvarka nubausto E. M. įgaliotas atstovas advokatas apeliaciniu skundu nesutikdamas su E. M. pripažinimu kaltu ir nubaudimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį, apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą ir jų pripažinimą įrodymais, patvirtinančiais jo atstovaujamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą pažeidimą, pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, ir teigia, kad E. M. jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 256 straipsnio 1–3 dalių, 257 straipsnio nuostatas, duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva, todėl vien dėl to, jog E. M. įgaliotam atstovui yra nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis ir pripažindamas juos įrodymais, pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 256, 257 straipsnių reikalavimus. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl E. M. kaltės jam įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje. Tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą patvirtina tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas ir patikimumas abejonių nekelia.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad byloje yra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurių visuma leidžia daryti išvadą, jog E. M. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Tai, kad E. M. 2016-06-05 23 val. 38 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, būdamas neblaivus (nustatytas 0,46 promilių girtumas), patvirtina: apylinkės teismo posėdžių metu duoti liudytojų – policijos pareigūnų S. M., V. P. parodymai, liudytojo V. P. parodymus atitinkantis jo tarnybinis pranešimas (3, 4 b. l.), asmens neblaivumo testo parodymai, iš kurių matyti, jog 2016-06-06 00.00 val. E. M. buvo nustatytas 0,46 promilių girtumas (5 b. l.), E. M. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad E. M. po to, kai alkotesteriu buvo nustatytas 0,46 promilių neblaivumo laipsnis, 2016-06-06, 00.55 val. buvo atlikta medicininė apžiūra, kurios metu 1.25 val. alkotesteriu buvo nustatytas 0,12 promilių neblaivumas, taip pat 1.25 val. buvo paimtas E. M. kraujo mėginys etilo alkoholiui nustatyti (36, 37 b. l.), 2016-06-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad E. M. kraujyje, paimtame 2016-06-06 1.25 val. rasta 0,17 promilės etilo alkoholio (22 b. l.), 2016-12-27 – 2017-01-18 ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad esminių prieštaravimų (medicininiu požiūriu) tarp 2016-06-06 00 val. 00 min. 25 sek. alkotesteriu „Alcotest 7510“, prietaiso Nr. (duomenys neskelbtini) atlikto E. M. neblaivumo testo parodymų – rasta 0,46 promilės etilo alkoholio, ir 2016-06-06 01 val. 25 min. gydymo įstaigoje alkotesteriu atlikto E. M. neblaivumo testo parodymų, pagal kuriuos rasta 0,12 promilių etilo alkoholio, bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje atliktos specialisto išvados dėl E. M. neblaivumo: 2016-06-06 01 val. 25 min. iš E. M. paimtame kraujyje rasta 0,17 promilių etilo alkoholio, nėra. 2016-06-05 23 val. 38 min. orientacinė etilo alkoholio koncentracija pagal kraujo tyrimo duomenis galėjo būti tarp 0,35 prom. ir 0,61 prom. (61, 62 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad visi šie duomenys papildo vieni kitus ir sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią E. M. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti. Pažymėtina, kad liudytojai policijos pareigūnai S. M. ir V. P. įvykio aplinkybes nurodė iš esmės vienodai, parodymus davė teisme būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, kad jie būtų šališki, suinteresuoti apkalbėti ar duoti E. M. kaltinančius parodymus, todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas E. M. ir jo atstovo advokato teisme duotus paaiškinimus, kad automobilį 2016-06-05 E. M. automobilį vairavo blaivus ir jokio pažeidimo nepadarė, pagrįstai vertino kaip pasirinktą gynybos taktiką, siekiant sušvelninti E. M. administracinę atsakomybę arba padėti jos išvengti. Šios E. M. ir jo atstovo advokato nurodomos aplinkybės yra paneigtos jau anksčiau minėtų objektyvių, apylinkės teismo ištirtų ir įvertinų faktinių duomenų visuma.

Apeliaciniame skunde E. M. atstovas advokatas nurodo, kad faktinė aplinkybė, jog alkoholio kiekio matuoklis „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) byloje nagrinėjamo įvykio metu tikrinant E. M. neblaivumą rodė neteisingą laiką, nekelia jokių abejonių, todėl teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, turėjo visapusiškai ištirti, ar tai gali būti laikoma alkoholio kiekio matuoklio gedimu, jei taip, ar šis gedimas negalėjo turėti įtakos ne tik klaidingiems laiko, bet ir neblaivumo rodmenims. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs jam pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, skundžiamą Akmenės rajono apylinkės teismo 2017-08-04 nutarimą ir apeliacinio skundo argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad šios apeliaciniame skunde E. M. atstovo advokato nurodytos aplinkybės buvo išsiaiškintos ir atsakymai į apeliantui rūpimus klausimus buvo pateikti skundžiamame nutarime. Kaip matyti iš Akmenės rajono apylinkės teismo 2017-08-04 nutarimo, jame teismas pagrįstai nurodė, kad iki byloje nagrinėjamo įvykio alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) patikra buvo atlikta 2015-12-21, jos metu minėtas alkoholio kiekio matuoklis buvo pripažintas tinkamu naudoti. Ši alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) patikra galiojo iki 2016-06-21 (48 b. l.). Kitai reguliariai patikrai alkoholio kiekio matuoklis „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas po byloje nagrinėjamo įvykio – 2016-06-15 (177 b. l.). Patikra atlikta 2016-06-27 ir galiojo iki 2016-12-27, patikros metu alkoholio kiekio matuoklis taip pat buvo pripažintas tinkamu naudoti (47 b. l.). Tiek 2015-12-21, tiek 2016-06-27 alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) patikrą atliko AB ”(duomenys neskelbtini) metrologijos centras” – įstaiga akredituota atlikti įvairių rūšių alkotesterių patikrą. Iš 2017-07-20 AB „(duomenys neskelbtini) metrologijos centras“ rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2016-06-15 patikrai pateiktam alkoholio kiekio matuokliui „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo koreguotos matavimo ribos, taip pat alkoholio kiekio matuoklio rodmenys neviršijo leistinos paklaidos reikšmės, todėl alkoholio kiekio matuoklis buvo pripažintas tinkamu naudoti. Šiame rašte taip pat pažymėta, kad laiko rodmuo neturi įtakos alkoholio kiekio matuoklio parametrų parodymams vairuotojo girtumo nustatymui (179 b. l.). Šią aplinkybę, kad laiko rodmuo neturi įtakos alkoholio kiekio matuoklio parametrų parodymams vairuotojo girtumo nustatymui, apylinkės teismo posėdžio metu teismui pateikė ir specialistas AB „(duomenys neskelbtini) metrologijos centras“ vyresnysis inžinierius metrologas T. E.. Remiantis šiomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad alkoholio kiekio matuoklis „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) byloje nagrinėjamo įvykio metu nustatant E. M. neblaivumą (2016-06-05) buvo tinkamas naudoti, t. y. nebuvo sugedęs, o alkoholio kiekio matuoklio laiko rodmens netikslumas visiškai neįtakojo alkoholio kiekio matuoklio parametrų parodymų E. M. girtumo nustatymui. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nuo 2015-12-21 atliktos patikros, kuomet alkoholio kiekio matuoklis buvo pripažintas tinkamu naudoti, iki byloje nagrinėjamo įvykio 2016-06-05 alkoholio kiekio matuoklis „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo galimai sugedęs ar jo rodmenys galimai nebebuvo tikslūs, o po byloje nagrinėjamo įvykio iki kitos šio prietaiso patikros 2016-06-27 jis buvo remontuojamas. Todėl nėra pagrindo abejoti teisės pažeidimo metu užfiksuotais alkoholio kiekio matavimo prietaiso rodmenimis ir apylinkės teismas pagrįstai jais rėmėsi, priimdamas skundžiamą nutarimą. Apeliacinio skundo argumentas, kad dėl to, jog alkoholio kiekio matuoklis rodė neteisingą laiką, policijos pareigūnai tai privalėjo vertinti kaip jo gedimą bei pristatyti E. M. jo neblaivumo tikrinimui į sveikatos priežiūros įstaigą, tėra tik E. M. atstovo advokato niekuo nepagrįstas subjektyvus manymas.

Apelianto nuomone, tik alkoholio kiekio matuoklių gamintojo įgalioto atstovo kompetentingas specialistas galėjo teismui kvalifikuotai paaiškinti dėl alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) galimo gedimo, tačiau teismas atsisakė tokį asmenį šaukti į bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju specialistas AB „(duomenys neskelbtini) metrologijos centras“ vyresnysis inžinierius metrologas T. E. buvo kompetentingas teismui teikti paaiškinimą dėl aplinkybių, susijusių su alkoholio kiekio matuoklio laiko rodmens netikslumo įtaka alkoholio kiekio matuoklio parametrų parodymams nustatant asmens girtumo laipsnį, todėl nebuvo būtinybės dėl šių aplinkybių apklausti alkoholio kiekio matuoklių gamintojo įgalioto atstovo kompetentingą specialistą.

Apeliaciniame skunde E. M. atstovas advokatas taip pat nepagrįstai nurodo, kad teismas neištyrė ir nesiaiškino, kodėl alkoholio kiekio matuoklis „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) E. M. neblaivumo tikrinimo metu rodė neteisingą laiką. Kaip matyti iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Informatikos ir ryšių skyriaus vedėjo J. K. rašto, alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) laiko rodmuo buvo patikslintas tik 2017-05-29 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Informatikos ir ryšių skyriuje. Šiame rašte ir buvo paaiškinta, kad laiko netikslumas galėjo būti nustatytas pagal netiksliai einantį laikrodį, bet tai visiškai neturi įtakos alkoholio kiekio parodymams (120 b. l.).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. M. kraujyje, kuris gydymo įstaigoje buvo iš jo paimtas 2016-06-06 01.25 val., buvo rasta tik 0,17 promilių alkoholio, 2016-06-06 01.29 val. asmens neblaivumo tikrinimo testo lape E. M. yra užfiksuotas tik 0,12 promilių girtumas ir tai rodo, jog vos po pusantros valandos nuo pažeidimo padarymo E. M. gydymo įstaigoje tiek alkoholio kiekio matuokliu, tiek kraujo tyrimu nustatytas girtumas tesudarė vos trečdalį tos girtumo ribos, už kurią jau yra baudžiama (0,41 promilės). Tačiau pažymėtina, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, mažėja. Patikrinimo metu, kuris atliekamas praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Nagrinėjamu atveju alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) byloje nagrinėjamo įvykio metu E. M. nustatytas 0,46 promilių neblaivumas (5 b. l.). Įvertinus tai, kad po byloje nagrinėjamo įvykio buvo praėjęs tam tikras laiko tarpas, kol E. M. buvo patikrintas sveikatos priežiūros įstaigoje, darytina išvada, kad E. M. neblaivumo patikrinimo metu sveikatos priežiūros įstaigoje jau buvo šiek tiek prablaivėjęs, todėl jam sveikatos priežiūros įstaigoje nustatytas neblaivumo laipsnis nebeviršijo leistinos normos.

E. M. atstovas advokatas taip pat nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad giros atsigėrimas prieš pat neblaivumo patikrinimą negalėjo įtakoti užfiksuoto 0,46 promilių E. M. girtumo laipsnio. Apeliantas pažymi, kad gira - tai labai silpnas alkoholinis gaivusis gėrimas, todėl E. M. prieš pat jo neblaivumo tikrinimą alkoholio kiekio matuokliu išgertas tam tikras kiekis giros tikrai galėjo įtakoti bei neabejotinai įtakojo matuoklio parodymus. Be to, atsižvelgiant į tai, jog E. M. prieš pat jo neblaivumo tikrinimą buvo išgėręs giros, policijos pareigūnai privalėjo palaukti 15 minučių ir tik po to tikrinti jo neblaivumą.

Atsakant į šiuos apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“ naudojimo instrukcijoje aiškiai nurodyta, kad prieš tikrinant asmens neblaivumą būtina palaukti ne trumpesnį nei 15 min. laiko tarpą nuo paskutinio oralinio alkoholio vartojimo. Burnoje užsilikęs alkoholis gali iškreipti parodymus. Parodymams įtakos taip pat gali turėti fermentuoti aromatiniai gėrimai, alkoholio turintys burnos gaivikliai, vaistai ir lašai, taip pat atsiraugėjimas ir vėmimas (vartojus alkoholį) (147 b. l.). Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu E. M. prieš pat jo neblaivumo tikrinimą alkoholio kiekio matuokliu išgėrė tam tikrą kiekį giros (labai silpno alkoholinio gaiviojo gėrimo), o ne kitokio skysčio, kuris neturi įtakos alkoholio kiekio matuoklio parodymams. Policijos pareigūno V. P. 2016-06-06 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad prieš pat neblaivumo patikrinimą, E. M. nuėjęs į savo automobilį atsigėrė vandens (3, 4 b. l.). Šias aplinkybes policijos pareigūnai V. P. ir S. M. patvirtino ir apklausiami apylinkės teisme (40-42 b. l.). Taigi daryti neabejotiną išvadą, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu E. M. prieš pat jo neblaivumo tikrinimą alkoholio kiekio matuokliu išgėrė tam tikrą kiekį giros ir tai turėjo įtakos alkoholio kiekio matuoklio parodymams, nėra pagrindo. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamame nutarime, alkoholio kiekio matuoklyje „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) yra aktyvuota burnoje užsilikusio (ne iš plaučių iškvėpto) alkoholio aptikimo funkcija, o tai reiškia, kad jei nuo E. M. atsigertos giros ar kito skysčio jo burnoje būtų užsilikęs alkoholis, alkoholio kiekio matuoklis „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) būtų aptikęs burnoje užsilikusio alkoholio likučius ir nutraukęs matavimą bei atitinkamu klaidos pranešimu apie tai būtų pranešęs prietaiso ekrane, tai yra prietaiso ekrane nebūtų parodytas promilių kiekis (147 b. l.). Šias aplinkybes patvirtino ir institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas N. G., ir policijos pareigūnas V. P., apklausiami apylinkės teisme. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvados, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) tikrinant E. M. neblaivumą buvo pažeista jo naudojimo instrukcija ir abejoti teisės pažeidimo metu užfiksuotais alkotesterio parodymais.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Akmenės rajono apylinkės teismo 2017-08-04 nutarimą nepakeistą ir E. M. įgalioto atstovo advokato Viliaus Jonaičio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.